Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-27 · Civilinė byla Nr. e2A-224-260/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-27
Bylos Nr.
e2A-224-260/2018
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02418-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-224-260/2018Teisminio proceso Nr.2-22-3-02418-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.13.; 3.2.6.6.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1016-970/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Minibank“ ieškiniu teismo prašė priteisti jai iš atsakovo A. G. 821,28 Eur skolą, 67,01 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui neįvykdžius savo procesinių pareigų, prašė priimti sprendimą už akių

Ieškinyje nurodė, kad ji atsakovo prašymu suteikė jam 450 Eur kreditą, šią sumą 2015 m. kovo 23 d. mokėjimo pavedimu pervedė į atsakovo nurodytą sąskaitą. Atsakovas įsipareigojo 450 Eur kredito sumą ir 371,28 Eur palūkanas grąžinti periodinėmis 34,22 Eur įmokomis iki 2017 m. kovo 24 d. Atsakovas periodinių įmokų nemokėjo, į raginimus neatsiliepė. Todėl ieškovė ir prašė priteisti 450 Eur pagrindinę skolą, 371,28 Eur palūkanas, 67,01 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad ji, siekdama atgauti suteiktą kreditą buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos į advokato padėjėją S. U., už ieškinio parengimą šioje byloje yra sumokėjusi 160 Eur, taip pat yra sumokėjusi 18 Eur žyminį mokestį.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. G. 821,28 Eur skolą, 67,01 Eur dydžio nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-09-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „Minibank“, taip pat 3,39 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Likusioje dalyje (dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) ieškinį teismas atmetė.

Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad paskolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs, byloje nesant įrodymų, kad atsakovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir grąžino ieškovei gautą kreditą ir sumokėjo palūkanas, ieškovei iš atsakovo priteistina 821,28 Eur skola (450 Eur kredito suma + 371,28 Eur palūkanos) (CK 6.59, 6.63, 6.71 straipsniai, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.261, 6.874 straipsniai). Taip pat skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai), dėl ko, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, iš atsakovo ieškovei priteistini 67,01 Eur dydžio nuostoliai. Taip pat vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti ieškovei advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip nuspręsdamas teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog advokatų profesinės bendrijos vardu teisines paslaugas gali teikti advokatai bei advokatų padėjėjai. Sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo paprastai turi būti nurodytas advokatas, kuris vykdys šią sutartį. To paties įstatymo 34 straipsnyje pažymima, kad advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Procesinių dokumentų parengimas laikytinas procesiniu atstovavimu teisme, o išlaidos, patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, laikytinos atstovavimo išlaidomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-313/2016).

Byloje pateikta 2017-08-22 PVM sąskaita-faktūra Nr. 17-021 ir 2017-06-01 teisinių paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su advokato padėjėja S. U., patvirtina, kad teisines paslaugas teikė advokato padėjėja S. U.. Tačiau, kaip matyti iš viešo Lietuvos advokatūros skelbiamo advokatų padėjėjų sąrašo (www.advokatura.lt) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), S. U. yra advokato padėjėja tik nuo 2017-06-01, taigi dar neturi vienerių metų advokato padėjėjo praktikos. Pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje. Šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktas advokato nepasirašytas teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašas, todėl ir šis išrašas nepatvirtina, kad advokato padėjėja turi teisę atstovauti kliento interesams šiuo atveju. Taip pat prie bylos pateiktame 2017-08-08 teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo akte nurodoma, kad ieškovei advokato padėjėja perdavė suteiktas paslaugas – parengtą ieškinį byloje „UAB „Minibank“ vs. O. S.“, taigi visai kitoje byloje.

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, reikalavimas priteisti advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2017 m. spalio 26 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo už akių dalį (dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) civilinėje byloje Nr.e2-2988-986/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė su skundžiamo sprendimo dalimi (dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) nesutinka, kadangi teismas netinkamai interpretavo proceso teisės normas, nesilaikė kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat netaikė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo bei nesuteikė galimybės pašalinti ieškinio trūkumų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turėjo tirti ir nustatyti du dalykus: pirma, kokias išlaidas dėl teisinių paslaugų patyrė ieškovė ir, antra, ar jos suteiktos advokato ar advokato padėjėjo. Ieškovė yra sudariusi 2017 m. birželio 1 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatų kontoros „Žlioba ir Žlioba“ advokato padėjėja S. U., kuri ir ruošė minėtą ieškinį. Ieškovė kartu su procesiniu dokumentu pridėjo ir teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašą bei kitus paslaugų suteikimą pagrindžiančius dokumentus. Teismui nekilo abejonių, kad advokato padėjėja gali teikti teisines paslaugas, pripažino, kad yra pateikti paslaugų teikimą įrodantys dokumentai, tačiau atmetė ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas vien dėl netinkamo pateiktų įrodymų apie teiktas paslaugas įforminimo.

Teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad ant teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašo nebuvo advokato parašo, kas, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad advokato padėjėja turi teisę atstovauti kliento interesus. Teismas taip pat pažymėjo, kad prie bylos pateiktame teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo akte nurodyta kito žmogaus pavardė. Ieškovė neneigia, kad įvyko techninio pobūdžio klaidos: sutarties išraše nebuvo advokato parašo ir akivaizdžiai buvo pridėtas ne tas paslaugų perdavimo-priėmimo aktas. Tačiau teismas ignoravo kitus teisinių paslaugų teikimą įrodančius dokumentus: sąskaitą faktūrą, išrašytą už paslaugas, taip pat mokėjimo pavedimą. Kitaip tariant, byloje nėra abejonių, kad teisines paslaugas teikė advokato padėjėja, taip pat, kad už jas buvo sumokėta.

Jei teismui nepakako pateiktų įrodymų arba jie neatitiko nustatytos formos ir/ar turinio reikalavimų, kad įsitikintų apie realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas, jis turėjo atitinkami veikti pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje (CPK 225 straipsnio 1,7 dalys) ir leisti pateikti tinkamai įformintą sutarties išrašą arba, nustatęs ieškinio trūkumus, turėjo suteikti galimybę ieškovei juos ištaisyti, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi ir 137 straipsniu. Netinkamas teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašo įforminimas (advokato parašo nebuvimas) laikytinas trūkumu, kurį iškovė būtų galėjusi ištaisyti, o reismas - tenkinti ieškinį pilna apimtimi, tačiau ieškovei tokia galimybė nebuvo suteikta, dėl to teismas, atsisakęs priteisti bylinėjimosi išlaidas, priėmė prieštaringą ir teisiškai nepagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstojo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas apeliacine tvarka šią bylą, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti jai advokato padėjėjos teiktos teisinės pagalbos išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės apeliacinį skundą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kurių nekartoja, ir pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos teiktas paslaigas rengiant ieškinį teismui.

Negalima, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad advokato padėjėja gali teikti teisines paslaugas, pripažino, kad yra pateikti paslaugų teikimą įrodantys dokumentai, tačiau atmetė ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas vien dėl netinkamo pateiktų įrodymų apie teiktas paslaugas įforminimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnis nustato, jog advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu, be to advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Todėl ieškovei, kurią atstovavo neturinti vienerių metų advokato padėjėjos praktikos advokato padėjėja, nėra pagrindo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 60 straipsnio 4 punktas, Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis).

Toks vertinimas visiškai atitinka kasacinio teismo išaiškinimui, kad atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo įtvirtinta tvarka. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-197-313/2016).

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijosteismas pripažįsta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo už akių apskųstoji dalis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apskųstasis teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovė prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus – 2017 m. birželio 1 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašą ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. paslaugų perdavimo priėmimo aktą, nurodė, jog juos prideda prie apeliacinio skundo, nes neturėjo galimybės ištaisyti teismo nustatytų trūkumų.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės prie apeliacinio skundo pridedamus įrodymus, pripažindamas, kad tokius įrodymus, jei juos turėjo, ieškovė galėjo ir turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas nenustatė procesinių dokumentų trūkumų, kuriuos būtų galėjusi ieškovė ištaisyti. Priimdamas sprendimą už akių teismas įvertino jam pateiktus su ieškiniu įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad būtinybė pateikti ieškovės su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus iškilo vėliau, kadangi pripažįsta, jog ieškovas, ieškinyje nurodantis, kad jis prašo esant įstatyme numatytiems pagrindams priimti sprendimą už akių, privalo būti maksimaliai dėmesingas ir pateikti visus turimus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus.

Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Ieškovės su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai – priedų sąraše įvardintas pridedamas 2017 m. birželio 1 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašas, kada faktiškai pridėtas neaiškai nurodytų metų (greičiausiai 2017 m.) birželio 6 d. sutarties išrašas, kurio tikrumas patvirtintas 2017 m. birželio 1 d. (b. l. 39) ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. paslaugų perdavimo priėmimo aktas, juose esantys duomenys, – nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad advokato padėjėja byloje nagrinėjamu atveju negalėjo atstovauti ieškovę teisme.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis