Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimo, T. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d., 10.32 val., (duomenys neskelbtini), 3,10 km, T. J. vairuodamas transporto priemonę – automobilį Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas dviejų metų stažo, būdamas pradedantysis vairuotojas, esant leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 124 km/h greičiu (įvertinus greičio matuoklio paklaidą +/- 4 km/h vairuotojo naudai), viršijo leistiną maksimalų važiavo greitį 70 km/h. Šiais veiksmais T. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimu T. J. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, ir skyrė administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.Apeliaciniame skunde T. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.T. J. (toliau – ir apeliantas) mano, kad jo veikoje nėra nei vieno administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, dėl kurių apeliantas buvo pripažintas kaltu. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotas administracinis teisė pažeidimas, kurio niekas ir neginčija, niekaip negali patvirtinti, jog šį pažeidimą padarė būtent T. J..Skunde nurodoma, kad T. J., R. J. apklausiami teisme minėjo, kad įvyko klaida ir teisės pažeidimą padarė ne T. J., o jo motina R. J., kuri būtent pažeidimo padarymo dieną ir vairavo minėtą automobilį, tokios aplinkybės paaiškėjo Apeliantui grįžus namo ir pradėjus su mama R. J. aiškintis pažeidimo aplinkybes, t.y. jau po paaiškinimo ir administracinio teisės pažeidimo surašymo.Apeliantas mano, kad Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai išskirtinai vadovavosi UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2016 m. lapkričio 4 d. pranešimu (b.l. 5). Skunde pažymima, kad šis pranešimas, buvo suformuotas be apelianto žinios, formaliais pagrindais, atsižvelgiant į tai, kad teisės pažeidimo padarymo vietoje užfiksuotas automobilis Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra priskirtas ir jį eksploatuoja UAB “ (duomenys neskelbtini)” padalinio Kaune - LT AB “ (duomenys neskelbtini)” darbuotojas T. J.. Be to, UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2016 m. lapkričio 4 d. pranešimas yra negaliojantis ir neturi jokios įrodomosios galios, nes UAB “ (duomenys neskelbtini)”pateikė policijai, 2016 m. lapkričio 22 d. pranešimą, kuriame pažymėjo, kad pažeidimo padarymo dieną automobilį vairavo ne T. J., o R. J. ir prašė UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2016 m. lapkričio 4 d. pranešimą laikyti negaliojančiu. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2016 m. lapkričio 22 d. pranešimą Nr. PR-VS- 161122-01, vertino kritiškai, motyvuojant tuo, kad T. J. siekdamas išvengti atsakomybės, įtakojo darbdavį bei automobilio savininką.Apeliantas skunde pažymi, kad byloje pranešimo rengėjas V. S. nėra apklaustas liudytoju, nėra surinkta jokių kitų įrodymų, kurie leistų abejoti UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2016 m. lapkričio 22 d. pranešimo pagrįstumu ir teisingumu, o juolab vertinti jį kritiškai. Teismas nepateikė argumentų dėl ko išskirtinai prioritetą suteikė UAB “ (duomenys neskelbtini)” pirminiam 2016 m. lapkričio 4 d. pranešimui, kuris laikytinas negaliojančiu. T. J. skunde nurodo, kad asmens kodas buvo paviešintas pačio Apelianto, todėl R. J. asmens kodo nurodymas pranešimą negali būti aplinkybė, suponuojanti kritišką pranešimo vertinimą.Apeliantas taip pat nesutinka, jog teismas kritiškai vertina R. J. paaiškinimą, kad pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo ji, o ne jos sūnus. T. J. nuomone, teismas daugiau nedetalizuoja, kodėl R. J. paaiškinimą vertina kritiškai. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, rašytinių įrodymų, ar kitų nustatyta aplinkybių, kurios leistų bent jau abejoti ar netikėti R. J. duotu paaiškinimu. R. J. prieš duodama paaiškinimą davė priesaiką sakyti tiesą, ji įspėta dėl atsakomybės buvimo už žinomai melagingo paaiškinimo davimą.Apeliantas skunde nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų procese galioja nekaltumo prezumpcija, ko pasėkoje vadovaujantis teismų praktikos pripažintais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal LR ATPK nuostatas, nutarimą grindžiant prielaidomis. Visi nagrinėjant kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti - aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti 2016 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja,

T. J. apeliacinis skundas netenkinamas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Pagal Įstatymo 5 straipsnį administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Analizuojant minėtas Įstatymo nuostatas nagrinėjamu atveju pagrindų perkvalifikuoti veiką T. J. atžvilgiu, nėra.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje. Teismas, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.T. J. kaltė padarius ATPK 126 straipsnio 6 dalyje pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu, UAB „Inter Cars Lietuva“ 2016 m. lapkričio 4 d. pranešimu, adresuotu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, kuriame nurodyta, kad automobilis Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jų bendrovei. 2016 m. rugpjūčio 16 d. automobilį eksploatavo T. J.. Šį automobilį eksploatuoja jų bendrovės padalinys, esantis (duomenys neskelbtini), o T. J. yra šio padalinio darbuotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjo, kad apie šį įvykį jie informavo padalinio vadovą, vairuotojo pažymėjimo kopija, kuriame nurodyta, kad T. J. teisė vairuoti kelių transporto priemones suteikta 2015 m. lapkričio 28 d. Pažymėtina, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas, konstatuodamas 124 straipsnio 6 dalies dispozicijoje numatytų pažeidimų sudėties požymių buvimą T. J. veiksmuose, vadovavosi ištirtų įrodymų visetu.T. J. skunde kelia versiją, kad automobilį įvykio dieną vairavo ne jis, o jo motina R. J.. T. J. teigimu šią versiją patvirtina R. J. parodymai ir UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2016 m. lapkričio 22 d. pranešimas. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs apeliacinio skundo teiginius, visiškai sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad T. J. iškelta versija, jog automobilį vairavo ne jis, o jo motina, R. J., vertintina kritiškai, kaip jo siekimas išvengti įstatymu numatytos nuobaudos - atėmimo teisės vairuoti transporto priemones. Susipažinus su R. J. teismo posėdžio metu duotais parodymais, juos palyginus ir sugretinus su kitais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad R. J. bandė prisiimti kaltę už savo sūnaus pažeidimą, todėl jos parodymai pagrįstai vertinti kritiškai. Taip pat visiškai sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad T. J., siekdamas išvengti atsakomybės, įtakojo darbdavį bei automobilio savininką pateikti klaidingą informaciją. Todėl apygardos teismo nuomone, 2016 m. lapkričio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas negali būti vertinamas kaip įrodymas paneigiantis T. J. kaltę.Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymuiApeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats pažeidėjas T. J. savo paaiškinime pripažino, jog įvykio dieną vairavo automobilį, nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju. Vairuoja automobilį Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimo padarymo dieną, 2016 m. rugpjūčio 16 d. apie 10.32 val. taip pat važiavo minėtu automobiliu (duomenys neskelbtini). Žino, kad tame kelyje yra leistinas greitis 90 km/h. Jis skubėjo darbo reikalais, lenkė kelyje lėčiau važiuojantį automobilį. Greičio ribojimo ženklų nepastebėjo. Pažeidimą pripažino ir dėl to labai gailėjosi. Vėlesnis nurodytų aplinkybių neigimas ir jo iškelta versija, kad įvykio dieną automobilį vairavo ne jis, o jo motina R. J., vertintina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apelianto skunde ir teisme nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos medžiagai, tyrimo metu surinktiems nenuginčytiems faktiniams duomenims, bei yra objektyviai niekuo nepagrįstos.Atmetami ir apelianto skundo argumentai, kad liudytoju byloje turėjo būti paklaustas pranešimų rengėjas V. S.. Apygardos teismo nuomone, šio asmens apklausa netikslinga, nes nėra pagrindo manyti, kad jis galėtų patvirtinti ar paneigti T. J. pažeidimo padarymo aplinkybes. Be to, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog T. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Vien tai, kad šiuo atveju T. J. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesant ATPK nuostatų pažeidimų, nėra pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir naikinti ar keisti teismo sprendimą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismui nekyla jokių abejonių, kad T. J. padarė pažeidimą numatytą ATK 124 straipsnio 6 dalyje, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.