- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- 1A-698-654/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03029-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas, Virginija Liudvinavičienė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- J. L.
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Civilinis ieškovas
- M. P., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. apeliacinį skundą dėl 2018 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei atlyginti nukentėjusiajai M. P. priteistą žalą. Civilinės ieškovės M. P. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš J. L. priteista– 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Byla dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 38,58 eurų civilinio ieškinio reikalavimų nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. J. L. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 11.00 val., prekybos vietoje šalia prekybos centro „Iki“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu dėl prekybos vietos su M. P., įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą medine dėže trenkė M. P. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. P. poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. J. L. apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis J. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti nepadarius veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2.1. Skunde nurodė, kad apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jo atžvilgiu netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes. Kiekvienam kaltinamajam yra užtikrinta nekaltumo prezumpcija, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltintojui. J. L. kaltė negali būti grindžiama tikėtinais duomenimis arba pagrindinės liudytojos subjektyviu siekiu jį nuteisti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį motyvavo tikėtinais ir abejonę keliančiais duomenimis. Nukentėjusiosios M. P. parodymai šioje byloje iš esmės yra vieninteliai ir subjektyvūs duomenys. Nukentėjusioji pyko nuo pat 2016 m. rugsėjo 9 d., kai kilo konfliktas dėl senų žmonių siekio užsidirbti. Šios aplinkybės teismas neįvertino. Teismo sprendimui įtakos galėjo turėti netinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad padaryta konkreti nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo metu buvo netinkamai kvalifikuota nusikalstama veika.
2.2. Nekaltas asmuo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas. Teismas J. L. padarytą veiką, kuria jis iš esmės jokios draudžiamos veikos baudžiamosios teisės prasme nepadarė, galėtų vertintini kaip Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 481 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris gali pasireikšti necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių, kitais tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. M. P. nepagrįstai jautėsi gatvės teritorijos prie parduotuvės „šeimininke”, apsiginklavusi pagaliu atėjo varyti žmones, pati inicijavo konfliktą ir nors jos elgesys buvo įžūlus ir provokuojantis, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokio jos elgesio nevertino, todėl ir nuosprendyje nepagrįstai nepasisakė, ar J. L. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas M. P. elgesys. Jokių tyčinių ar juolab nusikalstamų ketinimų sutrikdyti M. P. sveikatą nuteistasis neturėjo. Dėžę metė apimtas nervinio priepuolio, išprovokuoto pačios M. P.. Kadangi yra 80 procentų neįgalus dėl regėjimo, net negalėjo specialiai pataikyti būtent į M. P., o jo dėžės metimas buvo spontaninis veiksmas, be jokių išankstinių apgalvojimų ar nusikalstamos tyčios sutrikdyti M. P. sveikatą. Akivaizdu, kad kilę padariniai nepriskirtini nei didelei materialinei, nei didelei neturtinio pobūdžio žalai, todėl apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas.
2.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo surašytas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.2 bei 3.1.10 punktų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas turi tiksliai nurodyti ne tik kaltinamojo veikos apimtį, bet ir aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismas nepaisė reikalavimo, kuriuo draudžiama apkaltinamąjį teismo nuosprendį grįsti prielaidomis.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Atsiliepimu į nuteistojo J. L. skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 – ojo skyriaus prokuroras Žydrūnas Katkevičius prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nuosprendis yra teisėtas, kai surašyta laikantis baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis pagrįstas tuomet, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio.
3.1. Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šias aplinkybes patvirtina medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji viso proceso metu buvo nuosekli ir davė nuoseklius parodymus. Atmestina apelianto versija, kad nukentėjusioji tyčia siekia apkaltinti J. L.. Nukentėjusioji turi procesinį suinteresuotumą baudžiamojoje byloje, nes duoda parodymus prieš kaltinamąjį, o jo kaltė iš dalies yra įrodyta ir nukentėjusiosios parodymais, tačiau nesiremti jos parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Viso proceso metu ji tvirtino, kad nuteistasis nemetė dėžės, bet trenkė jai su dėže į veidą, lazdos ji neturėjo. Nuteistasis aiškiai ją matė, kalbėjo su ja ir keikėsi, po ko pašokęs trenkė su dėže į veidą. Jos parodymus patvirtino ir liudytojas Z. J.. Apelianto fiziniai veiksmai sąmoningai buvo nukreipti į nukentėjusiąją, o vien tai, kad jis trenkdamas dėže pataikė ne ten, kur norėjo ar planavo, negali būti laikomas netyčiniu sužalojimu. Teismas tinkamai kvalifikavo J. L. veiksmus, kurie atitiko BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, o administracinė atsakomybė už tokius veiksmus, priešingai nei teigia apeliantas, negali būti taikoma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
J. L. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. L. padaryta nusikalstama veika buvo netinkamai kvalifikuota ir todėl apylinkės teismas priėmė neteisingą sprendimą. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes neteisėti J. L. veiksmai atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius ir teismas juos teisingai kvalifikavo pagal baudžiamąjį įstatymą. Teismas teisingai įvertino tiek nuteistojo parodymus, kuriais jis stengėsi sumenkinti savo padarytų veiksmų pavojingumą, tiek ir nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, kuriuos patvirtino kiti byloje esantys duomenys (liudytojo parodymai, specialistų išvados). Pats nuteistasis pripažino, kad atliko veiksmus, kurie buvo nukreipti prieš M. P., tačiau tikino, jog mesdamas dėžę į nukentėjusiosios pusę neketino į ją pataikyti. J. L. elgesio, kai jis panaudodamas dėže sužalojo nukentėjusiąją, negalima laikyti netyčiniais veiksmais, nes toks elgesys neatitinka neatsargių nusikaltimų apibrėžties. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Įvertinęs nukentėjusiosios parodymus teismas tinkamai nustatė, kad J. L. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, tai yra darydamas nusikaltimą jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo J. L. neteisėtus veiksmus ir pagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
5. Skunde teigiama, kad J. L. padaryta nusikalstama veika galėtų būti vertinama ne kaip nusikaltimas, bet kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnyje. Toks argumentas yra nepagrįstas. ANK straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, kuris apima necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. J. L. padaryta nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama pagal ANK 481 straipsnį, nes nuteistojo padaryti neteisėti veiksmai neatitinka šio nusižengimo dispozicijos. Šiame ANK straipsnyje atsakomybė numatyta už necenzūrinių žodžių vartojimą, įžeidžiamą kibimą prie žmonių kitų veiksmų atlikimą, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Tuo tarpu J. L. savo neteisėtais veiksmais nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, todėl jo padaryta veika yra gerokai pavojingesnė ir reguliuojama ne Administracinių nusižengimų kodekso, o baudžiamojo įstatymo.
6. Pateisindamas savo neteisėtą elgesį nuteistasis skunde teigia, kad kilę padariniai nepriskirtini nei didelei materialinei, nei didelei neturtinio pobūdžio žalai, todėl apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad J. L. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal sukeltus padarinius – už kitam žmogui nežymiai sutrikdytą sveikatą baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio taikymui nėra būtina didelė materialinė ar neturtinio pobūdžio žala. Kilus reikšmingesniems padariniams J. L. veika būtų kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie numato atsakomybę už pavojingesnes nusikalstamas veikas.
7. Apeliantas nurodė, kad apylinkės teismo surašytas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimų reikalavimų. Šis skundo argumentas yra deklaratyvūs ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendžio surašymo tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių apkaltinamojo nuosprendžio surašymo trūkumų. Nuosprendis nėra grįstas prielaidomis, o motyvuotas tinkamai įvertintais įrodymais. Jame tinkamai nurodytos nustatytos aplinkybės. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas laikantis BPK 304, 305 ir 307 straipsnių reikalavimų.
Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. L. apeliacinį skundą atmesti.