- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- e2-3265-1010/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00388-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- N. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį atsakovui N. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą prašo iš atsakovo N. P. priteisti 5 785,30 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 130 Eur žyminį mokestį.
Ieškovas taip pat prašo, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Atsakovui N. P. skirti teismo procesiniai dokumentai įteikti jo darbovietės buhalterei 2019 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovas per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2018 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas N. P., neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas atsargumo priemonių, judėdamas atbuline eiga užvažiavo ant už automobilio galo buvusios pėsčiosios A. G. ir ją pervažiavo. Atsakovas N. P. padarė KET pažeidimus, kurie buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jo pasekmėmis, t. y. su A. G. mirtimi. 2018 m. rugsėjo 10 d. Tauragės rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-544-999/2018, atsakovą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiklą pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.
Transporto priemonės „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ieškovo bendrovėje, draudimo sutartis Nr. 02 - 4644832.
Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino dėl eismo įvykio žalą, išmokėdamas nukentėjusiajam A. M. 5 785,30 Eur draudimo išmoką.
Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus; neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę), kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau iki šio ieškinio teismui pateikimo momento atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo.
Draudimo teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pasisakoma, kad draudžiamajam įvykiui būtini tikėtinumo ir atsitiktinumo požymiai. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo atveju tikėtinumas ir atsitiktinumas kaip draudžiamojo įvykio požymiai turi ypatumų. Šių santykių teisiniu reguliavimu visų pirma siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą. Dėl šios priežasties draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam net ir tada, kai ši žala padaryta tyčia. Tačiau tokiu atveju bei kitais jam pagal padarinius prilygintais ir TPVCAPDI 22 straipsnio 1 dalyje išvardytais atvejais draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį.
Tai, kad visais kitais atvejais (kurie neįvardyti TPVCAPDĮ 21 straipsnyje), kai nustatoma transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė kaip draudžiamojo įvykio padarinys, draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, nereiškia, kad draudiko reikalavimas į draudėją prieštarauja civilinės atsakomybės draudimo sutarties tikslui perkelti dėl civilinės atsakomybės kilsiančių neigiamų padarinių kilimo riziką draudikui. Tam tikrais atvejais draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėją yra pateisinamas, nes draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo veiksmų, kurie įprasto civilinės atsakomybės draudimo atveju būtų pagrindas atleisti draudiką nuo išmokos mokėjimo. Pavyzdžiui, tokio TPVCAPD teisinio reguliavimo ypatumas, kad draudikas, priešingai nei kitų draudimo rūšių santykiuose (CK 6.1014 straipsnio 1 dalis), neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl tyčios (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas sumokėjo ieškovui skolą, todėl yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovo 5 785,30 Eur žalos atlyginimo.
Remiantis CK 6.37, 6.210 straipsniais, iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškinys tenkintinas, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovės taip pat priteistinas sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 5 785,30 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 30 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 130 Eur (vieno šimto trisdešimt eurų) žyminį mokestį, ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kodas 302912288, adresas Vilnius, Geležinio Vilko g. 6A, a. s. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, naudai.
Atsakovas N. P. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.