Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-17-NT-1640-10848 dalį, kuria atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą kreiptis į teismą dėl UAB „Vilniaus energija” reikalavimo sumokėti 85,40 Eur už teiktas paslaugas. Be to, pareiškėjas prašo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba atsisakė teikti minėtoje dalyje antrinę teisinę pagalbą, motyvuodama tuo, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu iš esmės išnagrinėjus reikalavimą nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį. Nesutikdamas su tokia išvada pareiškėjas nurodo, jog nėra žinoma, ar antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos faktiškai viršys jo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį. Be to, nurodoma 85,40 Eur suma nėra galutinė, nes reikalaujama ir priskaičiuotų delspinigių suma. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog jis yra socialinės pašalpos gavėjas, apie tai nurodė ir prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau Tarnyba prašė pateikti pajamų deklaraciją, motyvuodama, kad jai patogiau priimti sprendimus teikti antrinę teisinę pagalbą, remiantis pajamų deklaracijomis.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–14).

Nurodė, kad Tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kiekvienu atveju priima išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir prie prašymo pridėtus dokumentus, kurie yra pateikti Tarnybai sprendimo priėmimo dieną. Tai reiškia, jog priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nėra vertinamos aplinkybės, kurios galimai atsiras ateityje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo Tarnybai 2017 m. balandžio 13 d. pateiktame prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo nurodyta būtent 85,40 Eur suma, kurią pareiškėjas siekia nuginčyti. Apie galimus delspinigius pareiškėjas savo prašyme net neužsiminė ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad tokie delspinigiai išvis yra skaičiuojami, todėl buvo vertinamas pareiškėjo reikalavimas jo prašymo turinio ribose. Jeigu pareiškėjo siekiama nuginčyti suma ateityje išaugtų, tokiu atveju niekas neapriboja pareiškėjo teisės pakartotinai kreiptis į Tarnybą ir prašyti suteikti teisinę pagalbą.

Atsakovė pažymėjo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ) numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Šiuo atveju aktualios VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 10 punkto nuostatos, numatančios, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu iš esmės išnagrinėjus reikalavimą, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį. Kadangi šiuo atveju būtent tokios faktinės aplinkybės ir buvo nustatytos, todėl Tarnyba vadovaudamasi aukščiau minėtomis nuostatomis atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Tarnyba taip pat nurodė, jog prie pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo pridėta metinė pajamų ir turto deklaracija, o 2017 m. balandžio 21 d. raštu buvo prašoma pareiškėjo tik patikslinti reikalavimą, o ne pateikti deklaraciją.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 94).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilęs dėl Tarnybos 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-17-NT-1640-10848 dalies, kuria atsisakyti pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą kreiptis į teismą dėl AB „Vilniaus energija” reikalavimo sumokėti 85,40 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą ginčui dėl UAB „Vilniaus energija“ reikalavimo apmokėti 85,40 Eur (294,86 Lt) už teiktas paslaugas nagrinėti Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, o prireikus, ir bendrosios kompetencijos teisme (b. l. 26–30).

Atsakovė 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-NT-1640-10848 nusprendė pareiškėjui neteikti antrinės teisinės pagalbos (b. l. 32–33). Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ginčo nagrinėjimui Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje Tarnyba nurodė, kad antrinė teisinė pagalba negali būti teikiama, kadangi pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ginčo nagrinėjimui Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, nėra priskiriamas privalomam atstovavimui išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atvejui. Dėl antrinės teisinės pagalbos ginčui teisme atsakovė nurodė, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, nes antrinės teisinės pagalbos išlaidos tokiu atveju viršytų pareiškėjo turtinių interesų dydį.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pareiškėjas neginčija Tarnybos sprendimo dalies dėl antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo ginčui Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, tačiau nesutinka, kad tokia pagalba jam neteiktina ginčui teisme.

Teismas pažymi, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas reglamentuoja VGTPĮ trečiasis skirsnis, kurio 11 straipsnio 7 dalyje nurodyti pagrindai, kada antrinė teisinė pagalba neteikiama. Pagal VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 10 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu iš esmės išnagrinėjus reikalavimą, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakove dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, prašyme nurodė, kad ginčija 85,40 Eur skolą. Minėta suma buvo nurodoma ir prie prašymo pridėtame dokumente – UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. birželio 10 d. rašte Nr. 012-02-11553R (b. l. 20–21). Taigi nurodyti byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, skundžiamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu, pareiškėjo turtinių interesų dydis buvo būtent 85,40 Eur. Suteikus pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą tokioje byloje, išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintas Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) akivaizdžiai viršytų pareiškėjo turtinių interesų dydį. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 3.3 punktą advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą užmokesčio bazinį dydį (toliau – ir UBD). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d.) buvo nustatytas 11,58 Eur UBD. Pagal Taisyklių 24.3.6.1 punktą už dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimą mokami 8 UBD (92,64 Eur), o pagal Taisyklių 24.3.6.2 punktą už atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 6 UBD (69,48 Eur). Taigi, procesinių dokumentų parengimui ir bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos tvarka iš viso būtų patirta 162,12 Eur išlaidų ir tai viršytų pareiškėjo turtinių interesų dydį, kuris yra 85,40 Eur. Teisinės pagalbos suteikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų VGTPĮ apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principams (VGTPĮ 3 str.).

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde teigia, jog jo nurodyta 85,40 Eur suma nėra galutinė, nes ginčas vyks ir dėl delspinigių priteisimo. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas Tarnybai buvo pateikęs duomenis tik apie 85,40 Eur skolą. Jokių duomenų apie reikalaujamus sumokėti delspinigius pareiškėjas nepateikė ir teismui. Taigi darytina išvada, kad Tarnyba neturėjo pagrindo pareiškėjo turtinių interesų dydį vertinti didesne suma nei nurodė pats pareiškėjas savo pateiktame prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui antrinė teisinė pagalba nesuteikta būtent dėl per mažo turtinio intereso dydžio, todėl pareiškėjo teiginiai dėl metinės pajamų ir turto deklaracijos pateikimo niekaip nesusiję su atsisakymu teikti teisinę pagalbą, todėl nevertintini.

Teismas pažymi, kad ginčijamas Tarnybos sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo, kartu nurodant naujas tokiam prašymui spręsti reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, didesnį iš pareiškėjo reikalaujamos priteisti skolos dydį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo prašomos antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių interesų dydį, todėl pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 10 punktu, atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Ginčijama Tarnybos 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-17-NT-1640-10848 dalis yra pagrįsta bei teisėta ir nėra jokio pagrindo ją naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo atlyginti jam ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.