Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui E. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. P., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo E. K. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, duodanti byloje išvadą, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė B. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo, kuriuo prašė: nutraukti 2012 m. spalio 20 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes – K., K.; nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 120 Eur, mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis; priteisti iš atsakovo 15,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė nurodė, kad tolimesnis santuokinis gyvenimas yra neįmanomas, kadangi atsakovas tvirkino jų mažametį vaiką, santuokiniai ryšiai yra galutinai nutrūkę, jų atstatyti yra nebeįmanoma, su atsakovu gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, telefonu nesikalba ir bendrauja tik per socialinį darbuotoją.

A. E. K. pateikė priešieškinį, kurį prašė nagrinėti kartu su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Nurodė, jog neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, dėl vaiko išlaikymo priteisimo, tačiau pažymėjo, kad ieškovė draudžia atsakovui ir jo tėvams matytis su dukra, todėl prašė teismo pradedant nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės nustatyti jo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. P. pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė atsakovo E. K. priešieškinyje prašomą nustatyti bendravimo tvarką po santuokos nutraukimo su nepilnamečiu vaiku visiškai

patenkinti.

2016 m. gruodžio 2 d. Šiaulių aplinkės teisme gautas atsakovo E. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos nustatyti jo, E. K., ir nepilnametės dukros, D. K., laikinąją bendravimo tvarką, suteikiant atsakovui teisę kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį pasiimti dukrą iš jos motinos namų (arba kitos sutartos vietos) 11.00 valandą ir grąžinti dukrą į motinos namus (arba kitą sutartą vietą) tos dienos 18 valandą. Atsakovas pažymėjo, kad bendravimas visų pasimatymų metu turi būti dalyvaujant atsakovo motinai (trečiajam asmeniui) E. P., pabrėžė, jog neprieštaraus, jeigu pasimatymų metu dalyvaus VTAS specialistas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neleidžia bendrauti su dukra. Prie prašymo pridėtas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. P. prašymas, kuriame trečiasis asmuo nurodė, jog atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palaiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) B. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9. Atsiliepdamas į atskirąjį skundą atsakovas E. K. nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir motyvuota, todėl prašo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) B. K. atskirasis skundas netenkintinas.

11. Nagrinėjant atskirąjį skundą, analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyta atsakovo E. K. laikina bendravimo tvarka su dukra D. K., yra pagrįsta ir teisėta.

12. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis). Tėvas ir motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo) – nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Šių laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus, kol bus išspręstas bylos šalių ginčas iš esmės, garantuoti, kad būtinos nepilnamečio vaiko vystymuisi sąlygos ir bent minimalūs jo poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.

13. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Pirmiausia abu tėvai turi siekti, kad būtų visapusiškai užtikrinti vaiko interesai (CK 3.3 straipsnis, 3.155 straipsnis). Teismas pažymi, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ir motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: 1) atsakovas E. K. kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį pasiima dukrą D. K. iš jos motinos namų (arba kitos sutartos vietos) 11.00 valandą ir grąžina dukrą į motinos namus (arba kitą sutartą vietą) tos pačios dienos 18.00 valandą; 2) bendravimas visų pasimatymų metu turi vykti tik dalyvaujant atsakovo motinai (trečiajam asmeniui byloje) E. P.; 3) vaiko su tėvu bendravimo metu gali dalyvauti VTAS atstovas; 4) D. K., gim. (duomenys neskelbtini), būnant su tėvu E. K., tėvas įsipareigoja pilnai dukrą išlaikyti savo sąskaita.

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgė į vaiko interesus, abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime, VTAS išvadas bei pateiktas rekomendacijas. Byloje nėra jokių duomenų, kad nustačius atsakovui laikiną bendravimo tvarką su dukra būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Priešingai – pirmosios instancijos teismas, pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje neturėdamas išsamių duomenų apie vaiko motinos ir tėvo asmeninius bruožus, apie tai, ar atsakovas vienas gali pasilikti su dukra, ar sugebės ja tinkamai pasirūpinti, nustatė laikiną bendravimo su vaiku tvarką, leidžiančią atsakovui bendrauti su vaiku tik minimaliai, ir visada dalyvaujant vaiko močiutei (trečiajam asmeniui E. P.). Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje svarbiausia yra vaiko psichinė, fizinė sveikata bei gerovė, vaiko teisė vystytis, palaikyti emocinį ryšį su abiem tėvais, kurių dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas ir turi būti įgyvendinamas vadovaujantis išimtinai vaiko interesais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė tokią laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kokia galima pagal byloje nustatytą esamą situaciją, sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui minimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.