Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2374-1033/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-09-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-11
Bylos Nr.
1-2374-1033/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03029-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
J. L.
Civilinis ieškovas
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2374-1033/2018Proceso Nr. 1-01-1-03029-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam J. L.,kaltinamojo gynėjai advokatei D. D.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. P.,nukentėjusiosios atstovui advokatui A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono sav., neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. L. 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 11.00 val., prekybos vietoje šalia prekybos centro „Iki“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu dėl prekybos vietos su M. P., įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą medine dėže trenkė M. P. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. P. poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. L. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su kaimyne pardavinėjo obuolius. M. P. norėjo, kad jie pasišalintų iš jos prekybos zonos, todėl žodis po žodžio kilo konfliktas. M. P. pribėgo su pagaliu ir jį užpuolė, o jis net nežiūrėdamas metė dėžę, kad tik M. P. nuo jo atsikabintų. Numetė dėžę iš kairės pusės, nepagalvojo, kad galėjo pataikyti. Paskui jam pasakė, kad pataikė M. P. į veidą, bet jis nematė, to nežinojo. Sėdėdamas metė dėžę į šoną, nes nenorėjo išeiti iš tos vietos. Kaimynė D. J. jam sakė sėdėti ir nebijoti. Šiuo metu D. J. dirba užsienyje. Jis metė lengvą, tuščią dėžę. Leidimo prekybai neturėjo, toje vietoje prekiavo pirmą kartą. Buvo blaivus. Jis sėdėjo ant dėžės, atstumas nuo nukentėjusiosios buvo apie 5 metrai. Mesdamas dėžę į nukentėjusiosios pusę nežiūrėjo, nes blogai mato. Jam tik paskui žmonės pasakė, kad jis pataikė. Atvykus policijai rašyti parodymų pats negalėjo, todėl rašė kaimynė. Policija į alkotesterį nedavė pūsti. Nukentėjusios pareikštas1000 eurų civilinis ieškinys yra labai didelis, jis neturi tiek pinigų. Gyvena iš invalidumo, gauna 200 eurų pensiją. Civilinį ieškinį 200 eurų dydžio galėtų atlyginti. Gailisi, kad taip išėjo. Nukentėjusioji pati kabinosi, norėjo išvyti iš prekybos vietos. Jis suprato, kas jam buvo sakoma, tik neatsimena ką sakė. Norėjo su nukentėjusiaja susitaikyti, tačiau tyrėja pasakė, kad nukentėjusioji nenori. Dėžę metė tyčia, tačiau nesitaikė į galvą. Pats veiksmas buvo sąmoningas, tiesiog metė dėžę nesitaikydamas. Atsiprašo, kad taip išėjo, nenorėjo nieko sužeisti. Gali pristatyti pažymą iš gydytojo, kad jo aukštas spaudimas sukyla 180-200, todėl žmonės gali pagalvoti, kad buvo išgėręs. Prašo labai nebausti, pasistengs, kad daugiau tokių atvejų nebūtų.

Apklaustas 2018-03-19 ikiteisminio tyrimo metu J. L. davė parodymus iš esmės analogiškus, kaip teisme. Nurodė, kad jam prekiaujant obuoliais, priėjusi pilietė M. pradėjo rėkti ant jo, norėjo išvaryti iš prekybos vietos ir turimu pagaliu sudavė jam sėdinčiam per galvą. Tada jis paėmė šalia stovėjusią medinę, tuščią dėžę ir metė į M.. Ar pataikė moteriai į veidą ar kur kitur, nematė. Apie tai, kad rodė viešosios tvarkos pareigūnui špygą, nepamena. Įvykis buvo labai seniai ir smulkmenų neatsimena (b. l. 87).

Nukentėjusioji M. P. teisme parodė, kad kaltinamasis sako neteisybę apie prastą regėjimą. Jis pašoko tikslingai, nemetė dėžės, o ją laikė rankose. Ji turi leidimą prekiauti toje vietoje. Nelegalūs prekeiviai žinojo, kad vieta išpirkta, gal pamatė, kad jos nėra ir atsistojo į jos vietą. Eidama praėjo visus nelegalius prekiautojus, matė, kad yra atvažiavę viešosios tvarkos pareigūnai ir liepia jiems išeiti ir eiti į turgų. Bet į turgų eiti niekas nenori, nes ten reikia mokėti. Atėjusi pamatė, kad jos vietoje yra keli žmonės. Kitoms moterims pasakė, kad tai jos vieta ir moterys išėjo, o kaltinamasis neišėjo, buvo išgėręs, ką paliudijo ir viešosios tvarkos pareigūnai. Jis prieš tai pareigūnams špygas rodė ar panašiai. Jai atėjus, kaltinamasis stovėjo su savo girta moteriške. Ji pasakė, kad jie išeitų, tačiau pastarieji pradėjo keiktis jos adresu, buvo agresyvūs. Ji nematė, todėl nespėjo sureaguoti, kai kaltinamasis šoko su dėže, buvo gal vieno metro atstumu. Kaltinamasis tikslingai šoko su dėže rankose ir jai trenkė. Vos nepataikė į akį. Nuo smūgio plyšo raumuo, virš dviejų mėnesių ji vaikščiojo baisiu veidu. Negalėjo išeiti į gatvę, nes buvo gėda. Turi nuotrauką, iš kurios matyti, kad kaklas ir akis buvo mėlyni. Dar ir dabar jaučia dieglius. Netiki, kad kaltinamasis prastai mato, nes tai įvyko labai greitai, ji net nespėjo į šoną pasitraukti. Kitom dienom kaltinamasis būdavo su ta moteriške, tai moteriškė jai sakė: „dar ne tiek gausi“. J. L. buvo labai agresyvus, ji matė, kad ir savo sugyventinę su dėžėm mušė, žmonės juos išskyrė. Ji norėjo nufotografuoti, bet nespėjo. Viena buvo, kai kalbėjo su kaltinamuoju, sakė kaltinamajam išeiti, nes buvo jos vieta. Prekiauti ji atvažiuoja su krepšiu ir vežimėliu, turi mažą sudedamą stalelį, prekiauja kojinėmis, smulkmenomis. Į jos vietą dažnai atsistoja nelegalūs prekeiviai, tačiau jai atėjus vietą atlaisvina. Minėtą dieną ji pirmą kartą susidūrė su kaltinamuoju, bendravo ne didesniu kaip vieno metro atstumu. Kaltinamasis turėdamas rankose dėžę trenkė jai, tikslingai šoko ir trenkė. Kaltinamasis buvo atsistojęs, kalbėjosi stovėdamas. Jie buvo jos vietoje, paskui ji liepė pasitraukti, tai truputį pasitraukė ir vis tiek neišėjo, keikė ją visokiais žodžiais. Savo civilinį ieškinį palaiko. Pateikia nuotrauką (b. l. 132), kurią padarė pati su telefonu, virš dviejų mėnesių vaikščiojo su tokiu veidu. Save nufotografavo, nes medicinos darbuotojai patarė, kad gali save nufotografuoti telefonu. Kaltinamasis pataikė dėže jai po akim į karės pusės raumenį, buvo plyšęs raumuo, už tai ilgai skaudėjo, darė visokius kompresus. Kaltinamasis smogė jai, kai ji atėjo ir bandė sudėlioti savo prekes. Ji stovėjo, truputį suklupo, smūgis buvo stiprus, bet sąmonės neprarado. Po to kaltinamasis pabėgo, nes aiškiai suprato, kad specialiai ir tikslingai trenkė. Tada ji iš karto nuėjo prie viešosios tvarkos pareigūnų, kurie kvietė policiją ir greitąją, kuri nuvežė ją į Žalgirio ligoninę. Policijos pareigūnai siuntė kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Ji patyrė skausmą, veidas baisiai atrodė, viešumoje negalėjo pasirodyti ilgą laiką. Baimės jausmo nebuvo, sutriko kraujospūdis, labai pablogėjo sveikata. Kraujospūdžio padidėjimui šis įvykis turėjo įtaką, galvos skausmas nepraėjo ilgą laiką. Šią problemą turėjo ir anksčiau, bet po smūgio dar labiau pablogėjo, sutriko miegas. Ant sumušimo vietos dėjo kompresus, juto skausmą, gydėsi. 2016 m. rugsėjo mėnesį oficialiai dirbo prekyvietėje, turėjo savivaldybės leidimą, jos veikla buvo prekyba toje vietoje. Kurį laiką negalėjo prekiauti, nes buvo žalias ir mėlynas veidas, po to pradėjo geltonuoti, tada ji pradėjo išeiti iš namų, gaudavo daug klausimų iš pažįstamų ir kitų žmonių dėl veido. Po sumušimo gretutinės ligos paūmėjo, nes buvo nervinis sukrėtimas, kas atsiliepia širdžiai. Nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. ji buvo reabilitacijoje (b. l. 141). Turi neįgaliojo pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Prašo civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi, kad kitą kartą tokiam žmogui būtų pamoka.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. P. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 11.00 val., atėjo į savo prekybos vietą, (turi savivaldybės leidimą prekybai), adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalia PC „Iki“, kurią buvo užėmę obuolių pardavėjai. Atėjusi pasakė, kad čia jos vieta ir paprašė išeiti. Kelios moterys iš karto išėjo, o nepažįstamas jai vyras su moterimi, pradėjo ją įžeidinėti, jie abu buvo agresyvūs ir pikti, vartojo keiksmažodžius jos atžvilgiu. Staiga minėtas vyriškis peršoko per savo krepšį su obuoliais, turėdamas kažkokią medinę dėžę rankose, puolė prie jos ir trenkė su dėže jai į veidą. Dėl smūgio ji parklupo, o kai atsigavo, kreipėsi į viešosios tvarkos pareigūnus. Tą dieną minėtas vyriškis pasišalino, jo tapatybė nebuvo nustatyta, tačiau kitą dieną ji atėjo į tą pačią prekyvietę ir pastebėjo tą patį vyriškį, kuris buvo vakar ją sužalojęs, o policijos pareigūnai nustatė, kad tai J. L.. 2016 m. rugsėjo 9 d. po įvykio GMP ją pristatė į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, kur ją apžiūrėjo ir tą pačią dieną paleido namo. 2016 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą Vilniaus skyrių, gavo specialisto išvadą Nr. G 2834/2016(01). Po minėto įvykio savijauta buvo prasta, todėl kreipėsi į medikus, dėl kairiojo skruosto skausmo (2016-11-07 medicinos dokumentų išrašas/ siuntimas, ir 2017-07-07 medicinos dokumentų siuntimas, kuriuose nurodyta jos ligos diagnozė). Po sumušimo skausmą jaučia iki šiol. Papildomai parodė, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. buvo sumušta J. L., minėtą įvykį matė keli pašaliniai žmonės, tačiau jų kontaktų nežino. Po įvykio tų moterų turgavietėje niekada nematė (b. l. 21, 35).

Liudytojas Ž. J. teisme parodė, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. 11.00 val. su kolega gavo iškvietimą apie prekeivius, kurie prekiavo nenustatytoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atvykę į vietą, rado 30-40 prekeivių, kurių buvo geranoriškai paprašyta atlaisvinti teritoriją ir prekiauti kur numatyta – turgaus teritorijoje. Tarp prekeivių buvo ir M. P.. Buvo daug nepatenkintų žmonių, tarp jų buvo ir kaltinamasis. Kaltinamasis J. L. priėjo vėliau, buvo agresyviai nusiteikęs, turbūt buvo neblaivus, nes elgėsi iššaukiančiai, puolė muštis. Jis sakė kaltinamajam nusiraminti, tačiau pastarasis jam į veidą atkišo špygą. Kadangi su savimi turėjo planšetę, padarė įrašą, kurį atidavė tyrėjai. Kaltinamasis parodė špygą, išsirėkė ir nuėjo. Po kažkiek laiko priėjo M. P., kuri teigė, kad buvo sumušta, jai buvo paraudimas. M. P. pasakė, kad ją sumušė kaltinamasis. Kadangi kaltinamojo nebuvo, todėl iškvietė policiją. Nepamena ar M. P. buvo su lazda. Kaltinamasis rodė špygas, kai pareigūnai tik atvažiavo, praėjo gal 20 minučių, kai žmonės pradėjo skirstytis, tada M. P. priėjo ir pasakė, kad prie jos priėjęs kaltinamasis, su kuriuo bendravo pareigūnai, ir ją išvarė, ir sumušė. M. P. įvardijo tą žmogų, kaip asmenį, kuris rėkė. Kaip jis suprato, M. P. matė tą konfliktinį incidentą. Nepamena ar M. P. pasakė su kuo ją sumušė. Kaltinamojo nebuvo, tada iškvietė policiją, kuriai atvykus nurodė, kaip vyras atrodė. M. P. atėjusi pasakė, kad policija ieškojo, bet nerado, nes kaltinamasis buvo pabėgęs. Kaip suprato, konflikto priežastis buvo dėl prekybos vietos, tačiau tiksliai negali įvardinti priežasčių. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltinamasis buvo kelis kartus įspėtas, įgaliojimų sulaikyti asmenį neturi. Kaltinamasis išsiskyrė ypatingu įžūlumu, pastarojo veiksmuose buvo galima įžiūrėti valstybės tarnautojo įžeidimo požymių. Šiuo atveju, kai M. P. kreipėsi, jie iškvietė policiją. Paklausė M. P. ar iškviesti greitąją, bet ji lyg atsisakė, jis nekvietė. Matėsi, kad M. P. sumuštas paakys, buvo paraudimas. Galimai asmuo buvo neblaivus, neatsimena ar buvo alkoholio kvapas, tačiau pagal tai kaip elgėsi, girtumo požymiai buvo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. J. parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir teisme (b. l. 50).

Iš Ž. J. paaiškinimo nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 11.30 val., dirbant kartu su 1-jo kontrolės poskyrio vedėju K. G., iš Vilniaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio gavo pranešimą apie galimus nelegalius prekiautojus Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atvykus į minėtą vietą prekiautojų buvo geranoriškai paprašyta pakeisti prekybos vietą. Tarp šių asmenų buvo ir M. P.. Dauguma asmenų į tai sureagavo adekvačiai, vienas iš jų (J. L.), galimai neblaivus, elgėsi agresyviai. Girdint kitiems asmenims viešoje vietoje keikėsi, į prašymą elgtis adekvačiai nereagavo, keikėsi, provokavo muštynes. Priėjęs prie Ž. J., kitų žmonių akivaizdoje, kaip valstybės tarnautojui atliekančiam savo pareigas, atkišo špygą. Asmuo (J. L.) į prašymus nutraukti neteisėtus viešosios tvarkos pažeidimus nereagavo. Siekiant apsaugos save ir kitus asmenis, planšetiniame kompiuteryje buvo užfiksuotas šio asmens veiksmas, nes matėsi, kad asmuo elgiasi neadekvačiai, buvo įtarimų, kad J. L. gali pradėti muštis. J. L. po kiek laiko išsirėkė ir pasišalino. Laukiant, kol visi asmenys susirinks daiktus iš nelegalios prekyvietės, prie pareigūnų priėjo matyta moteris – M. P., kurios veidas buvo sumuštas. Ji nurodė, kad ją sumušė tas pats asmuo - J. L., kuris elgėsi neadekvačiai. Dėl šio įvykio buvo iškviesta policija. Pasak M. P. asmuo, kuris ją sumušė, yra J. L.. Jis šį asmenį atpažintų. Nuotraukos iš Ž. J. planšetinio kompiuterio, patvirtina kad J. L. rodė špygą (b. l. 28-31).

Iš 2016 m. rugsėjo 10 d. M. P. pareiškimo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. ji buvo sumušta svetimo vyro dėl jam pasakytos pastabos. 2016 m. rugsėjo 10 d. apie 10.40 val. ji pamatė šį vyrą adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurį tikrai atpažino, kaip asmenį, kuris ją sumušė. Minėtą asmenį sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 53).

2016 m. rugsėjo 12 d. M. P. pareiškime nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 11.00 val., jai atėjus į savo prekybos vietą (turi savivaldybės leidimą), vieta buvo užimta obuolių pardavėjų. Tuo metu buvo atvažiavę viešosios tvarkos pareigūnai ir draudė prekiauti prie pėsčiųjų perėjos, liepė eiti į turgų. Kadangi turguje reikia mokėti, prekeiviai sustojo bet kur. Ji pasakė, kad čia jos vieta ir paprašė išeiti. Kelios moterys išėjo iš karto, o nepažįstamas asmuo su moterimi, kurie buvo agresyvūs ir pikti, pradėjo ją įžeidinėti keiksmažodžiais. Staiga tas asmuo peršoko per savo krepšį su obuoliais ir su dėže rankose puolė prie jos bei trenkė jai į veidą. Ji nespėjo nei sureaguoti, nei pasitraukti. Nuo vyro smarkiai sklido alkoholio kvapas. Ji iš karto nuėjo prie viešosios tvarkos pareigūnų, kurie patarė kviesti policiją. Kol policijos pareigūnai atvažiavo, mušeika pabėgo. Tą dieną budėję viešosios tvarkos pareigūnai gali paliudyti, kad tas asmuo buvo girtas ir agresyvus, šoko prieš pareigūnus, buvo nufotografuotas. Prašo moralinės žalos atlyginimo už stiprų veido sumušimą, taip pat už įžeidimą ir viešosios tvarkos pažeidimą (b. l. 54-55).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. 11.29 val. M. P. pranešė, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalia PC „Iki“ yra išsipirkusi vietą prekiauti, į kurią prieš kelias minutes atėjo neblaivus, agresyvus vyras ir ją sumušė. Vyras pasišalino. Viešosios tvarkos pareigūnas nufotografavo pasišalinusį vyrą. Patikrinus informaciją nustatyta, kad GPM 0882 pranešėją M. P. apžiūrėjo ir veš į Žalgirio ligoninę. Moteris savarankiškai kreipsis į PK dėl pareiškimo. Viešosios tvarkos pareigūnas Ž. J. užfiksavo pažeidėją, sakė, kad vyras agresyvus ir neblaivus. Iki policijos pareigūnų atvykimo mušeika pasišalino (b. l. 56-57).

Vyriausiojo patrulio J. Č. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 10 d. apie 10.40 val. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu I. M. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į pareigūnus kreipėsi M. P., kuri nurodė jiems vyrą, kuris vakar buvusio konflikto metu ją sumušė ir šiandien jį atpažino. Vyras buvo sulaikytas pagal nukentėjusiosios parašytą pareiškimą. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. L. (b. l. 58).

Iš 2016 m. rugsėjo 10 d. surašyto J. L. patikslinimo nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. apie 11.00–12.00 val. jis buvo turgavietėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ten jo kaimynė D. J. prekiavo obuoliais. Jis buvo ten su kaimyne. Staiga prie jų priėjo nepažįstama moteris, kuri jiems pradėjo grasinti pagaliu ir varyti juos. Jis nuo žemės paėmė dėžę ir metė į moterį. Moteris pradėjo grasinti, kad iškvies policiją. Jie išėjo iš turgaus. Įvykio metu buvo blaivus (b. l. 59).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2834/2016(01) nustatyta, kad buvo apžiūrėti medicinos dokumentai: 2016 m. rugsėjo 9 d. VšĮ VUL Žalgirio klinikos išrašas ir 2016 m. rugsėjo 13 d. išrašas iš VšĮ Šeškinės poliklinikos kortelės Nr. 50-P-3, 2016 m. rugsėjo 14 d. M. P. buvo apžiūrėta specialistės R. G.. Apžiūrėjus nustatyta, kad veido kairėje, apimanti apatinį akies voką, skruostą, žandą, 8x16 cm gelsvai žalsva, blyški poodinė kraujosruva, su ryškiau išreikšta violetine kraujosruvos viršutine dalimi apatiniame akies voke. Kitur sužalojimų nenurodo. Remiantis M. P. apžiūros ir medicinos duomenimis, pateikta išvada patvirtina, kad M. P. padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (2016-09-09) ir būdu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Pačios M. P. griuvimo galimybė neatmetama. M. P. rankose kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nėra (b. l. 63-65).

Iš VšĮ VUL Žalgirio klinikos medicinos dokumentų 2016 m. lapkričio 7 d. išrašo nustatyta, kad M. P. 2016 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į medikus dėl išliekančio veido diskomforto, patinimo po 2016 m. rugsėjo 9 d. sumušimo, be sąmonės praradimo. Apžiūrint pacientę nustatyta, kad skruosto viršuje čiuopiasi sukietėjimas minkštuosiuose audiniuose dėl buvusios hematomos (dėl pažeistos kraujagyslės), palpuojant jautru, kaulų lūžių nestebima. Paskirtas gydymas, fizioterapijos procedūros pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) (b. l. 25-26).

Iš VšĮ VUL Žalgirio klinikos medicinos dokumentų 2017 m. liepos 7 d. išrašo nustatyta, kad pacientė M. P. kreipėsi į medikus po traumos, jaučia nežymų tempimą, jautrumą kairės pusės skruosto srityje. Dinamikoje mažėja. Apžiūrint skruosto srityje deformacijos nestebima, jautru palpuojant, skruosto srityje čiuopiamas nežymus minkštųjų audinių sukietėjimas. Paskirtas režimas, tęsiamas ilgalaikis stebėjimas (b. l. 23-24).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką kaltinamojo kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad J. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 11.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalia PC „Iki“ esančioje prekybos vietoje, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš M. P., t. y. trenkė jai į veidą tuščia dėže, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai M. P. kūno sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nors kaltinamasis J. L. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad sąmoningai metė dėžę į nukentėjusiąją, bet nenorėjo pataikyti, tačiau jo kaltė įrodyta M. P. pareiškimais ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais, liudytojo Ž. J. paaiškinimu ir parodymais, įvykio registracijos kortelės informacija, tarnybiniu pranešimu, fotonuotraukomis, specialisto išvada, teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl sužalotos M. P. gydymo išlaidų.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, tai yra gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 str.). Nors kaltinamasis J. L. teigė, kad jis metė dėžę į nukentėjusiąją M. P. sąmoningai, tačiau nenorėjo jos sužeisti, į galvą nesitaikė ir nematė kur pataikė, tik vėliau sužinojo, kad pataikė į veidą. Be to, nukentėjusioji jį užpuolė su lazda ir trenkė jam per galvą, o jis tik po to numetė dėžę į nukentėjusiosios pusę net nežiūrėdamas, nes blogai mato. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir laiko gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Be to, tokie jo parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims. Teismas netiki kaltinamojo paaiškinimais, kad jį nukentėjusioji užpuolė su lazda, šios aplinkybės nepatvirtina kiti bylos duomenys. Be to kaltinamasis nesikreipė į medikus pagalbos dėl galimo jo sumušimo lazda, kitą dieną jokių sumušimo žymių policijos pareigūnams neparodė. Teismas vadovaujasi M. P. parodymais, kuri tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisme nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis nemetė dėžės, o stovėdamas ir rankoje laikydamas dėžę trenkė dėže jai į veidą, jokios lazdos ji neturėjo. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis aiškiai ją matė, kalbėjosi su ja, keikėsi, pašoko ir trenkė dėže į galvą, net nespėjus susivokti kas vyksta. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojas Ž. J., kad dar iki įvykio su nukentėjusiąja J. L. buvo labai agresyviai nusiteikęs, elgėsi neadekvačiai, rodė špygą, todėl buvo liudytojo užfiksuotas planšete. Praėjus ne daugiau kaip 20 minučių į liudytoją kreipėsi nukentėjusioji M. P., kuri buvo sumuštu veidu ir paaiškino, kad ją sužalojo agresyviai nusiteikęs vyriškis, kurį liudytojas nufilmavo planšete. Taigi J. L. dar iki žodinio konflikto dėl prekybos vietos su nukentėjusiąja buvo agresyvus, kaip pats patvirtino, dėžę metė sąmoningai, nes pyko ant nukentėjusiosios, kuri norėjo jį išvaryti iš prekybos vietos. Akivaizdu, kad šioje situacijoje kaltinamojo fiziniai veiksmai sąmoningai buvo nukreipti į nukentėjusiąją, o vien tai, kad jis trenkdamas dėže pataikė ne ten kur norėjo ar planavo, negali būti laikomas netyčiniu sužalojimu, todėl teismas mano, kad J. L. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad asmuo iš karto po įvykio su dėže iš įvykio vietos pasišalino, nors teigė net nesupratęs, kad pataikė į nukentėjusiąją. Specialisto išvada patvirtina, kad M. P. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis įvykio aplinkybėmis, sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Kaltinamojo parodymai prieštaringi ir nėra patikimi, todėl jais pilnai remtis nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis ištirtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad J. L. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.

J. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savanoriškai atlygino teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors nukentėjusioji M. P. teigė, kad J. L. buvo neblaivus, tačiau ši aplinkybė nepatvirtinta kitais objektyviais bylos duomenimis. Liudytojas Ž. J. nurodė, kad pastebėjo J. L. girtumo požymių, bet negali neabejotinai patvirtinti, kad buvo neblaivus, taip pat neaišku kokio girtumo laipsnio (promilių) J. L. galėjo būti. Prielaidomis remtis negalima, todėl teismas nepripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad J. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (vieną kartą dėže smūgiavo žmogui į pavojingą gyvybei vietą – galvą), į tai, kad nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, nukentėjusiosios atsiprašė, į kaltinamojo asmenybę (nusikalto pirmą kartą, nedirba, turi neįgalumą - jam nustatytas 25 proc. darbingumas (b. l. 90-91), nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, yra baustas 4 kartus administracine tvarka, šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą, bauda sumokėta, Respublikiniame priklausomybės ligų centre ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. L. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydį nustato mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Prokuroras siūlo skirti kaltinamajam BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau ši poveikio priemonė gali būti taikoma asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, BPK 38 straipsnyje įtvirtintą artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokų išaiškinimą nukentėjusioji M. P. nėra nei kaltinamojo šeimos narys, nei artimas giminaitis, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam negali būti taikoma.

J. L. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 38,58 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios M. P. gydymo išlaidų atlyginimo, kurį J. L. sumokėjo (b. l. 41-44, 48). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinė žala atlyginta, byla dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio reikalavimų nutrauktina.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo (b. l. 36). Teisme savo ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nors po įvykio baimės jausmo nebuvo, tačiau pablogėjo sveikata, smūgio metu jai plyšo raumuo, jautė skausmą ir sutriko miegas, visas veidas buvo mėlynas, žalias, po to pradėjo geltonuoti, kurį laiką dėl tokios išvaizdos negalėjo išeiti iš namų, prekiauti, paūmėjo gretutinės ligos, dar ir dabar sumuštoje vietoje jaučia dieglius. Rašytiniame paaiškinime – prašyme nurodė, kad ji prekiauja ne dėl malonumo, o dėl būtinumo, nes gauna labai mažą neįgaliojo pensiją, kurios neužtenka pragyventi. Dėl to, kad negalėjo prekiauti ji patyrė ne tik moralinių, bet ir materialinių nuostolių. Be to dėl sužalojimo vos neliko be akies. Pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, iš kurios matyti, kad 2016 m. birželio – gruodžio mėnesiais M. P. buvo mokama 84,74 Eur netekto darbingumo pensija, kuri nuo 2017 m. sausio padidėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. L. padarė nukentėjusiajai M. P. nežymų kūno sužalojimą – poodinę kraujosruvą veido srityje. Kaltinamasis nesutiko su civilinio ieškinio dydžiu, teigė, kad prašoma suma yra per didelė, jis gauna neįgalumo pensiją, kuri sudaro apie 200 eurų, pats turi sveikatos problemų dėl aukšto kraujospūdžio ir regėjimo sutrikimo. Sutinka atlyginti 200 eurų ieškinį.

Įvertinus aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jos bendravimo ir darbo galimybės, patyrė kitus nepatogumus, todėl atsiradusios pasekmės jos fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajai tyčiniais veiksmais padaryto sužalojimo sunkumą ir pasekmes (poodinė kraujosruva – hematoma susidarė dėl pažeistos kraujagyslės, o ne dėl plyšusio raumens, kaip teigė nukentėjusioji, hematoma buvo matoma apie du mėnesius, didesnių sužalojimų nenustatyta), į kaltinamojo amžių, turimą neįgalumą ir turtinę padėtį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusios M. P. prašoma 1000 Eur neturtinė žala yra per didelė, todėl yra mažintina ir iš kaltinamojo J. L. priteistina M. P. naudai 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., CK 6.250 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir atlyginti nukentėjusiajai M. P. priteistą žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinės ieškovės M. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš J. L. – 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Bylą dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 38,58 Eur civilinio ieškinio reikalavimų nutraukti.

Išaiškinti J. L., kad:

1) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 48, 67 str.);

2) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas