Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1292-253/2014

2014 m. lapkričio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo L. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkinta dalis ieškinio reikalavimų ir iš atsakovo šio pilnamečiam vaikui (ieškovui) priteistas 400 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-29 iki ieškovas mokysis aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau negu jam sukaks 24 metai.

Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju buvo pažeistos proceso teisės normos – atsakovo dukra G. K. neįtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nors teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, ir tai lemia skundžiamo sprendimo negaliojimą CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. CPK 329 str. 2 d. 2 p. reglamentuoja, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pripažįstamas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo ieškinį buvo sprendžiama būtent dėl atsakovo pareigos CK 3.192¹ str. 1 d. pagrindu teikti išlaikymą pilnamečiam sūnui (ieškovui) egzistavimo. Apeliacinio skundo motyvai, kad atsakovo duktė G. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi vidurinėje mokykloje, ruošiasi stoti į aukštąją mokyklą, niekur nedirba ir, kaip ieškovas, turi teisę reikalauti tam tikros paramos skyrimo, jeigu atsakovas geruoju nenorės jos teikti, yra grindžiami ateities prielaidomis, tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje. Pažymėtina, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, t. y. paramos būtinumo ir dydžio klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į kokią aukštąją ar profesinę mokyklą vaikas įstos, kokiomis sąlygomis, kokia bus tuo metu jos tėvo ir motinos turtinė padėtis ir pan. Duomenų apie tai, kad atsakovo dukrai G. K. iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas, byloje nėra. Sprendžiant dėl ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas vertino ir atsakovo turtinę padėtį, būtent tuo pagrindu taip pat tyrė ir įvertino aplinkybes, apie atsakovo pareigą išlaikyti pilnametę dukrą, kuri mokosi vidurinėje mokykloje, vertinto tai galimybės teikti išlaikymą ieškovui kontekste. Sąvoka „teismas nusprendė" suvokiama kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu sprendimu nuspręsta dėl materialiųjų atsakovo dukters G. K. teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nėra.

Skundžiamo sprendimo priėmimo metu aktualios CK 3.192¹ str. 1 d. nuostatos reglamentuoja, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes; tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ str. 3 d.). Taigi tėvų išlaikymo pareigos atsiradimas priklauso nuo to, ar patys tėvai gali teikti išlaikymą, nuo vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinės padėties, gaunamų pajamų ar galimybių jiems tokias pajamas gauti, nuo kitų svarbių aplinkybių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo R. K. pilnametis sūnus – ieškovas V. K. studijuoja aukštojoje mokykloje – (duomenys neskelbtini) – pagal nuolatinės studijų formos programą, numatoma šių studijų pabaiga – 2016-03-01 (b. l. 10, 189). Ieškovas teigė, kad jo išlaidas sudaro 2 000 Lt, iš jų – būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams priklausomai nuo sezono išleidžia 500–700 Lt, tai grindė 2013-08-08 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, nurodė, kad nuomos mokestį dalinasi su kita nuomininke. Apeliantas pažymi, kad 2013-08-08 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis neįregistruota viešame registre, kaip tai numato CK 6.578 str. 4 d., todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Tačiau byloje matyti, kad ieškovas siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą bei profesiją ne Klaipėdoje, t. y. mieste, kur gyvena jo šeima ir yra ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas – buto dalis, kuri buvo paveldėta jau po ieškovo studijų pradžios, o kitame mieste – Vilniuje, tai objektyviai padidina apelianto poreikius būstui. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad bute, kurio ½ dalį po senelio mirties paveldėjo ieškovas, gyvena ieškovo močiutė ir neįgali mama, galimybės šią turto dalį parduoti ribotos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas, turi galimybę sumažinti būsto nuomos kainą, transporto išlaidas, taip pat turi kilnojamojo turto – automobilį, kuris nėra būtinas ieškovo studijoms ar darbui. Nors ieškovas teigia, kad automobilį naudotoja pasirūpinti mama ir močiute – tenka dažnai (1–2 kartus per savaitę) grįžti į Klaipėdą, lydėti ar gabenti mamą pas sveikatos priežiūros specialistus, lankyti ją ligoninėse, tačiau šie argumentai atmestini, kadangi tai patvirtinančių įrodymų nepateikta, be to, matyti, kad ieškovas Vilniuje turi darbo įsipareigojimų beveik visomis savaitės dienomis, taip pat pats ieškovas nurodė, kad automobilis dažnai genda, jo eksploatacijos išlaidos yra labai didelės.

Apeliantas teigia, kad ieškovas siekia nesąžiningai praturtėti atsakovo sąskaita. Ištyrus ir įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas neišnaudojo visų protingų galimybių pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad pagal 2012-10-22 ir 2013-11-14 sudarytas sutartis ieškovui V. K. išmokėtos 8 750 Lt ir 4 375 Lt dydžio paskolos studijų kainai sumokėti (b. l. 125). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo paimtų ir negrąžintų paskolų suma jau sudaro 13 125 Lt, ieškovo patvirtintos faktinės aplinkybės, kad 2013–2014 m. studijų metu atsisakė paskolos studijų išlaidoms, negarinėjamu atveju nelaikytinos perdėtai atsargiu požiūrių į kreditavimo galimybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas tiek 2012 m., tiek 2013 m. vasaros metu dirbdavo, be to, 2013 m. rugpjūčio mėn. bandė ieškoti darbo savo aukštojoje mokykloje (b. l. 13–14, 188). Taip pat nustatyta, kad 2014-02-26 su ieškovu sudaryta darbo sutartis grupinių užsiėmimų instruktoriaus pareigoms (duomenys neskelbtini) eiti (b. l. 186). Tai patvirtina apeliacinio skundo teiginius, kad ieškovas gauna pajamų, tačiau iš 2014-02-26 darbo sutarties sąlygų bei sporto klubo pateiktos pažymos matyti, kad ieškovo pajamas sudaro 20 Lt atlyginimas atskaičius mokesčius už pravestą treniruotę, treneris per mėnesį vidutiniškai turi 10 treniruočių (b. l. 187). Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto V. K. treniruočių tvarkaraščio matyti, kad per savaitę jis turi daugiau treniruočių, tačiau įvertinus 2014-02-26 darbo sutarties 3 punkto nuostatas, jog treniruotės nevedamos, jei susirenka keturių ir mažiau asmenų grupė, ir mokamas mažesnis atlyginimas, matyti, kad pajamos nėra garantuotos ir pakankamos visiškai save išlaikyti mokantis. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovui, studijuojančiam aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje, parama reikalinga.

Apeliantas teigia, kad ieškovo finansinė padėtis žymiai geresnė už atsakovo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto – garažą, žemės sklypą, taip pat jam priklauso dvi transporto priemonės (b. l. 99–100, 103, 114–115). Nors atsakovas teigia, kad gyvena nuomojamame bute, tačiau įrodymų apie patiriamas išlaidas buto nuomai nepateikta. Ieškovas teigia, kad atsakovas gyvena atsakovo tėvams priklausančiame bute ir patiria tik išlaidas už komunalinius mokesčius. Bylos duomenimis ir atsakovas, ir jo sutuoktinė V. K. dirba, gauna darbo pajamų. V. K. pajamos bylos duomenimis vidutiniškai sudaro apie 1 560 Lt per mėnesį (b. l. 104–107). Vertinant apelianto argumentus dėl pareigos išlaikyti pilnametę dukrą G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mokosi vidurinėje mokykloje, pažymėtina, kad tokia pareiga priskirtina abiem tėvams. Ieškovo pateikti duomenys apie G. K. gaunamas pajamas nelaikytini patikimais, nes pateiktas ne darbdavio, o trečiojo asmens patvirtinimas, nesant kitų duomenų apie tokio darbo sąlygas, terminą ar kitas aplinkybes. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo pajamos yra sumažėjusios. Laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2014-02-28 atsakovo pajamos neatskaičius mokesčių sudarė vidutiniškai apie 1 415 Lt per mėnesį (b. l. 48, 57, 101-102). Tuo tarpu ir laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2014-04-30 atsakovo pajamos neatskaičius mokesčių sudarė 1 979 Lt, t. y. vidutiniškai 989 Lt per mėnesį (b. l. 165). Apeliantas teigia, kad iš informacijos apie atsakovo draudžiamąsias pajamas negalima spręsti apie atsakovo gaunamų pajamų dydį, jų pokytį laike bei esminį sumažėjimą, kadangi atsakovas dirba įmonėse, kurios užsiima krovinių pervežimu ir galimai gauna ne tik darbo užmokestį, sulygtą darbo sutartyje bet ir dienpinigius. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime taip pat vertinti duomenys apie atsakovo draudžiamąsias pajamas, todėl yra galimas tokių pajamų pokyčio (sumažėjimo) vertinimas laike. Be to, gaunamos pajamos yra tik vienas iš elementų nustatant ir vertinant atsakovo turtinę padėtį. Trečiasis asmuo L. K. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad, gyvendamos kartu su ieškovo močiute, sūnui, priklausomai nuo sezono teikia paramą – 200–400 Lt, nors matyti, kad jos gaunamos pajamos minimalios – 634,98 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensija, kito turto ji neturi (b. l. 20–28). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas turi galimybes ir turi teikti išlaikymą savo pilnamečiam vaikui.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, jog ieškovas turi galimybių sumažinti savo išlaidas, taip pat įvertinusi tai, kad ieškovas, net ir studijų metu, realiai gali įsidarbinti, gauti pajamas ir taip bent minimaliai prisidėti prie savęs išlaikymo, taip pat atsakovo minimalias turtines galimybes teikti išlaikymą (paramą) ieškovui, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamu sprendimu ieškovui iš atsakovo priteistas išlaikymo (paramos) dydis po 400 Lt kas mėnesį nagrinėjamu atveju yra per didelis. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo R. K. ieškovui priteistas paramos dydis mažintinas iki 150 Lt kas mėnesį, ši suma laikytina protinga, atitinkančia ieškovo paramos poreikį ir atsakovo galimybes tokią paramą teikti (CK 3.192¹ str. 1 d.).

Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą (paramą) ieškovui, tačiau priteistas išlaikymo dydis yra nepagrįstai didelis. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas sprendimas keistinas, sumažinant nustatytą išlaikymo dydį iki 150 Lt per mėnesį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Iš atsakovo R. K. valstybei priteistas žyminis mokestis mažintinas iki 72 Lt ((150 Lt x 12 mėn.) x 3 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Ieškovui teiktos 100 procentų garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 2 240 Lt (1 080 Lt + 1 160 Lt) (b. l. 134–135). Tenkinus 12,5 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina išlaidų už antrinę teisinę pagalbą suma mažintina iki 280 Lt (CPK 96 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 108 Lt žyminio mokesčio bei turėjo 1 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 000 Lt. Kadangi tenkinta 62,5 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, apeliantui R. K. iš ieškovo V. K. priteistina 67,50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 625 Lt, o ieškovui iš atsakovo R. K. – 375 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-09 sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo R. K. ieškovui V. K. priteisto išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dydį iki 150 Lt.

Sumažinti iš atsakovo R. K. į valstybės biudžetą priteistą žyminį mokestį iki 72 Lt, o priteistas išlaidas už antrinę teisinę pagalbą iki 280 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. K. iš ieškovo V. K. 67,50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 625 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovui V. K. iš atsakovo R. K. 375 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.