Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo/pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad su atsakovu D. Ž. santuokos nesudarė ir gyveno nuo 2011 m. sausio mėnesio, tačiau vėliau išsiskyrė. Gyvendami kartu (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus O. Ž.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-02-07 sprendimu nepilnamečio O. Ž. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, taip pat buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo, o dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu nustatymo buvo nuspręsta, jog atsakovas bendrauja su sūnumi pagal vaiko tėvų iš anksto tarpusavyje suderintą laiką, likus iki numatyto susitikimo trims dienoms. Šalims nepavyko pasiekti, kad atsakovas laikytųsi susitarimo. Atsakovas paima vaiką kada nori, negrąžina vaiko sutartu laiku į vaiko gyvenamąją vietą.

3. Byloje išvadą teikianti institucija BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo atsakovui, kuriuo prašoma nustatyti/pakeisti skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką (ne)pagrįstumo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 1 dalis, 375 straipsnis).

6. Nustatyta, kad ieškinys su priedais atsakovui įteiktas asmeniškai 2021-11-10 (elektroninės bylos failo lapas (toliau – el. b. f. l.) 26). Per teismo nustatytą terminą atsiliepimui pateikti atsakovas atsiliepimo nepateikė, atsiliepimo nepateikimo priežastys nežinomos. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-11-29 nutartimi bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2021-12-13 15 val. (el. b. f. l. 43–44). Šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį atsakovui įteiktas per motiną E. S. 2021-12-03 (el. b. f. l. 53). Į parengiamąjį teismo posėdį atsakovas neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Kadangi CPK 378 straipsnyje nurodyta, jog šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimą už akių, todėl byla išnagrinėjama iš esmės vertinant į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus.

Dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių

7. Nustatyta, kad ieškovė I. K. ir atsakovas D. Ž. yra nepilnamečio O. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, o O. Ž. yra I. K. ir D. Ž. sūnus (elektroninės bylos failo lapas (toliau – el. b. f. l.) 8). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-162-272/2020 buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškove (motina), iš vaiko tėvo (atsakovo) priteistas nuolatinis materialinis išlaikymas, o atsakovas su nepilnamečiu sūnumi turėjo bendrauti pagal tėvų (ieškovės ir atsakovo – teismo pastaba) iš anksto tarpusavyje suderintą susitikimų laiką, likus iki numatyto susitikimo 3 (trims) dienoms (el. b. f. l. 9–16).

8. Tarnybos 2021-11-19 pateiktoje išvadoje, sudarytoje 2021-11-18, nurodyta, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams (el. f. l. 28–42). Tarnyba taip pat nurodė, jog:

8.1. ieškovės šeima dėl vaiko teisių interesų pažeidimų Tarnybai nežinoma. Atsakovo šeimoje 2019-01-07, 2020-10-24, 2020-03-10 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, o 2019-02-22 ir 2019-01-07 nustatytas galimas smurtas prieš vaiką;

8.2. Tarnybos specialistai lankėsi ieškovės gyvenamoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) ir nustatė, kad ieškovė gyvena nuosavame name, kuris nuosavybės teise priklauso I. K. motinai. Name yra 3 kambariai, virtuvė. Nepilnamečiam vaikui skirtas atskiras kambarys, vaikui sudarytos sąlygas, kurios tinka vaiko poreikių tenkinimui;

8.3. Tarnybos specialistų lankymosi pas ieškovę metu nepilnametis O. Ž. papasakojo, kad su tėčiu (atsakovu – teismo pastaba) buvo susitikęs seniai (žiemą) ir ką veikė kartu nepamena. Pas tėtį gal norėtų dar kartą pasisvečiuoti;

8.4. Tarnybos specialistai lankėsi ir atsakovo D. Ž. gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) bei nustatė, kad atsakovas gyvena nuosavame name, kuris nuosavybės teise priklauso D. Ž. broliui J. Ž.. Namas apie 100 m² ploto, name yra 3 kambariai, yra vaikams skirtas kambarys, kuriame yra visi reikiami baldai ir sudarytos sąlygos, kurios tinka vaiko poreikių tenkinimui. Su atsakovu D. Ž. pokalbis vyko 2021-11-11, apie 13 val., kurio metu atsakovas teigė, kad su vaiko motinos pateiktu ieškiniu nesutinka. Atsakovas paaiškino, jog sūnui svečiuojantis sūnus jautėsi puikiai, nes kurį laiką augino močiutė (atsakovo mama); nepilnametis O. Ž. gerai sutarė su kitais D. Ž. vaikais ir sugyventine; atsakovas su vaiko (O. Ž.) motina ryšio nepalaiko; su sūnumi O. Ž. matytis nori.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo vaiką auklėjant tvarkos

9. Ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimą nustatyti konkrečią skyrium gyvenančio atsakovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi O. Ž. bendravimo tvarką.

10. Kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, nutarties 11–13, 16 ir 18–22 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, nutarties 21–31 punktus), analizuojant Civiliniame kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuris detalizuoja (konkretizuoja) skyrium gyvenančio tėvo teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir jį (vaiką) auklėti, išaiškinta, jog:

10.1. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Aptarta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima, visų pirma, yra jo (vaiko) tėvai, nepriklausomai nuo jų (vaiko tėvų) tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų (vaikų) sveikata, išlaikyti juos (vaikus), atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis);

10.2. visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Visgi, jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis), o tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis);

10.3. tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį (vaiką) auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Aptartos teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį (vaiką) auklėjant įvykdymą. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo (vaiko) amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., taip pat vaiko norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan.;

10.4. vadovaujantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Visgi, tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (konkrečiam tėvui); turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam (vaikui) labiausiai reikia, kad abu tėvai juo (vaiku) rūpinasi, domisi ir jį (vaiką) globoja.

11. Nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-162-272/2020 buvo nurodyta (nustatyta) atsakovo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarka (pagal tėvų iš anksto tarpusavyje suderintą susitikimų laiką, likus iki numatyto susitikimo 3 (trims) dienoms). Matyti, jog aptariamu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka pakankamai liberali, t. y. tėvai iš esmės susitarė ne dėl konkretaus (detalaus) vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo tvarkos, o dėl to kokiu būdu tėvai kooperuojasi (bendradarbiauja), siekdami sklandaus vaiko perdavimo bendravimui su skyrium gyvenančiu tėvu. Visgi, liberali (mažiau konkreti) nepilnamečio ir skyrium gyvenančio vaiko bendravimo tvarka galima tik tuo atveju, jeigu skyrium gyvenantys tėvai, net nebeturėdami asmeninio pobūdžio interesų (santykių) ir lojalumo vienas kitam pareigos, geba konstruktyviai (taikiai) susitarti dėl bet kokių su bendro vaiko bendravimu, auklėjimu ir priežiūra susijusių teisių bei pareigų įgyvendinimu. Tuo atveju, jeigu skyrium gyvenantys nepilnamečio vaiko tėvai negeba konstruktyviai susitarti dėl su bendro vaiko bendravimu, auklėjimu ir priežiūra susijusių iššūkių dėl tarpusavio konfliktų ar kitokių subjektyvaus pobūdžio priežasčių, paprastai nustatoma konkretesnė, aiškiai teises ir pareigas apibrėžianti (nustatanti), skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Ieškovė nurodė, jog įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-02-07 sprendimu nustatyta bendravimo tvarka realiai (lot. de facto) neįgyvendinama, nes atsakovas (tėvas) bendrauja su vaiku kada nori, o pasiėmęs negrąžina vaiko sutartu laiku į vaiko gyvenamąją vietą, t. y. šalims (ieškovui ir atsakovui) nepavyksta susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Ir nors atsakovas 2021-11-11 Tarnybos specialistams nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka, tačiau nei Tarnybos specialistams, nei teismui nenurodė nesutikimo priežasčių (argumentų/motyvų). Atsakovas turėjo procesines galimybes atsiliepti į ieškinį, pateikti rašytinius paaiškinimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis), atvykti į teismo posėdį bei nurodyti nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentus, tačiau dėl teismui nežinomu priežasčių to nepadarė. Iš 2021-11-11 atsakovo paaiškinimų Tarnybos specialistams matyti, jog atsakovas su ieškove ryšio nepalaiko ir nebendrauja. Tokia aplinkybė rodo, jog tarp šalių (ieškovės ir atsakovės) konstruktyvaus bendravimo dėl su nepilnamečiu vaiku susijusios bendravimo tvarkos įgyvendinimo nėra. Atsakovas taip pat nurodė, jog su vaiku matytis nori, tačiau, teismo vertinimu, vien tik pasyvaus noro nepakanka, kadangi atsakovas turėtų dėti pastangas, kurios rodytų realų, o nedeklaratyvų norą bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Apylinkės teismo vertinimu, tokia faktinė situacija duoda pagrindo išvadai, jog aptariamos situacijos aplinkybių kontekste tikslinga nustatyti konkretesnę nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (atsakovu) tvarką (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

12. Teismas, įgyvendindamas aktyvaus teismo pareigą šeimos bylų nagrinėjime (CPK 376 straipsnis), tiek prioritetinių vaiko teisių apsaugos, tiek šalių (ieškovės ir atsakovo) teisių ir pareigų pusiausvyros kontekste įvertina ieškovės siūlomą nepilnamečio bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu bendravimo tvarką. Analizuojant ieškovės siūlomą nepilnamečio bendravimo su skyrium gyvenančiu tvarką:

12.1. nustatyta, kad pirmuoju punktu ieškovė prašo įtvirtinti, kad „kas pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, nuo šeštadienio 11 val., D. Ž. paima sūnų sūnaus gyvenamojoje vietoje ir grąžina sekmadienį iki 18 val.“. Analizuojamas punktas numato atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku savaitgaliais. Viena vertus, tuo atveju, kai kalendorinis mėnesis turi keturis savaitgalius, tai analizuojama nuostata užtikrina iš esmės lygiavertį tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku savaitgaliais per kalendorinį mėnesį kiekį. Visgi, teismas pastebi, jog tam tikri kalendoriniai mėnesiai turi ne keturis, o penkis savaitgalius (pvz., penkis savaitgalius turi 2022 m. sausio, balandžio, gegužės, liepos, spalio bei gruodžio mėnesiai), o kai kurie mėnesiai, kurie turi penkis savaitgalius, turi ne dvi, tačiau vieną savaitgalio dieną (kita savaitgalio diena patenka į naują kalendorinį mėnesį) (pavyzdžiui, tokie yra 2020 m. balandžio ir gegužės, taip pat gruodžio mėnesiai). Teismas atsižvelgia į tai, jog bendravimo tvarką siūlė ieškovė, o atsakovas prieštaravimų neteikė (buvo pasyvus proceso dalyvis), todėl poreikio modifikuoti aptartą nuostatą atsakovo naudai nėra. Visgi, siekiant teisinio apibrėžtumo ir siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir nepilnametis jau turi nusistovėjusį paros režimą, teismas papildo bendravimo tvarką nauju papunkčiu (CPK 376 straipsnio 2–3 dalys), kuriuo nurodo, kad dėl bendravimo tvarkoje nenumatytų (neaptartų) atvejų, ypač imant domėn aptariamą bendravimo tvarkos punktą, šalys dėl bendravimo su vaiku tvarkos turi iš anksto raštu, įskaitant ir susitarimus per elektroninių ryšių priemones (trumpąsias mobiliojo ryšio žinutes, elektroninį paštą, įvairias kompiuterines (Skype, Viber, Telegram, Messenger ir pan.) programas), bet ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas, susitarti dėl nepilnamečio bendravimo tvarkos. Teismas pažymi, jog abi šalys turi tiek bendradarbiavimo, tiek kooperavimosi pareigas, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis);

12.2. matyti, jog antrame bendravimo tvarkos punkte ieškovė siekia įtvirtinti, jog „šventinėmis dienomis atsakovas bendrauja su sūnumi pirmą šv. Kalėdų, pirmą šv. Velykų, pirmą Naujųjų metų dieną, nuo 11 val. iki 18 val., paimdamas sūnų sūnaus gyvenamojoje vietoje ir grąžindamas sūnų į sūnaus gyvenamąją vietą“. Aptariama nuostata įtvirtina atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi švenčių dienomis. Teismo vertinimu, aptariama nuostata pakankamai racionali. Tuo atveju, jeigu kiltų poreikis tėvams susitarti dėl bendravimo kitomis švenčių/oficialiomis nedarbo dienomis (pvz., vaiko ar vaiko tėvų gimtadieniai, Joninės, rugsėjo 1-oji, Visų šventųjų ir Vėlinių dienos, kiti minėjimai ar individualios šeimos ir kitos šventės), tai šalys dėl bendravimo tokiomis švenčių/nedarbo dienomis turi susitarti iš anksto raštu (taikant tą patį bendravimo tvarkos punktą, numatantį teisę/pareigą susitarti dėl iš anksto nenumatytų (neaptartų) atvejų);

12.3. nustatyta, kad sekančiu bendravimo tvarkos punktu ieškovė pageidauja įtvirtinti nuostatą, jog „atsakovas bendrauja su sūnumi telefonu ir per socialinius tinklus be apribojimų, numatant bendravimo laiką po to, kai sūnus būna grįžęs po pamokų, pailsėjęs ir paruošęs pamokas, t. y. nuo 18 val. iki 21 val.“. Aptariama nuostata, teismo vertinimu, įtvirtina atsakovui galimybę bendrauti su nepilnamečiu vaiku elektroninių ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į nepilnamečio dienos režimą. Teismas sprendžia, jog analizuojama nuostata racionali ir atitinkanti vaiko interesus. Visgi, teismas, reaguodamas į technologijų pažangą, kiek patikslina bendravimo tvarkos gramatinę formuluotę nurodydamas, jog atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis (nurodoma abstraktesnė formuluotė tam, kad būtų išvengta ginčų dėl to, jog buvo bendrauta ne bendravimo tvarkoje nurodyta konkrečia elektroninių ryšių priemone);

12.4. galiausiai, ieškovė prašo bendravimo tvarkoje numatyti, kad „prieš pasiimdamas sūnų, D. Ž. informuoja ieškovę apie tai iš anksto telefonu ar SMS žinute prieš 1–2 dienas“. Aptariama nuostata įtvirtina šalių (nepilnamečių tėvų) bendradarbiavimo (kooperacijos) sąlygas ir tvarką. Teismas sutinka, jog aptariama nuostata turi būti įtvirtina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkoje, kadangi padeda užtikrinti sklandžią komunikaciją tarp tėvų. Visgi, teismas, atsižvelgęs į technologinę pažangą, kiek patikslina gramatinę nuostatos formuluotę, jog šalys susitaria raštu, įskaitant ir susitarimus elektroninėmis ryšių priemonėmis. Teismo vertinimu, tokia nuostata nors abstraktesnė, tačiau įgalina šalis pasirinkti įvairesnes elektroninių ryšių priemones (mobiliojo ryšio žinutes (SMS), elektroninį paštą, socialinių tinklų programas (Messenger) ar kitas kompiuterines/mobiliąsias programas (Skype, Telegram ir pan.). Teismas, siekdamas teisinio apibrėžtumo, taip pat suvienodina ir analizuojamame punkte nurodytą terminą bei nustato, jog racionalus terminas atsakovui informuoti ieškovę būtų 3 (trys) kalendorinės dienos (3 (trys) kalendorinės dienos buvo numatytos iki šio teismo sprendimo galiojusioje bendravimo tvarkoje, todėl liekama prie jau nusistovėjusios ir šalims žinomos tvarkos/praktikos).

13. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas nustatyti konkretesnę atsakovo (skyrium gyvenančio tėvo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku O. Ž. tvarką yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Siekiant teisinio apibrėžtumo, teismas papildomai nurodo vieną bendravimo tvarkos nuostatą, skirtą bendradarbiauti (kooperuotis) tėvams tais atvejais, kai ieškovės prašoma bendravimo tvarka neapima vienokio ar kitokio konkretaus bendravimo su vaiku atvejo. Taipogi, siekiant teisinio tikslumo bei bendravimo tvarkos nuostatų gramatinio ir loginio suderinamumo, teismas tikslina gramatines bendravimo tvarkos nuostatų formuluotes bei suvienodina bendravimo tvarkoje nurodytą ir šalims (ar konkrečiai šaliai) skirtą pranešimo apie ketinimą bendrauti su vaiku terminą (CPK 376 straipsnio 2–3 dalys, CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

14. Ieškovė taip pat pareiškė procesinio pobūdžio reikalavimą priteisti iš atsakovo teisinės pagalbos (bylinėjimosi) išlaidas.

15. Nustatyta, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2021-09-27 sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-2069-9168 buvo teiktina valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ieškovė, be kita ko, buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas (el. b. f. l. 17–18). Ieškovė teismui pareiškė vieną neturtinio pobūdžio savarankišką reikalavimą, kuris, ieškinį padavus elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo būti apmokestintas 75 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Į bylą pateikti duomenys, jog buvo patirtos 258 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (el. b. f. l. 59–63).

16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos (šalies) turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Aptarta teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, t. y. atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą, kas reiškia, jog materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą – laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, nutarties 13–14 punktus). Pastebėtina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

17. Ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinus (teismo atliktos bendravimo tvarkos modifikacijos nekeičia aplinkybės, jog buvo nustatyta būtent ieškovės siūlyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka) iš atsakovo valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai priteistina iš viso 333 Eur (75 Eur + 258 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų procesinio pobūdžio klausimų išsprendimo priėmus sprendimą dėl ginčo esmės

18. Nustatyta, jog skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka jau buvo nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-162-272/2020. Tokia faktinė aplinkybė reiškia, jog teismas nustato ne naują bendravimo tvarką, o pakeičia įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (CK 3.175 straipsnio 1 dalis).

19. Teismas papildomai pažymi, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji (bendravimo tvarka) galima pagal esamą situaciją, tačiau teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res iudicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios, todėl, pasikeitus aplinkybėms, tėvas ar motina ateityje gali prašyti tokį teismo sprendimą (sprendimą, kuriuo buvo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka – teismo pastaba) pakeisti (modifikuoti tam tikras nuostatas ar net pakeisti visą bendravimo tvarką iš esmės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, nutarties 26 punktas). Teismas taip pat pažymi, jog šalys visuomet gali dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo susitarti ir taikiu būdu (pvz., sudarydamos naują susitarimą ar taikos sutartį ir tokius susitarimus pateikti teismui tvirtinti supaprastinto proceso tvarka).

Dėl procesinės bylos baigties

20. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų priimant sprendimą dėl ginčo esmės poreikio spręsti nėra. Nebelikus spręstinų klausimų teismas bylą užbaigia (išnagrinėja) priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, kuriuo ieškinio reikalavimus tenkina (ieškinį tenkina visiškai) (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškovės I. K. ieškinio reikalavimus atsakovui D. Ž..

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-162-272/2020 nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką ir skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) D. Ž. bendravimo su nepilnamečiu O. Ž. tvarką išdėstyti nauja redakcija taip:

1. „kas pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, nuo šeštadienio 11 val., D. Ž. paima sūnų sūnaus gyvenamojoje vietoje ir grąžina sekmadienį iki 18 val.;

2. šventinėmis dienomis atsakovas bendrauja su sūnumi pirmą šv. Kalėdų, pirmą šv. Velykų, pirmą Naujųjų metų dieną, nuo 11 val. iki 18 val., paimdamas sūnų sūnaus gyvenamojoje vietoje ir grąžindamas sūnų į sūnaus gyvenamąją vietą;

3. atsakovas bendrauja su sūnumi elektroninių ryšių priemonėmis be apribojimų, numatant bendravimo laiką po to, kai sūnus būna grįžęs po pamokų, pailsėjęs ir paruošęs pamokas, t. y. nuo 18 val. iki 21 val.;

4. prieš pasiimdamas sūnų, D. Ž. informuoja ieškovę apie tai iš anksto raštu, įskaitant ir pranešimus per elektroninių ryšių priemones, prieš 3 dienas;

5. dėl bendravimo tvarkoje nenumatytų (neaptartų) atvejų šalys dėl bendravimo su vaiku turi susitarti iš anksto raštu, įskaitant ir susitarimus, sudarytus naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis, bet ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas“.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai 333 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui D. Ž., jog bylinėjimosi išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikai) sumokamos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (žr. https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), nurodant įmokos kodą 5660, o mokėjimo paskirtyje įrašant „bylinėjimosi išlaidos valstybei pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-12-28 sprendimą civ. b. Nr. e2-10547-1151/2021).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.