Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Mariaus Dobrovolskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. L. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-10-14 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Telšių filialui, VĮ Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodė, kad teismas netinkamai taikė įgyjamąją senatį reglamentuojančias teisės normas ir neatsižvelgė į tai, kad yra visos įstatyme nurodytos sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl nuosavybės teisės įgijimo į žemės sklypą įgyjamosios senaties būdu. Apeliantė paaiškino, kad pagal žodinę išlaikymo iki gyvos galvos sutartį M. Z. perleido pareiškėjai valdyti ir naudoti ginčo žemės sklypą, todėl pareiškėja teisėtai ir sąžiningai pradėjo valdyti šį turtą ir įgijo į jį nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Pareiškėja byloje įrodinėjo, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 8,30 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (LR CK 4.68 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (LR CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (LR CK 4.68 str.); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2004-10-15 sprendimu Nr. 28-12422 M. Z. po jos mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į 8,30 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad daiktinės teisės į šį žemės sklypą M. Z. vardu nebuvo įregistruotos. Bylos duomenys patvirtina, kad M. Z. (duomenys neskelbtini) mirė, o pareiškėja 2004-07-01 kreipėsi į Skuodo rajono notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja nėra įstatyminė mirusiosios įpėdinė, o testamento M. Z. nebuvo sudariusi. Byloje nustatyta, kad kitų įpėdinių M. Z. taip pat neturėjo. LR CK 5.62 str. 1 d. 2 p. nustato, jog paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-7-18/2014, 3K-3-57-701/2015). Nagrinėjamu atveju M. Z. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl nuo šio momento valstybė paveldėjo visas palikėjos turtines teises, iš jų ir nuosavybės teisę į 8,30 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (LR CK 5.3 str. 1 d., 5.62 str. 1 d. 2 p.). Taigi galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) priklauso valstybei. LR CK 4.69 str. 3 d. imperatyviai nustato, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Nors apeliantė skunde nurodė, kad ji sąžiningai ir teisėtai pradėjo valdyti ginčo žemės sklypą, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra pakankama nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, nes nuosavybės teisė į ginčo sklypą šiuo atveju negali būti įgyta pagal LR CK 4.69 str. 3 d. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įgyjamąją senatį reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja neįgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą įgyjamosios senaties būdu.

Pareiškėja skunde nurodė ir tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas negalėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 3K-7-18/2014, 3K-7-67/2011, 3K-3-57-701/2015 pateiktas išaiškinimais dėl valstybės teisių į žemės sklypą, nes kasacine tvarka išnagrinėtų bylų ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 buvo sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas, kai palikimas pereina valstybei, aiškinimo ir taikymo klausimai. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 kasacinis teismas sprendė dėl nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi įgijimo sąlygų į valstybei priklausantį ir įregistruotą kito asmens vardu turtą, o kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015 buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įgyjamosios senaties sąlygas, aiškinimo ir taikymo. Nors apeliantės nurodytų kasacine tvarka išnagrinėtų ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo. Kolegija pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, tai yra kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Kolegija atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodytose kasacine tvarka išnagrinėtose bylose buvo pateikti išaiškinimai dėl palikimo perėjimo valstybei momento ir tvarkos bei atskleisti LR CK 4.69 str. 3 d. nuostatų taikymo aspektai. Pažymėtina, jog šiose kasacinėse nutartyse pateikti išaiškinimai buvo aktualūs ir nagrinėjamai bylai, nes pareiškimas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra atmetamas dėl LR CK 4.69 str. 3 d. numatytų pagrindų buvimo valstybei įgijus nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą LR CK 5.62 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas turėjo teisę remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 3K-7-18/2014, 3K-7-67/2011, 3K-3-57-701/2015 pateiktais išaiškinimais, todėl procesinių pažeidimų nepadarė.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-10-14 sprendimą palikti nepakeistą.