- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-05
- Bylos Nr.
- 2S-1004-775/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Skolininkas
- A. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą, suinteresuoti asmenys byloje išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir skolininkas A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. M. (toliau – pareiškėja, antstolė) kreipėsi į teismą dėl pasekmių skolininkui A. M. (toliau – skolininkas) taikymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalį. Teismui pateikė 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktus Nr. S-23-151-20592 ir Nr. S-23-151-20609, kuriais konstatavo, kad skolininkas nevykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija) sprendimo Nr. PNUR-20-230328-00026, kuriuo jis buvo įpareigotas nugriauti 10,45 m ilgio, 7,90 m pločio bei 3,30 m aukščio malkinę (toliau – malkinė), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), ir sutvarkyti statybvietę arba pateikti dokumentus, įrodančius, kad toje žemės sklypo vietoje statyba yra galima bei sprendimo Nr. PNUR-20-230329-00027, kuriuo skolininkas įpareigotas nugriauti 10,0 m ilgio, 4,99 m pločio bei 4,3 m aukščio žemės sklype esantį poilsio pastatą (toliau – poilsio pastatas) ir sutvarkyti statybvietę arba pateikti dokumentus, įrodančius, kad toje žemės sklypo vietoje statyba yra galima.
2. Inspekcija teismo prašė, tenkinus antstolės pareiškimą, paskirti skolininkui iki 300 Eur baudą valstybės naudai už kiekvieną uždelstą privalomųjų nurodymų vykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 29 d., t. y. kitos dienos po privalomųjų nurodymų termino pasibaigimo dienos, iki visiško privalomųjų nurodymų įvykdymo. Nurodė, kad į inspekciją dėl tarnybinės pagalbos 2023 m. sausio 30 d. kreipėsi Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – departamentas), kadangi Valstybinė miškų tarnyba (toliau – tarnyba) departamentui perdavė medžiagą apie galimus pažeidimus miško žemėje. Tarnyba, atlikusi Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR), Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenų analizę, nustatė galimai neteisėtai miško žemėje pastatytų statinių atvejus ir galimai netinkamą miško žemės naudojimą. Inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad žemės sklype yra pastatyti pagalbinio ūkio pastatai – malkinė ir poilsio pastatas. Abu pastatai pastatyti miško žemėje, kurioje tokių pastatų statyba negalima. Inspekcija skolininkui 2023 m. kovo 28 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-20-230328-00026 (toliau – ir privalomasis nurodymas1) ir 2023 m. kovo 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-20-230329-00027 (toliau – privalomasis nurodymas2, kartu – privalomieji nurodymai), kurių pagrindu įpareigojo skolininką iki 2023 m. rugsėjo 28 d. nugriauti malkinę ir poilsio pastatą bei sutvarkyti statybvietę arba pateikti dokumentus, įrodančius, kad toje žemės sklypo vietoje statyba yra galima. Privalomuosiuose nurodymuose pažymėta, kad abu pastatai pastatyti miško žemėje, kurioje statyba nenumatyta. Nors tiek malkinei, tiek poilsio pastatui pagal statybas reglamentuojančius teisės aktus žemės sklype, kuris priskirtinas miško ūkio paskirties žemei, jų statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu byloje Nr. 2 17/02-24/02-06/03-22/04, miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, kitų pastatų ir įrenginių, kurių nereikia miškų ūkio veiklai, statyba yra draudžiama. Kadangi abiejuose pastatuose nevykdoma miškų ūkio veikla, šių statinių statyba miško žemėje yra negalima. Inspekcija 2023 m. spalio 10 d. patikrinimo aktais nustatė, kad privalomieji nurodymai nėra įvykdyti, t. y. abu pastatai iki minėto termino nėra nugriauti ir nėra pateikti dokumentai, įrodantys, kad toje žemės sklypo vietoje statyba yra galima. Abu privalomieji nurodymai vykdymui buvo pateikti antstolei, kurių pagrindu antstolė užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0151/23/01210 (dėl privalomojo nurodymo 1) ir Nr. 0151/23/01211 (dėl privalomojo nurodymo 2) ir dėl kurių neįvykdymo antstolė kreipėsi į teismą dėl pasekmių pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skolininkui taikymo.
3. Skolininkas prašė antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti. Nurodė, kad abu inspekcijos privalomieji nurodymai, dėl kurių nevykdymo kilo ginčas, turi alternatyvius įvykdymo būdus, t. y. nugriaunant poilsio pastatą ir malkinę arba pateikiant dokumentus, įrodančius, kad tokių statinių statyba nurodytame žemės sklype galima. Skolininkas pasirinko vieną iš alternatyvių būdų įvykdyti privalomuosius nurodymus – t. y. atlikti reikiamus projektavimo ir kitus veiksmus bei gauti dokumentus, patvirtinančius, kad nurodytų statinių statyba žemės sklype yra galima. Teismui pateikė įrodymus, kad jis 2023 m. spalio 22 d. sudarė darbų atlikimo sutartį su UAB „GM projektai“, kurios pagrindu yra vykdomi darbai dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Be to, 2023 m. lapkričio 9 d. Varėnos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MV-405 nuspęsta pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės ūkio (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) paskirties žemės sklypą, padalinant į du ir daugiau žemės sklypų, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), numatyti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, nustatyti ar panaikinti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti ar panaikinti žemės servitutus. Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 13 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimų pagrindu ir bus rengiamas aukščiau nurodytas projektas. Skolininko vertinimu, šie įrodymai patvirtina aplinkybę, kad jis vykdo aktyvius veiksmus, siekdamas gauti reikiamus dokumentus tam, kad būtų įvykdyti inspekcijos privalomieji nurodymai, tačiau į procesą įtrauktų institucijų veiksmų trukmei skolininkas objektyviai negali daryti jokios įtakos, dėl ko šiai dienai yra praleidęs privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus, kurie suėjo 2023 m. rugsėjo 28 d. Skolininkas pažymėjo, kad jis nuolat bendradarbiaudavo su inspekcijos pareigūnais, žodžiu teikė informaciją apie vykdomus veiksmus, siekdamas įvykdyti privalomuosius nurodymus. Tik pasikonsultavęs su advokatu, sužinojo, kad dar iki privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pasibaigimo jis turi teisę kreiptis į inspekciją ar į teismą dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo, tačiau dėl teisinių žinių trūkumo dėl šio termino pratęsimo nesikreipė ir, nors nuolat telefonu kalbėjosi su inspekcijos darbuotojais, apie tokią galimybę jų informuotas nebuvo. Be to, skolininkui nei viename inspekcijos siųstame rašte nebuvo aiškiai nurodyta, kaip ir kokiu būdu jis galėtų įgyvendinti savo teisę pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Skolininko vertinimu, vien dėl formalių priežasčių jo atžvilgiu yra pradėtas vykdymo procesas ir prašoma priteisti periodinę baudą. Jis yra sąžiningas asmuo ir atlieka visus reikiamus veiksmus, kurie leistų įvykdyti privalomuosius nurodymus, tačiau tokių veiksmų atlikimo ir kartu reikiamų dokumentų gavimo terminų jis negali kontroliuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo manyti, kad jis tyčia ar piktybiškai nevykdo privalomųjų nurodymų, dėl ko baudos paskyrimas neatitiktų jos tikrosios paskirties – skatinti skolininką greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, o tai, kad skolininkas formaliai nesikreipė į teismą dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo, taip pat nėra pagrindas paskirti jam prašomą baudą. Be to, nei antstolė, nei inspekcija nėra pateikusios jokių duomenų apie tai, kad skolininkas savo veiksmais būtų padaręs kokią nors žalą, todėl baudos skyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų ir kompensacinės baudos funkcijos. Kadangi baudos skyrimas nėra susijęs su tikrųjų jos skyrimo tikslų pasiekimu, nenustačius, jog skolininkas nesiima veiksmų privalomųjų nurodymų įvykdymui, teismo prašė atmesti antstolės prašymą dėl baudos paskyrimo. Jei vis tik teismas konstatuotų pažeidimą, prašė paskirti vienkartinę baudą, nes periodinės baudos skyrimas visiškai neatitiktų baudos skyrimo tikslų, kadangi skolininkas vykdo veiksmus dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo, tačiau objektyviai negali įtakoti tokių veiksmų trukmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškimo netenkino.
5. Teismas iš NTR duomenų nustatė, kad 2023 m. birželio 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu NTR buvo įregistruota skolininko nuosavybės teisė į ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2023 m. birželio 23 d. Būtent šiuos pastatus inspekcija privalomaisiais nurodymais įpareigojo nugriauti ir sutvarkyti statybvietę arba pateikti dokumentus, įrodančius, kad toje žemės sklypo vietoje statyba yra galima.
6. Teismas nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis po to, kai inspekcija 2023 m. kovo 28 d. ir 2023 m. kovo 29 d. skolininkui surašė privalomuosius nurodymus bei nustatė terminą iki 2023 m. rugsėjo 28 d. pašalinti privalomuosiuose nurodymuose nurodytus pažeidimus, skolininkas 2023 m. birželio 11 d. pasirašė ir NTR pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu NTR, be kita ko, buvo įregistruota jo nuosavybės teisė į ūkinį pastatą ir malkinę. Ši deklaracija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, neabejotinai turėjo būti užregistruota Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Teismas pažymėjo, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – tai dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Kol ši deklaracija nėra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, laikoma, kad statybos darbai atlikti pagal teisės aktų reikalavimus (jei statinio projektas nebuvo rengiamas). Todėl padarė išvadą, kad įteisinus NTR minėtus pastatus deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, nesant duomenų apie šios deklaracijos dalies nuginčijimą, pagrindo vykdyti privalomuosius nurodymus nugriaunant pastatus ir sutvarkant statybvietę, nėra.
7. Teismas pažymėjo, kad inspekcijos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog skolininkas iki nustatyto 2023 m. rugsėjo 28 d. termino nepateikė duomenų apie ūkinio pastato ir malkinės įteisinimą deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu NTR, todėl jis iki 2023 m. rugsėjo 28 d. privalėjo nugriauti privalomuosiuose nurodymuose nurodytus pastatus. Teismas su tokiais institucijos argumentais nesutiko, kadangi minėtus duomenis inspekcija galėjo gauti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, taip pat ir NTR duomenų bazėje.
8. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad šiuo metu Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2134-445/2024 dėl A. M. pasirašytos 2023 m. birželio 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą dalies nuginčijimo, ieškinį dėl šios deklaracijos dalies nuginčijimo inspekcija teismui pateikė tik 2024 m. vasario 12 d.
9. Be to, skolininko į bylą pateikti rašytiniai rodymai taip pat patvirtina, kad jis ir toliau vykdo veiksmus, siekdamas pagrįsti aplinkybę, kad statyba privalomuosiuose nurodymuose nurodytoje žemės sklypo vietoje yra galima, tą patvirtina jo pateikta darbų atlikimo sutartis dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, Varėnos rajono savivaldybės mero potvarkis Nr. MV-405 dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 13 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimai.
10. Todėl atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad esant nenuginčytai skolininko pasirašytai 2023 m. birželio 11 d. deklaracijai apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu NTR buvo įregistruotos jo nuosavybės teisės į ūkinį pastatą ir malkinę, bei esant nustatytai aplinkybei, kad skolininkas toliau vykdo veiksmus, susijusius su žemės sklypo, kuriame yra šie statiniai, padalijimu ir paskirties keitimu, nėra pagrindo teigti, kad A. M. nevykdė privalomųjų nurodymų, todėl pagrindo paskirti jam baudą nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį, tenkinti antstolės A. M. pareiškimą ir išspręsti klausimą iš esmės – skolininkui A. M. skirti iki 300 Eur baudą valstybės naudai už kiekvieną uždelstą privalomųjų nurodymų vykdymo dieną iki visiško privalomųjų nurodymų įvykdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantės vertinimu, nors teismas iš esmės teisingai nustatė faktines aplinkybes, tačiau nutartis priimta netinkamai taikant CPK normas, nukrypstant nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, neatsižvelgus į byloje surinktų įrodymų visumą, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.
Šalies argumentai
11.2. Apeliantė nurodė, kad skolininkas surašė ir VĮ „Registrų centrui“ pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą (įrašas NTR duomenų bazėje galioja nuo 2023 m. birželio 23 d.), tačiau informacijos apie privalomųjų nurodymų įvykdymą apeliantei nepateikė. Kadangi skolininkas privalomųjų nurodymų nustatytu terminu neįvykdė, jie buvo perduoti priverstiniam vykdymui. Teismas netinkamai atliko privalomųjų nurodymų neįvykdymo priežasčių patikrinimą ir buvo nenuoseklus, t. y. nurodęs, kad neturėtų privalomųjų nurodymų kvestionuoti ir tuo pripažinęs statybos negalimumą, paneigė privalomųjų nurodymų ir jų surašymo pagrindą, pripažinęs deklaraciją pakankamu pagrindu skolininkui nevykdyti privalomųjų nurodymų.
11.3. Nagrinėjamu atveju skolininkui surašytuose privalomuosiuose nurodymuose yra nurodyta, kad pastatuose nėra vykdoma miškų ūkio veikla, todėl tokio statinio statyba miško žemėje yra negalima. Privalomieji nurodymai skolininkui surašyti statybos negalimumo miško žemėje pagrindu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vykdant žemės sklypo pertvarkymo procedūras, miško naudmenos nėra pakeistos, taigi miško žemės statusas nepasikeitęs. Todėl tik skolininkui teisės aktų nustatyta tvarka nuginčijus privalomųjų nurodymų teisėtumą, būtų pagrindas daryti išvadą, kad skolininko surašyta deklaracija sudaro pagrindą jam nevykdyti privalomųjų nurodymų.
11.4. Skolininkas deklaraciją surašė po privalomųjų nurodymų surašymo, t. y. būdamas susipažinęs su jų turiniu, todėl turėjo suvokti taikomų statybos draudimų turinį, t. y. kad kol miško žemės statusas nepakeistas, jokiomis deklaracijomis statybos galimumo ir įteisinimo įrodinėti negalima. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad skolininkui įteisinus NTR šiuos pastatus deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, nesant duomenų apie šios deklaracijos dalies nuginčijimą, pagrindo vykdyti privalomųjų nurodymų nugriaunant nurodytus pastatus ir sutvarkant statybvietę, nebuvo.
11.5. Apeliantė, būdama išieškotoja vykdomosiose bylose, yra suinteresuota, kad privalomieji nurodymai būtų įvykdyti kuo skubiau. Šiuo atveju skolininkas daugiau nei per vienerius metus neįvykdęs privalomųjų nurodymų, po antstolės kreipimosi į teismą nesulaukdamas už tai pasekmių ir taip pažeisdamas teisinės valstybės principus, lieka nenubaustas, nes jam teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai netaikė jokių poveikio priemonių. Tai yra nesuderinama su teisinės valstybės principais bei CPK 18 straipsnyje įtvirtintu sprendimų privalomumu. Nenustatęs jokių aplinkybių, kurių pagrindu antstolės pareiškimas galėtų būti atmestas, teismas pateisino privalomųjų nurodymų nevykdymą ir antstolės pareiškimą atmetė vien formaliais pagrindais, neteisingai įvertinęs situaciją.
11.6. Palikus ginčijamą nutartį galioti, teisinėje valstybėje susidarytų netoleruotina situacija, kad skolininkui, statybos darbus atlikusiam pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nepašalinus savavališkos statybos padarinių, esant galiojantiems privalomiesiems nurodymams netaikoma atsakomybė, todėl ginčijama nutartis kaip neatitinkanti nei įstatymais ginamų išieškotojos interesų, nei CPK 771 straipsnio tikslų, turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
12. Skolininkas A. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantė neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad skolininkas surašė ir pateikė VĮ „Registrų centrui“ deklaraciją apie statybos užbaigimą. Deklaracijoje nurodyta, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus buvo užbaigta pastatytų pagalbinio ūkio pastatų statyba. Akivaizdu, kad deklaracija buvo pateikta VĮ „Registrų centrui“ jau esant privalomiesiems nurodymams, tačiau apeliantė neginčija aplinkybės, kad kol deklaracija nėra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, laikoma, kad statybos darbai buvo atlikti pagal teisės aktų reikalavimus.
12.2. Esant nepaneigtoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti ir teismo išvada, kad įteisinus NTR pastatus deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, nesant duomenų apie šios deklaracijos dalies nuginčijimą, pagrindo vykdyti privalomuosius nurodymus nugriaunant statinius, skolininkui nebuvo. Tai, kad deklaracija apeliantei nebuvo pateikta kaip privalomųjų nurodymų įvykdymo įrodymas, nepaneigia aplinkybės apie privalomųjų nurodymų įvykdymą, nors to apeliantė formaliai ir nepripažįsta.
Šalies argumentai
12.3. Apeliantė nekvestionuoja to, kad nutartyje nurodyti skolininko pateikti įrodymai patvirtinta, jog jis atlieka veiksmus (duomenys apie darbų atlikimo sutartį, mero potvarkis, savivaldybės administracijos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimai), siekdamas pagrįsti aplinkybę, kad statyba privalomuosiuose nurodymuose nurodytoje žemės sklypo vietoje (šiuo atveju miško žemė) yra galima.
12.4. Skolininkas yra sąžiningas asmuo ir vykdo visus reikiamus veiksmus, kurie leidžia įvykdyti privalomuosius nurodymus, jis nuolat bendradarbiauja su inspekcija. Nėra pagrindo manyti, kad skolininkas tyčia ar piktybiškai nevykdo privalomųjų nurodymų, todėl baudos skyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų tikrosios jos paskirties. Vien dėl to, kad skolininkas formaliai nesikreipė į teismą dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo, nėra pagrindas jam paskirti apeliantės prašomą baudą.
12.5. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad skolininkas savo veiksmais būtų padaręs kokią nors žalą, dėl ko baudos skyrimas neatitiktų ir kompensacinės baudos funkcijos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininkas yra atlikęs veiksmus, kurie pagrindžia privalomųjų nurodymų įvykdymą, tai paneigiančių įrodymų apeliantė nepateikė. Šiai dienai deklaracija nėra teismo pripažinta negaliojančia, tarp šalių dėl to yra kilęs ginčas, kuris sprendžiamas Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2134-445/2024, tačiau kol deklaracija nėra nuginčyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ji yra galiojanti. Kadangi teismas iš esmės teisingai įvertino bylos duomenis ir šalių argumentus, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės pareiškimas skolininkui paskirti baudą už privalomųjų nurodymų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
16. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 1–2 dalių reglamentavimu, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Teismas, nustatęs, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, gali jam skirti baudą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
17. Teismui nustačius, jog neįvykdytas privalomasis nurodymas, įpareigojęs skolininką pašalinti neteisėtos statybos padarinius ar atlikti kitus veiksmus, yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą. Tačiau baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes. CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Todėl tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
19. Taigi, vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. įteisinti savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 išaiškinta, jog analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų gauti statybą leidžiantį dokumentą.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė skolininko atžvilgiu vykdo dvi vykdomąsias bylas pagal institucijos privalomuosius nurodymus, kuriais skolininkas buvo įpareigotas iki 2023 m. rugsėjo 28 d. nugriauti 10,45 m. ilgio, 7,90 m pločio bei 3,30 m aukščio malkinę ir 10,0 m ilgio, 4,99 m pločio bei 4,33 m aukščio poilsio pastatą su 3,06 x 4,52 m užstatyto ploto bei 3,30 m aukščio stogine, esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę arba pateikti dokumentus, įrodančius, kad toje žemės sklypo vietoje šių statinių statyba yra galima. Antstolė 2023 m. lapkričio 15 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, konstatavusi, jog privalomieji nurodymai neįvykdyti ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Pareiškimas atmestas skundžiama nutartimi, teismui konstatavus, kad skolininko 2023 m. birželio 11 d. pasirašyta deklaracija apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu NTR buvo įregistruotos jo nuosavybės teisės į nurodytus nugriauti pastatus, nėra nuginčyta, be to, skolininkas toliau vykdo veiksmus, susijusius su žemės sklypo, kuriame yra šie statiniai, padalijimu ir paskirties keitimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nevykdė privalomųjų nurodymų.
21. Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti nutartį ir antstolės pareiškimą patenkinti, kadangi iki nustatyto termino skolininkas privalomųjų įrodymų neįvykdė – statinių nenugriovė ir nepateikė dokumentų, įrodančių, kad toje žemės sklypo vietoje statinių statyba yra galima.
22. Byloje nustatyta, kad po inspekcijos 2023 m. kovo 28 d. privalomojo nurodymo 1 ir 2023 m. kovo 29 d. privalomojo nurodymo 2 priėmimo, skolininkas pasirinko institucijos privalomuosiuose nurodymuose nurodytą ir įstatyme numatytą alternatyvų jų įgyvendinimo būdą – statinius įteisinti ir 2023 m. birželio 11 d. deklaracijos apie statinių statybos užbaigimą Nr. ARCCR-20-230611-07014 pagrindu NTR nuosavybės teise įregistravo ginčo statinius, esančius žemės sklype, kuriuos apeliantė privalomaisiais nurodymais skolininką buvo įpareigojusi nugriauti. Įrašas NTR duomenų bazėje galioja nuo 2023 m. birželio 23 d.
23. Deklaracija apie statybos užbaigimą – tai dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Todėl kol ši deklaracija nėra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, laikoma, kad statybos darbai atlikti pagal teisės aktų reikalavimus (jei statinio projektas nebuvo rengiamas). Darytina išvada, kad skolininkas įvykdė privalomuosius nurodymus iki jų termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 28 d.), deklaracijos pagrindu juos įregistravęs NTR registre.
24. Apeliantė teigia, kad teismas paneigė privalomųjų nurodymų ir jų surašymo pagrindą, pripažinęs deklaraciją pakankamu pagrindu skolininkui nevykdyti privalomųjų nurodymų. Privalomieji nurodymai skolininkui buvo surašyti statybos negalimumo miško žemėje pagrindu. Skolininko pastatuose nėra vykdoma miškų ūkio veikla, todėl tokių statinių statyba miško žemėje yra negalima. Kadangi miško naudmenos nėra pakeistos, apeliantės vertinimu, deklaracija statybos galimumo ir įteisinimo įrodinėti negalima, tačiau sutikti su šiuo apeliantės argumentu taip pat nėra pagrindo.
25. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl pasekmių taikymo skolininkui pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, t. y. dėl skolininko kaltės įvykdant privalomuosius nurodymus. Pirmosios instancijos teismas privalomųjų nurodymų nekvestionavo, jis tik įvertino tą aplinkybę, kad skolininkas pastatus įteisino deklaracijos pagrindu. Kadangi šalių ginčas dėl skolininko deklaracijos pagrįstumo ir teisėtumo nagrinėjamas Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2134-445/2024, tai būtent toje byloje ir bus išspręstas klausimas ar skolininko žemės sklype statyba galima. O kol nėra duomenų apie šios deklaracijos nuginčijimą, nėra pagrindo vertinti, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti. Tuo labiau, kad skolininkas ir toliau atlieka veiksmus, siekdmas pagrįsti tinkamo statinių įregistravimo ir privalomųjų nurodymų įvykdymo faktą.
26. Taip pat pažymėtina, jog apeliantė neteisingai aiškina, kad tik skolininkui teisės aktų nustatyta tvarka nuginčijus privalomųjų nurodymų teisėtumą, būtų pagrindas daryti išvadą, kad skolininko surašyta deklaracija sudaro pagrindą jam nevykdyti privalomųjų nurodymų. Priešingai, įregistravus deklaraciją, laikytina, jog statiniai yra įteisinti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Todėl esant įregistruotai deklaracijai, turi būti sprendžiamas ne privalomųjų nurodymų, o būtent deklaracijos teisėtumo klausimas.
27. Nors apeliantė teigia, kad skolininkas jai nepateikė informacijos apie privalomųjų nurodymų įvykdymą ir tai patvirtina, kad jis privalomųjų nurodymų neįvykdė, tačiau šiuo atveju, sutiktina su skolininko argumentu, kad tai, jog duomenys apie deklaraciją, kaip privalomųjų nurodymų įvykdymo įrodymas, nebuvo pateikti apeliantei, laikytina formaliu pažeidimu, tačiau tai nepaneigia aplinkybės dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuos duomenis apeliantė galėjo gauti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ arba patikrinusi NTR duomenis.
28. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien formalus CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų teisinių pasekmių pritaikymas, t. y. baudos paskyrimas už tai, kad skolininkas nepateikė apeliantei informacijos apie privalomųjų nurodymų įvykdymą, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų bei sankcijos tikslų. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolės prašymo skirti skolininkui baudą CPK 771 straipsnio pagrindu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.