- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- A-3314-822/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02286-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dalia Višinskienė, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-17-NT-1640-10848 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą kreiptis į teismą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija” reikalavimo sumokėti 85,40 Eur už teiktas paslaugas. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, jog nėra žinoma, ar antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos faktiškai viršys jo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį. Be to, nurodoma 85,40 Eur suma nėra galutinė, nes reikalaujama ir priskaičiuotų delspinigių suma. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog jis yra socialinės pašalpos gavėjas, apie tai nurodė ir prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau Tarnyba prašė pateikti pajamų deklaraciją, motyvuodama, kad jai patogiau priimti sprendimus teikti antrinę teisinę pagalbą, remiantis pajamų deklaracijomis.Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.Atsakovas paaiškino, kad Tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kiekvienu atveju priima išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir prie prašymo pridėtus dokumentus, kurie yra pateikti Tarnybai sprendimo priėmimo dieną. Priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nėra vertinamos aplinkybės, kurios galimai atsiras ateityje. Pareiškėjo Tarnybai 2017 m. balandžio 13 d. pateiktame prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo nurodyta būtent 85,40 Eur suma, kurią pareiškėjas siekia ginčyti. Apie galimus delspinigius pareiškėjas savo prašyme nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad tokie delspinigiai yra skaičiuojami, todėl buvo vertinamas pareiškėjo reikalavimas jo prašymo turinio ribose. Atsakovas pažymėjo, kad, pareiškėjo siekiamai nuginčyti sumai ateityje išaugus, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į Tarnybą ir prašyti suteikti teisinę pagalbą. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 10 punktu, pagal kurį antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu iš esmės išnagrinėjus reikalavimą, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį. Kadangi tokios faktinės aplinkybės buvo nustatytos, Tarnyba atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas pažymėjo, kad prie pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo pridėta metinė pajamų ir turto deklaracija, o 2017 m. balandžio 21 d. raštu buvo prašoma pareiškėjo tik patikslinti reikalavimą, o ne pateikti deklaraciją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas rėmėsi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 10 punktu, nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, prašyme nurodė, jog ginčija 85,40 Eur skolą. Minėta suma buvo nurodoma ir prie prašymo pridėtame dokumente – UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. birželio 10 d. rašte Nr. 012-02-11553R. Teismas darė išvadą, kad skundžiamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu pareiškėjo turtinių interesų dydis buvo būtent 85,40 Eur. Suteikus pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą tokioje byloje, išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintas Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) akivaizdžiai viršytų pareiškėjo turtinių interesų dydį, nes procesinių dokumentų parengimui ir bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos tvarka iš viso būtų patirta 162,12 Eur išlaidų. Teisinės pagalbos suteikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų Įstatyme apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principams.Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog jo nurodyta 85,40 Eur suma nėra galutinė, nes ginčas vyks ir dėl delspinigių priteisimo, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Tarnybai buvo pateikęs duomenis tik apie 85,40 Eur skolą. Jokių duomenų apie reikalaujamus sumokėti delspinigius pareiškėjas nepateikė ir teismui. Teismas darė išvadą, kad Tarnyba neturėjo pagrindo pareiškėjo turtinių interesų dydį vertinti didesne suma, nei nurodė pats pareiškėjas savo pateiktame prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui antrinė teisinė pagalba nesuteikta būtent dėl per mažo turtinio intereso dydžio, todėl pareiškėjo teiginių dėl metinės pajamų ir turto deklaracijos pateikimo teismas nevertino kaip nesusijusių su atsisakymu teikti teisinę pagalbą.Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Tarnybos sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo, kartu nurodant naujas tokiam prašymui spręsti reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, didesnį iš pareiškėjo reikalaujamos priteisti skolos dydį. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo prašomos antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių interesų dydį, todėl pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 10 punktu, atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas neturėjo pagrindo atlyginti jam ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III.
Pareiškėjas G. K. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamą Sprendimo dalį ir įpareigoti Tarnybą skirti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarnyba remiasi 164,12 Eur suma, kuri yra maksimalus teisinės pagalbos išlaidų limitas pirmosios instancijos teisme, tačiau, pareiškėjo manymu, teisinei pagalbai nebūtinai turi būti išeikvota visa limito suma, Tarnyba galėtų išspręsti teisinės pagalbos skyrimą pareiškėjui tokiu būdu, kad procesinius veiksmus teikiant pagalbą atliktų advokato padėjėjas. Pareiškėjas teigė, nežinantis, kaip apskaičiuoti delspinigių sumą, tačiau atkreipė dėmesį, kad 2017 m. gegužės 22 d. rašte Nr. (2.2)NTP-9-2484 nurodė, jog teikėjas atsisako tenkinti reikalavimą anuliuoti šią sumą (85,40 Eur) ir nuo jos priskaičiuotus delspinigius, taip pat pridėjo 2016 m. gruodžio 23 d. reikalavimą Nr. 12131, kuriuo prašė anuliuoti sąskaitoje nepagrįstai apskaičiuotą minėtą 85,40 Eur sumą, rodomą kaip skolą už šildymą ir karštą vandenį, ir sumą delspinigių, priskaičiuotų nuo šios sumos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2016 m., kadangi per šį laikotarpį nuo šios sumos delspinigiai buvo skaičiuojami. Pareiškėjas daro išvadą, kad jo turtinių interesų dydis faktiškai yra didesnis nei 85,40 Eur. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismui pareikalavus pateikti visus su jo prašymu susijusius dokumentus Tarnyba nepateikė pareiškėjo 2017 m. gegužės 22 d. atsakymo Nr. (2.2)NTP-9-2484 ir jo priedų. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo sutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir palaikantis savo poziciją, argumentus ir motyvus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-17-NT-1640-10848 (b. l. 2), kuriuo Tarnyba, nustačiusi, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 10 punktu, atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Tarnyba pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo prašomos antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių interesų dydį, todėl pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 10 punktu, atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teisinei pagalbai nebūtinai turi būti išeikvota visa limito suma, taip pat tvirtina, kad jo turtinių interesų dydis dėl delspinigių skaičiavimo faktiškai yra didesnis nei 85,40 Eur.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas, kurio 11, 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.). Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Atitinkamai, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, įvertinus ginčijamo Tarnybos Sprendimo priėmimo motyvus, aktualios Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 10 punkto nuostatos, numatančios, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu iš esmės išnagrinėjus reikalavimą, nustatoma, jog antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą ginčo nagrinėjimui dėl UAB „Vilniaus energija“ nepagrįsto reikalavimo apmokėti 85,40 Eur už teiktas paslaugas (b. l. 26-30). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė, be kita ko, 2016 m. balandžio 18 d. prašymą UAB „Vilniaus energija“ ir šios bendrovės 2016 m. birželio 10 d. atsakymą Nr. 012-02-11553R. Tarnybos Teisės skyrius 2017 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (2.2)NO-2-3310 (b. l. 34-35) kreipėsi į pareiškėją, prašydamas nurodyti, ar pareiškėjas nori kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo naujoje byloje, ar jis nori pratęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal 2016 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-255-2538. Pareiškėjui norint kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo naujoje byloje, šiuo raštu buvo prašoma jo glaustai ir aiškiai nurodyti reikalavimą, kurio pagrindu jis nori kreiptis į teismą, ir pridėti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Atsakydamas į aptariamą atsakovo raštą, pareiškėjas 2017 m. gegužės 22 d. rašte Tarnybai (b. l. 57) nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal 2016 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-255-2538 yra neaktualus ir nepratęstinas, bei nurodė ginčo esmę ir dalyką, pažymėdamas, kad iš UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. birželio 10 d. rašto Nr. 012-02-11553R, pridėto prie pareiškėjo 2017 m. balandžio 13 d. prašymo Tarnybai, matyti, jog paslaugų teikėjas į pareiškėjo 2008 m. sausio 31 d. sąskaitą už šildymo paslaugas įtraukė 85,40 Eur sumą, kurios buvo priteistos teismo, o vėliau išieškotos antstolio, tačiau teikėjas atsisako tenkinti reikalavimą anuliuoti šią sumą ir nuo jos priskaičiuotus delspinigius. Apelianto teigimu, jo 2017 m. gegužės 22 d. rašte Tarnybai nurodytas sakinys, kad teikėjas atsisako tenkinti reikalavimą anuliuoti 85,40 Eur sumą ir nuo jos priskaičiuotus delspinigius, ir prie šio rašto pridėtame 2016 m. gruodžio 23 d. reikalavime, adresuotame UAB „Vilniaus energija“, išdėstytas reikalavimas anuliuoti 85,40 Eur sumą ir sumą delspinigių, priskaičiuotų nuo šios sumos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio, patvirtina, kad prašant suteikti antrinę teisinę pagalbą jo turtinių interesų dydis faktiškai yra didesnis nei 85,40 Eur. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 13 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą aiškiai įvardijo 85,40 Eur sumą. Tikslindamas reikalavimą, pareiškėjas 2017 m. gegužės 22 d. rašte rėmėsi UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. birželio 10 d. raštu Nr. 012-02-11553R, kuriame, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nėra UAB „Vilniaus vandenys“ atsisakymo tenkinti pareiškėjo reikalavimą anuliuoti nuo 85,40 Eur sumos priskaičiuotus delspinigius. UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. birželio 10 d. rašte Nr. 012-02-11553R paaiškino pareiškėjui, kad teikiant vykdomąjį raštą antstoliui buvo nurodytas priteistų sumų neapmokėtas likutis, į kurį buvo įskaičiuota 85,40 Eur suma. Ši suma antstolio buvo išieškota 2009 m. gegužės 13 d., o pilnai skola išieškota 2011 m. lapkričio 3 dieną. Šiame UAB „Vilniaus energija“ rašte nėra nurodoma apie atsisakymą anuliuoti nuo 85,40 Eur sumos priskaičiuotus delspinigius. Pareiškėjas tik pats, nepateikdamas jokių įrodymų, užsimena apie delspinigius, priskaičiuotus nuo 85,40 Eur sumos, 2017 m. gegužės 22 d. rašte Tarnybai ir prie šio rašto pridėtame savo 2016 m. gruodžio 23 d. reikalavime UAB „Vilniaus energija“. Tačiau, kaip minėta, 2017 m. balandžio 13 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodo tik 85,40 Eur sumą, kuri, pagal prie minėto prašymo pridėtą UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. birželio 10 d. raštą, antstolio buvo išieškota 2009 gegužės 13 dieną. Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad šiuo atveju, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, tiek Tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo turtinių interesų dydis byloje, kurioje jis prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudaro 85,40 Eur.Byloje nėra ginčo, kad, suteikus pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą tokioje byloje, išlaidos advokato pagalbai, vadovaujantis Taisyklėmis, sudarytų 162,12 Eur. Tokia suma yra beveik du kartus didesnė nei pareiškėjo nurodomų turtinių interesų dydis. Net ir 80 proc. šios sumos (129,69 Eur), jei pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teiktų advokato padėjėjas (Taisyklių 8 p.), kaip kad pažymi apeliantas, viršytų 85,40 Eur sumą. Nors apeliantas teigia, kad teisinei pagalbai nebūtinai turi būti išeikvota visa limito suma, tačiau nenurodo pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo atveju jo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą galėtų nepatekti į Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 10 punkte nurodytą atvejį, kai antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teisinės pagalbos suteikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų Įstatyme apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principams (Įstatymo 3 str.). Kita vertus, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad ginčijamas Tarnybos Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo, kartu nurodant naujas tokiam prašymui spręsti reikšmingas aplinkybes.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo prašomos antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, todėl pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 10 punktu, atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Tai įvertinus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas Tarnybos Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas ir nėra jokio pagrindo jį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo G. K. (G. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.