- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- A-756-1096-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00467-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis
- Atsakovas
- Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos
- Pareiškėjas
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant R. M., dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Utenos apskrities VPK) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos komiteto (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2010 m. gegužės 3 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui R. M.. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) viršininko 2010 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 10-TE-124 pareigūnas R. M. buvo perkeltas į Utenos apskrities VPK. 2010 m. balandžio 16 d. Utenos apskrities VPK gavo Vilniaus apskrities VPK raštą Nr. 10-S-6646 „Dėl tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-7-IS-38 pateikimo“, kuriame buvo nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patrulis R. M. padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 punktu, Utenos apskrities VPK 2010 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 89-S-4938 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti R. M. tarnybinę nuobaudą. Kartu su šiuo raštu profesinei sąjungai buvo išsiųsta tarnybinio patikrinimo išvada. Tačiau Profesinė sąjunga 2010 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 76 paprašė papildomų dokumentų, kurių pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno R. M. tarnybinio nusižengimo. Į šį Profesinės sąjungos raštą Utenos apskrities VPK atsakė 2010 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 89-S-5242. 2010 m. gegužės 5 d. Utenos apskrities VPK gavo Profesinės sąjungos raštą Nr. 82, kuriuo buvo informuota, kad Profesinės sąjungos komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 20, 22, 23, 33, 35 straipsnių bei Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, priėmė nutarimą neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui R. M.. Profesinės sąjungos rašte nurodoma, kad jai atsiųstoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra įvardinta siūloma R. M. konkreti tarnybinė nuobauda, taip pat nurodoma, kad Profesinė sąjunga negavo prašytų papildomų dokumentų. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Profesinės sąjungos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies ir 44 straipsnio 2 dalies nuostatomis, profesinės sąjungos organas, spręsdamas ar duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik šiais aspektais – ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, taip pat dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga neturi teisės vertinti pareigūnui skiriamos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A4-1240/2003, Nr. A11-37/2004, Nr. A3-170/2004, Nr. A6-529/2004, Nr. A14-604/2007, Nr. Al46-1590/2008). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad skirti nuobaudą R. M. siūloma dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, arba dėl jo atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams, arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad prie Utenos apskrities VPK 2010 m. balandžio 22 d. rašto Nr. 89-S-4938, kuriuo buvo prašoma sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui R. M., buvo pridėta tik tarnybinio patikrinimo išvada. Profesinė sąjunga, vadovaudamasi DK 20, 22, 23, 33 straipsnių ir Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, 2010 m. balandžio 23 d. raštu Nr.76 atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog skiriant tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, reikia vadovautis Vidaus tarnybos statuto ir Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 1V-308 nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 45 pateiktais išaiškinimais. Darbdavio pareiškimas, kuriuo prašoma sutikimo skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, turi būti motyvuotas. Jame turi būti nurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas, ketinama skirti drausminė nuobauda, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kuriais darbdavys grindžia savo prašymą (DK 35 straipsnio 1 dalis). Profesinė sąjunga taip pat paprašė atsiųsti dokumento, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo pareigūno R. M. tarnybinio nusižengimo, R. M. įteikto įspėjimo dėl pradėto tarnybinio patikrinimo bei šio pareigūno paaiškinimo kopijas. Minėtame rašte taip pat buvo pažymėta, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta konkreti tarnybinė nuobauda, kurią siūloma skirti R. M.. Konkreti nuobauda nebuvo nurodyta ir Utenos apskrities VPK rašte, kuriuo buvo prašoma Profesinės sąjungos sutikimo. Tačiau prašomų dokumentų Profesinė sąjunga iki 2010 m. gegužės 3 d. posėdžio pradžios negavo. Negalėdama susipažinti su prašytų atsiųsti dokumentų turiniu, Profesinė sąjunga negalėjo nustatyti, ar pareigūnas nėra baudžiamas neįvardyta tarnybine nuobauda už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Todėl, vadovaujantis DK 33 straipsnio ir Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, buvo nutarta neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui R. M..
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 13 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Profesinės sąjungos 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 82 neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. M.. Teismas sprendime nurodė, jog Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, vidaus reikalų sistemos pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos veikia laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Šiomis Konstitucijos nuostatomis yra įtvirtintas visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi taikant įstatymus. Tačiau šis konstitucinis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 30 d. ir 2000 m. gegužės 8 d. nutarimai). Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnyba grindžiama lygiateisiškumo principu. Vidaus reikalų sistemos pareigūnai – profesinių sąjungų nariai ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai, nesantys profesinių sąjungų nariai, yra ir privalo būti traktuojami kaip lygūs įgyvendindami savo pagrindines teises, numatytas Vidaus tarnybos statute ir kituose įstatymuose. Narystė profesinėje sąjungoje vidaus reikalų sistemos pareigūno statuso nekeičia ir nesukuria tokios pareigūno padėties, dėl kurios pareigūnas, būdamas profesinės sąjungos narys, gali būti traktuojamas iš esmės skirtingai nuo pareigūnų, kurie nėra profesinės sąjungos nariai. Todėl reikalavimas gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t.y. kad su jais nebūtų susidorota už tokią veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teises. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik šiais aspektais: ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuota pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170-2004). Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog tarnybinė nuobauda R. M. skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Atsakovas, viršydamas savo kompetenciją, pažeidė pareiškėjo interesus nekliudomai vykdyti jam įstatymų priskirtas vidaus administravimo funkcijas. Dėl nurodytų priežasčių ginčijamas atsakovo sprendimas pripažintinas neteisėtu ir naikintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Utenos apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimą. Atsakovo nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes ir į teismo posėdžio metu atsakovo pateiktus paaiškinimus. Atsakovas nurodo, kad Utenos apskrities VPK 2010 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 89-S-4938, kuriuo buvo prašoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui R. M., Profesinė sąjunga gavo 2010 m. balandžio 23 d. Vadovaudamasi DK 20, 22, 23, 33 straipsnių ir Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, Profesinė sąjunga 2010 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 76 atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog skiriant tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, reikia vadovautis Vidaus tarnybos statuto ir Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 1V-308 nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 45 pateiktais išaiškinimais. Darbdavio pareiškimas, kuriuo prašoma sutikimo skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, turi būti motyvuotas. Jame turi būti nurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas, ketinama skirti drausminė nuobauda, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kuriais darbdavys grindžia savo prašymą (DK 35 straipsnio 1 dalis). Profesinė sąjunga taip pat paprašė atsiųsti dokumento, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo pareigūno R. M. tarnybinio nusižengimo, R. M. įteikto įspėjimo dėl pradėto tarnybinio patikrinimo bei šio pareigūno paaiškinimo kopijas. Minėtame rašte taip pat buvo pažymėta, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta konkreti tarnybinė nuobauda, kurią siūloma skirti R. M.. Konkreti nuobauda nebuvo nurodyta ir Utenos apskrities VPK rašte, kuriuo buvo prašoma Profesinės sąjungos sutikimo. Tačiau prašomų dokumentų Profesinė sąjunga negavo. Negalėdama susipažinti su prašytų atsiųsti dokumentų turiniu, Profesinė sąjunga negalėjo nustatyti, ar pareigūnas nėra baudžiamas neįvardyta tarnybine nuobauda už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Todėl, vadovaujantis DK 33 straipsnio ir Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, 2010 m. gegužės 3 d. posėdyje buvo nutarta neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui R. M..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo Utenos apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą pareiškėjas Utenos apskrities VPK prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas jo skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad visi atsakovo prašomi papildomi dokumentai buvo išsiųsti atsakovui kartu su Vilniaus apskrities VPK 2010 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 10-S-7246.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus nustato Profesinių sąjungų įstatymas. Šio įstatymo 21 straipsnio (2001 m. kovo 27 d. įstatymo Nr. IX-230 redakcija) 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vidaus tarnybos sistemos profesinių sąjungų veiklos ypatumai yra nustatyti ir Vidaus tarnybos statute, kurio 43 straipsnio 4 dalis (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) numato, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime konstatavo, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, t. y., kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama analogiškų tikslų – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analogiško pobūdžio bylose laikosi vieningos nuomonės, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs vidaus tarnybos įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo) turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą - patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, t. y. dėl Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje išvardytų priežasčių (pvz., 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170-2004; 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748-06; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791-2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900-2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370-2009 ir kt.).
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, jog atsakovo atsisakymas duoti išankstinį sutikimą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovui skirti tarnybinę nuobaudą R. M. yra nepagrįstas.
Iš ginčijamo Profesinės sąjungos 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 82 (b. l. 34) turinio darytina išvada, kad atsakovas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. tarnybinę nuobaudą visiškai nepagrįstai nurodė, jog nesusipažinęs su tam tikrais dokumentais, t. y. dokumentu, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, pareigūnui įteikto įspėjimo dėl pradėto tarnybinio patikrinimo bei šio pareigūno paaškinimo kopijomis, ir nežinodamas kokią tarnybinę nuobaudą ketinama skirti R. M., negali nustatyti, ar jis nėra baudžiamas ir už dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, 2010 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 89-S-4938 kreipdamasis į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. M., kartu pateikė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-7-IS-38 kopiją (b. l. 24, 18), ko neneigia ir atsakovas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyta, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu kaltinamas R. M. (b. l. 9-15). Išvadoje, be kita ko, taip pat nurodyta ir informacija, kurios pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, aprašyti tiek R. M., tiek kitų, su tiriamu įvykiu susijusių, asmenų paaiškinimai. Todėl darytina išvada, kad atsakovas turėjo galimybę įvertinti, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas R. M. nagrinėjamu atveju nėra susijęs su jo naryste profesinėje sąjungoje. Pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 8 dalies nuostatas vidaus reikalų statutinėse įstaigose teisę spręsti tarnybinės atsakomybės klausimus, tarp jų, ar vidaus reikalų įstaigos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ar yra dėl to kaltas, ar galimas tarnybinės nuobaudos skyrimas dėl įstatymu nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų, kokia konkreti nuobauda turi ir gali būti skiriama, įstatymų leidėjas suteikia vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies nuostata, jog skiriant tarnybinę nuobaudą yra reikalingas išankstinis renkamojo profesinės sąjungos organo sutikimas, yra taikoma iki šio Statuto 26 straipsnio 8 dalyje nurodyto lygmens vadovas priima individualų teisės aktą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kuris sukelia pareigūnui teisines pasekmes. Vertinti tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumą bei teisėtumą kilus ginčui gali tik teismas (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 11 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str.). Tad atsakovo argumentas, kad iš Profesinei sąjungai pateiktos medžiagos negalėjo nustatyti, ar pareigūnas nėra baudžiamas neįvardyta tarnybine nuobauda ir už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas šiuo atveju iš esmės ėmėsi svarstyti klausimus (tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos, tarnybinės išvados pagrįstumo, nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, ir pan.), kurie nepatenka į Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalimi apibrėžtas profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas, sprendžiant vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovo kreipimąsi išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui ginčijamame sprendime nenurodžius jokių faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų (jų nesant ir byloje), kad Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ketina paskirti tarnybinę nuobaudą R. M. dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, atsakovas atsisakymu nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę taikyti pareigūnui tarnybinę nuobaudą už tarnybinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos šio pobūdžio bylose. Priešingai, nei teigia apeliantas, profesinei sąjungai sprendžiant dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam vidaus tarnybos pareigūnui turi būti vadovaujamasi ne Darbo kodekso, o Vidaus tarnybos statuto normomis. Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Vidaus tarnybos statutas yra sureglamentavęs vidaus tarnybos sistemos profesinių sąjungų veiklos ypatumus, todėl turi būti remiamasi šio įstatymo, o ne Darbo kodekso normomis.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.