Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 7 d. nutartį, kuria nutarta Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti, kad 2018 m. gruodžio 5 d. M. N. gabeno labai didelį kiekį - 275,815 g narkotinės medžiagos - kokaino, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, kuriuo M. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų ir bylą nutraukti, arba taikyti M. N. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kasatorė nurodo, kad teismai paskirdami per griežtą ir neteisingą bausmę M. N. pažeidė BK bendrojoje dalyje nustatytas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo taisykles, nepagrįstai netaikydami BK 54 straipsnio 3 dalies, neatsižvelgdami į teismų praktiką ir į pernelyg ilgą procesą. Teismai neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į M. N. asmenybę, todėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Teismai neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių M. N. kaltę, narkotinės medžiagos yra rastos R. A. automobilyje, nėra įrodymų, kad M. N. jas įsigijo, ar dėjo į automobilio dėtuvę. Narkotinės medžiagos buvo paimtos policijos pareigūnų, nebuvo išplatintos ar suvartotos, t. y., nesukėlė jokios realios žalos BK 260 straipsniu saugomoms vertybėms. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį ir į tai, kad M. N. yra ūkininkas, turi sužadėtinę su kuria planuoja santuoką, ankščiau neteistas, nusikalto pirmą kartą. Jis yra teigiamai charakterizuojamas, dirba asmeniniu asistentu, pastoviai rūpinasi dviem neįgaliais asmenimis. Nevertinta aplinkybė, kad M. N. savo noru gydėsi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ir šiuo metu jų nevartoja. M. N. turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti. Dėl M. N. sveikatos būklės sudėtingumo jam bus per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę - tai vada taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. M. N. padaryta nusikalstama veika prarado pavojingumą, nes po nusikaltimo padarymo praėjo beveik ketveri metai. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas truko nepateisinamai ilgai, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas praėjus daugiau kaip trejiems metams po nusikalstamos veikos įvykdymo, todėl turėtų būti skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją, in dubio pro reo principą, BPK 20 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus: nesiėmė priemonių abejonėms, neaiškumams, prieštaravimams pašalinti ir nuteisė M. N. remdamiesi prielaidomis. Teismai nepagrįstai vadovavosi prieštaringais R. A. parodymais. R. A. automobilio apžiūra padaryta iš esmės pažeidžiant BPK 207 str. nuostatas. R. A. žmonai J. A. priklausantis automobilis BMW X6 netirtas dėl kokaino pėdsakų, nors turėjo būti atliekama ekspertizė kiek narkotinių medžiagų - kokaino pėdsakų yra automobilyje. Visiškai netirti M. N. teisinantys įrodymai, esantys byloje. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad M. N. padarė nusikaltimą numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, todėl teismai, būdami šališki ir neobjektyvūs, padarė klaidingas išvadas dėl M. N. kaltės. Byloje yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad M. N. neįvykdė nusikalstamos veikos.