Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Bartašienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „ART Transport“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-883/2014, iškeltoje pagal ieškovės BUAB „ATR Transport“ ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje T. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „ATR Transport“ prašė priteisti iš atsakovo A. V. 23 700 Lt (6863,99 Eur) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. V., įmonėje dirbęs transporto vadovu, laikotarpiu nuo 2010-04-10 iki 2010-08-31 iš įmonės banko sąskaitos, pasinaudodamas įmonės mokėjimo kortele, paėmė grynais 23 700 Lt (6863,99 Eur) ir šių pinigų į įmonės kasą negrąžino, o atsiskaitymui pagrįsti pateikė suklastotus kasos kvitus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Nurodė, kad byloje nėra duomenų, neabejotinai įrodančių, jog atsakovas netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, t. y. ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų ir jais įmonei padarytos žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) BUAB „ATR Transport“ prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir bylos aplinkybes.

Teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, atsakovas A. V. prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai užvaldė ieškovės pinigines lėšas.

Lėšos buvo panaudotos įmonės kasdienei veiklai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliantės (ieškovės) BUAB „ATR Transport“ apeliacinis skundas tenkintinas.

DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo teisinio santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo). Nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis: ribotąją ir visišką. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje. Vienas iš DK 255 straipsnyje įtvirtintų visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės atvejų – kai žala padaryta tyčia (DK 255 str. 1 p.), kitas – kai žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (DK 255 str. 2 p.).

Minėta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 23 700 Lt (6863,99 Eur) žalos atlyginimą, teigdama, jog atsakovas įmonėje dirbęs transporto vadovu, laikotarpiu nuo 2010-04-10 iki 2010-08-31 iš įmonės banko sąskaitos, pasinaudodamas įmonės mokėjimo kortele, paėmė grynais 23 700 Lt (6863,99 Eur) ir šių pinigų į įmonės kasą negrąžino, o atsiskaitymui pagrįsti pateikė suklastotus kasos kvitus.

CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-211/2014 A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė, kad A. V. grynaisiais pinigais laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-08-31 buvo išmokėta 23700 Lt, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie tokias jo išlaidas bendrovės naudai pateisintų. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys apie kuro įgijimą yra suklastoti, todėl, nesant pagrįstų įrodymų, kurie pateisintų atskaitingo asmens lėšų panaudojimą bendrovės naudai, kaltinamajam A. V. jam patikėtas turtas – 23700 Lt, nesant pateisinamų dokumentų apie jo panaudojimą, inkriminuotinas kaip tokio turto pasisavinimas (LR BK 183 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-43-307/2016 nurodė, kad nuteistasis A. V. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pinigai buvo panaudoti bedrovės transporto priemonėms remontuoti, detalėms pirkti. Vien tai, kad UAB „ATR Transport“ teikė pervežimų paslaugas ir bendrovės veikloje naudojo transporto priemones, nesant objektyvių ir neginčijamų duomenų apie iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išimtų piniginių lėšų panaudojimą, teismo kolegijos vertinimu, nepatvirtino piniginių lėšų panaudojimo automobiliams remontuoti. Kolegijos nuomone, apelianto skundo teiginiai nepaneigia A. V. kaltės pasisavinus jam patikėtą bendrovės turtą. Kolegija sprendė, kad bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai vedama, nes dalis finansinių operacijų bei veiklą patvirtinančių dokumentų nebuvo įforminti, tačiau ši aplinkybė taip pat nepaneigė A. V. kaltės pasisavinus bendrovės pinigines lėšas. Kolegija konstatavo, kad A. V. išėmė iš bendrovės sąskaitos bendrovei nuosavybes teise priklausančius pinigus, tačiau šie pinigai nebuvo panaudoti vykdant UAB „ATR Transport“ veiklą ar kitaip šios bendrovės interesais, pinigai bendrovei negrąžinti, t. y. A. V. pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „ATR Transport“ priklausiusį, turtą – 23 700 Lt (6 863,99 Eur) ir, darydamas pirmiau nurodytus veiksmus, A. V. veikė tiesiogine tyčia. Kolegijos nuomone, A. V. imdamas iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos grynuosius pinigus norėjo paversti bendrovės lėšas savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko (t. y. UAB „ATR Transport“) sąskaita.

Prieš tai minėtose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį šioje civilinėje byloje. Taigi šiuo atveju yra visos materialinės atsakomybės sąlygos: ieškovei padaryta 23 700 Lt (6 863,99 Eur) žala; nustatytas neteisėtas A. V. veikimas – išėmimas iš bendrovės sąskaitos bendrovei nuosavybes teise priklausančius pinigus (23 700 Lt) ir šių pinigų nepanaudojimas UAB „ATR Transport“ interesais; priežastinis ryšys – pinigų negrąžinimas bendrovei lėmė bendrovės turto sumažėjimą, nuostolius; atsakovą ir UAB „ATR Transport“ siejo darbo santykiai – atsakovas įmonėje dirbo transporto vadovu; žalos atsiradimas susijęs su tiesiogine įmonės veikla. Taip pat nustatyta, kad A. V. pasisavindamas jam patikėtą svetimą, UAB „ATR Transport“ priklausiusį turtą – 23 700 Lt (6 863,99 Eur) – veikė tiesiogine tyčia (DK 255 str. 1, 2 p.).

Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei BUAB „ATR Transport“ iš atsakovo A. V. priteistinas 6863,99 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

Ieškovė BUAB „ATR Transport“ yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl, jai laimėjus bylą, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminį mokestį valstybei pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį privalo mokėti atsakovas A. V.. Žyminio mokesčio dydis už ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimą yra po 206 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 4 d.). Ieškovė nepateikė duomenų, patyrusi atstovavimo išlaidų, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „ATR Transport“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei BUAB „ATR Transport“ (į. k. 302450305) iš atsakovės atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6863,99 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2012-07-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 412 Eur žyminį mokestį valstybei.