- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-07
- Bylos Nr.
- e2-162-272/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02214-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- D. Ž.
- Kategorijos
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus O. Ž. gyvenamąją vietą kartu su motina I. K., jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovo D. Ž. nepilnamečio sūnaus O. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 215,00 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; ieškovę paskirti sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) nustatyti, kad atsakovas D. Ž. su nepilnamečiu sūnumi O. Ž. bendrauja pagal tėvų iš anksto tarpusavyje suderintą susitikimų laiką, likus iki numatyto susitikimo trims dienoms; 4) priteisti iš atsakovo D. Ž. visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas už advokato paslaugas.
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais ieškovės I. K. atstovės advokato padėjėjos R. D. teismo posėdžio metu: ieškovė su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, tačiau kartu gyveno nuo 2011 m. sausio mėnesio. (duomenys neskelbtini) su atsakovu susilaukė sūnaus O. Ž.. Nuo 2014-07-13 ieškovė I. K. su atsakovu D. Ž. nutraukė bendrą gyvenimą, ryšių nepalaiko, nežino, kur šiuo metu yra atsakovas. Sūnų O. Ž. iki 2019 m. liepos mėnesio prižiūrėjo atsakovo tėvai, tačiau pasikeitus situacijai vaiko laikinoji globa buvo panaikinta ir sūnų prižiūri išimtinai ieškovė. Nepilnametis sūnus šiuo metu gyvena su ieškove I. K., todėl sūnaus O. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje, nes ji rūpinasi vaiko sveikata, ugdymu, jį išlaiko. Vaikas auga, jo poreikiai didėja, todėl vienai išlaikyti sūnų ir patenkinti jo poreikius be atsakovo pagalbos yra sunku. Vertinant įprastus sūnaus poreikius, išlaidos per mėnesį sudaro apie 575,00 Eur: maistui - 170,00 Eur, drabužiams, avalynei – 70,00 Eur, sveikatos priežiūrai, vitaminams – 30,00 Eur, higienos ir asmeninės priežiūros reikmėms – 30,00 Eur, vaikui tenkanti būsto išlaidų dalis – 200,00 Eur, laisvalaikiui – 30,00 Eur, lavinimo priemonėms – 30,00 Eur, įvairioms šventėms – 15,00 Eur. Ieškovė šiuo metu dirba Ispanijoje, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra 1 500,00 Eur, tačiau iš šių pajamų turi tenkinti ne tik savo, bet ir nepilnamečio sūnaus poreikius, todėl siekiant apsaugoti sūnaus interesus, suteikiant jam pakankamai lėšų maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, auklėjimui, lavinimui, sūnų planuoja leisti į darželį, bei užtikrinti vaiko tinkamas vystymosi sąlygas prašo sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovo po 215,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nedraudžia atsakovui matytis su sūnumi, todėl prašo nustatyti, kad nepilnametis sūnus O. Ž. ir atsakovas bendrautų pagal bendru šalių sutarimu suderintą laiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės I. K. atstovė advokato padėjėja R. D. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti bei priteisti iš atsakovo D. Ž. 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas.
Šalies argumentai
Atsakovas D. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, jog sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove bei sutinka bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, tačiau ieškovės prašomo priteisti 215,00 Eur išlaikymo dydžio jis mokėti negalės, nes jis nuomojasi butą ir jeigu jis uždirbs apie 400,00 Eur, sumokėjus 215,00 Eur išlaikymą vaikui jam neliks lėšų pragyvenimui. Nurodė, kad jis pagal galimybes vaiko išlaikymui galėtų teikti 130,00 Eur periodines išmokas. Paaiškino, kad su ieškove kartu negyvena nuo 2018-09-06, kai jis išvyko dirbti į Norvegiją. Sūnus iki 2019 m. birželio mėnesio gyveno kartu su jo (atsakovo) motina. Sūnui O. Ž. tėvų prašymu nuo 2018-11-04 buvo nustatyta laikinoji globa iki tėvų grįžimo į Lietuvą. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėjo, tačiau šiuo metu jokių pajamų negauna, planuoja išvažiuoti dirbti į užsienį, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių Lietuvos Respublikoje neturi. Prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovė A. J. teismo posėdyje palaikė institucijos pateiktą 2019-11-11 išvadą Nr. 3SD-4535 ir prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškinį pripažino iš dalies, t. y. sutiko su ieškovės reikalavimais dėl vaiko O. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei sutiko su ieškovės prašomos atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, teismas priima sprendimą ir dėl minėtų ieškovės reikalavimų surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 str. 5 d.).
Iš Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2014-12-15 gimimo įrašo Nr. 253 matyti, kad O. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), yra I. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus.
Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-10-26 įsakymu Nr. 03V-983 „Dėl vaiko O. Ž. laikinosios globos tėvų prašymu nustatymo“ O. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini)., tėvų prašymu nustatyta vaiko laikinoji globa nuo 2018-11-04 iki jų grįžimo į Lietuvą, tačiau ne ilgiau nei iki 2020-05-04. Vaiko globėja paskirta E. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Vaiko globos vieta nustatyta adresu: (duomenys neskelbtini).
Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-07-19 įsakymu Nr. 03V-545 „Dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 03V-983 „Dėl vaiko O. Ž. laikinosios globos tėvų prašymu nustatymo“ panaikinimo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-10-26 įsakymas Nr. 03V-983 „Dėl vaiko O. Ž. laikinosios globos tėvų prašymu nustatymo“ nuo 2019-07-19 panaikintas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).
Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad O. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2019-07-23 deklaruota gyvenamoji vieta Ispanijoje kartu su motina I. K..
Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo 2019-11-11 išvadoje Nr. 3SD-4535 nurodė, kad ieškovė su vaiku šiuo metu gyvena Ispanijoje nuomojamame bute, žada sūnų leisti į darželį, pasibaigus sezoniniam darbui planuoja grįžti į Lietuvą.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad atsakovas D. Ž. sutinka, kad jo nepilnametis sūnus O. Ž. gyventų su vaiko motina (ieškove), darytina išvada, jog šalių nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai bus užtikrinti nustačius vaiko O. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina I. K., jos gyvenamojoje vietoje, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas (CK 3.169 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad ji neprieštarauja atsakovo bendravimui su sūnumi, jokių kliūčių nedaro, sutinka, kad nepilnametis sūnus O. Ž. ir atsakovas D. Ž. bendrautų pagal bendru šalių sutarimu suderintą laiką, tam neprieštaravo ir atsakovas.
Įvertinęs ieškovės I. K. atstovės, atsakovo D. Ž. ir Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus teismas daro išvadą, kad nustačius tokią bendravimo su vaiku tvarką, kokios prašo ieškovė, bus užtikrinta ne tik tėvo teisė bendrauti su savo sūnumi, bet ir vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir teismui sutinkant su ieškovės argumentais, ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku O. Ž. tvarkos nustatymo tenkintinas ir nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su šalių vaiku tvarka, nustatant, kad atsakovas D. Ž. su nepilnamečiu sūnumi O. Ž., gim. 2014-12-10, bendrauja pagal vaiko tėvų I. K. ir D. Ž. iš anksto tarpusavyje suderintą susitikimų laiką, likus iki numatyto susitikimo 3 (trims) dienoms.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194 ir 3.196 straipsniai). Pagal CK 3.192 straipsnį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo D. Ž. teiktino išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui O. Ž.. Ieškovės teigimu, atsakovas prie sūnaus poreikių tenkinimo visiškai neprisideda, sūnus auga, jo poreikiai kasdien didėja, todėl vienai išlaikyti sūnų ir patenkinti jo poreikius be atsakovo pagalbos neįmanoma. Įprastiems vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga 575,00 Eur suma per mėnesį: maistui - 170,00 Eur, drabužiams, avalynei – 70,00 Eur, sveikatos priežiūrai, vitaminams – 30,00 Eur, higienos ir asmeninės priežiūros reikmėms – 30,00 Eur, vaikui tenkanti būsto išlaidų dalis – 200,00 Eur, laisvalaikiui – 30,00 Eur, lavinimo priemonėms – 30,00 Eur, įvairioms šventėms – 15,00 Eur. Ieškovė šiuo metu dirba Ispanijoje, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra 1 500,00 Eur, nuo 2019-07-23 viena augina sūnų, su sūnumi gyvena nuomojamame bute, iš šių pajamų turi tenkinti ne tik savo, bet ir nepilnamečio sūnaus poreikius. Siekiant apsaugoti sūnaus interesus, suteikiant jam pakankamai lėšų maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, auklėjimui, lavinimui, planuoja sūnų leisti į darželį, prašo iš atsakovo D. Ž. nepilnamečio sūnaus O. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 215,00 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskirti ieškovę sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad galėtų vaikui mokėti po 130,00 Eur kas mėnesį, nes šiuo metu nedirba, jokių pajamų negauna, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Iš byloje esančių teismo išreikalautų įrodymų apie atsakovo D. Ž. turtinę padėtį matyti, kad atsakovas nedirba, atsakovo vardu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra registruota, Swedbank, AB banke esančioje sąskaitoje lėšų likutis yra - 5,47 Eur, pats atsakovas jokių papildomų įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad planuoja išvažiuoti dirbti į užsienį.
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan.
Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą vaikui po 215,00 Eur per mėnesį, nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį apytiksliai reikia apie 575,00 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, ieškovės pateiktame vaiko poreikių tenkinimui būtinų lėšų paskaičiavime nurodyta 575,00 Eur suma atitinka vaiko realius poreikius ir užtikrina būtinas sąlygas jam vystytis; pažymėtina, kad šis paskaičiavimas yra tik preliminarus, kadangi tiksliai paskaičiuoti vaiko poreikiams tenkinti būtinų lėšų sumos neįmanoma. Be to, akivaizdu, kad vaikams augant, auga ir jų poreikiai.
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomo priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis yra net mažesnis nei orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, į kurį paprastai atsižvelgiama ir kuriuo vadovaujamasi, nustatant priteistino išlaikymo dydį (nuo 2020-01-01 neperskaičiuota minimali mėnesinė alga yra 607 Eur).
Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme duotus ieškovės I. K. atstovės, atsakovo D. Ž., Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus bei ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas daro išvadą, jog aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nedirba, tik daro prielaidą, kad galėtų uždirbti apie 400,00 Eur per mėnesį, nepaneigia jo pareigos atitinkama dalimi prisidėti prie savo sūnaus poreikių tenkinimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvų turtinės padėties, atsižvelgia ne tik į jų turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir į tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dirbo užsienyje, Norvegijoje, statybų srityje, grįžęs į Lietuvą jokių pajamų negauna, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nes ketina vėl išvykti dirbti į užsienį. Kaip minėta, įrodymų apie jo gautas pajamas dirbant užsienyje atsakovas teismui nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra duomenų apie jo neįgalumą ar kitokias sveikatos problemas, dėl kurių jis negalėtų dirbti, teismo posėdžio metu pats atsakovas nurodė, kad jokių sveikatos problemų, kurios jam trukdytų dirbti, jis neturi. Taigi, atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, teismo vertinimu, nesiėmė jokių aktyvių ir pakankamų veiksmų susirasti geriau apmokamą darbą, kad gautų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius atitinkantį darbo užmokestį. Teismas tuo pačiu pažymi, kad šalių nepilnamečiam sūnui gyvenant su motina, ieškove I. K., ir atsakovui neteikiant sūnui išlaikymo, būtent ieškovei tenka visa šalių sūnaus išlaikymo našta, nes šalių vaiko gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, ieškovė vaikui teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas.
Taigi, kaip minėta, ieškovės prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydis yra net mažesnis nei orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio (1/2 MMA) bei mažesnis nei ½ ieškovės paskaičiuoto vaikui reikiamo išlaikymo kas mėnesį dydžio (apie 575,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas turi pareigą ir galimybes prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo ieškovės prašoma apimtimi – po 215,00 Eur kas mėnesį (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis).
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
Ieškovė, nurodydama, kad atsakovas neteikia išlaikymo šalių vaikui, su ieškiniu į teismą kreipėsi 2019-10-16.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo šalių vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui O. Ž., gim. 2014-12-10, išlaikymą po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2019-10-16 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei pavedama nepilnamečiam vaikui O. Ž. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo dydžio priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra įstatymo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sudaro 58,00 Eur (215,00 Eur × 12 mėn.) × 3 %) × 75 %)). Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ieškovė sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 58,00 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, bei 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Byloje taip pat susidarė 5,26 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, patenkinus ieškinį, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290). Taigi, iš viso valstybei iš atsakovo priteistinos 63,26 Eur bylinėjimosi išlaidos (58,00 Eur + 5,26 Eur).
Kaip minėta, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė prašymą dėl 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ieškovei iš atsakovo priteisimo, ir pateikė tris mokėjimo nurodymus (400,00 Eur, 250,00 Eur ir 250,00 Eur sumoms), patvirtinančius ieškovės sumokėtą 900,00 Eur sumą, bei paaiškino, kad 400,00 Eur sudaro išlaidos už ieškinio parengimą ir po 250,00 Eur – už ieškovės atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose.
CPK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą, numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Byloje esanti 2019-10-07 atstovavimo sutartis patvirtina, kad šioje byloje ieškovei atstovavo advokato padėjėja R. D..
Teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistinos išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti sumos, atsižvelgia į šios nagrinėjamos civilinės bylos pobūdį – byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, į jos sudėtingumą – byla nėra sudėtinga, į teismui ieškovės pateiktų procesinių dokumentų skaičių (ieškinys), apimtį ir turinį, laiką, reikalingą pasirengti tokios bylos nagrinėjimui teisme ir (ar) parengti procesinius dokumentus, teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovė trukmę, ir konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 900,00 Eur suma advokato padėjėjo pagalbai apmokėti iš atsakovo neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje išties nebuvo kilęs itin sudėtingas ginčas bei nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, o byloje esančių procesinių dokumentų parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės.
Rekomendacijose nustatyta, jog už teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2019 metų trečiąjį ketvirtyje vidutinis mėnesinis bruto užmokestis – 1 317,60 Eur (pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statistikos departamentas ketvirto ketvirčio duomenų neskelbia, todėl atskaitai imamas trečiojo ketvirčio bruto dydis). Ieškovės atstovės prašoma priteisti 400,00 Eur suma už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vieną atstovavimo teisme valandą taikomas 0,1 bruto dydis. Taigi, už advokato padėjėjo atstovavimo teisme vieną valandą priteistina maksimali suma sudarytų 105,40 Eur (1 317,60 x 0,1 x 80 proc). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje parengiamasis posėdis vyko 20 min., o bylos nagrinėjimas iš esmės teismo posėdyje užtruko 40 min., maksimali priteistina suma sudarytų 96,62 Eur. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą priteistina suma mažintina iki 50,00 Eur.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma advokato padėjėjos pagalbai apmokėti yra per didelė, todėl mažintina ir iš atsakovo ieškovei priteistina 450,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovo priteistinos 525,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. 75,00 Eur jos sumokėtas žyminis mokestis valstybei ir 450,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 79, 88, 93, 96, 99, 177-178, 259, 260, 268-270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2019-10-16 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečiam vaikui O. Ž., gim. 2014-12-10, priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.
Nustatyti, kad atsakovas D. Ž. su nepilnamečiu sūnumi O. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja pagal vaiko tėvų I. K. ir D. Ž. iš anksto tarpusavyje suderintą susitikimų laiką, likus iki numatyto susitikimo 3 (trims) dienoms.
Priteisti ieškovei I. K. iš atsakovo D. Ž. 525,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. Ž. 63,26 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.