- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-1601-601/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12774-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rugvita“
- Atsakovas
- SIA „BalticNordTraiding“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rugvita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20417-947/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rugvita“ ieškinio atsakovei SIA „BalticNordTraiding“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rugvita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės SIA „BalticNordTraiding“ 6 384 Eur skolą, 6 procentų metinių netesybų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Rugvita“ ieškinį dėl skolos išieškojimo iš atsakovės SIA „BalticNordTraiding“, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės, kurios buveinė yra Latvijoje. Iš ieškinio priedų matyti, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti šalių ginčus. Tokiu atveju, anot teismo, privalu vadovautis nuo 2015 m. sausio 10 d. taikomu 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą jeigu nesusitarta kitaip, parduodant prekes prievolės įvykdymo vieta yra vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog sutarties įvykdymo vieta yra nurodyta Lietuvos Respublikos Kauno ar Vilniaus oro uostuose pasirinktinai, iš teismui pateiktų ieškinio priedų aiškiai matyti, kad nupirktos prekės faktiškai buvo pristatytos ne Kauno oro uoste, o būtent ieškovės buveinės mieste – Mažeikiuose. Teismo vertinimu, Kauno arba Vilniaus oro uostai nurodyti tik kaip tarpinė logistinė vieta, iš kurios prekės toliau buvo realiai pristatytos ir sutartinės prievolės įvykdytos būtent Mažeikiuose, todėl ieškovė turi teisę paduoti ieškinį Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu UAB „Rugvita“ Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir išspręsti ieškovės ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ab origine, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenumato galimybės atsisakyti priimti ieškinį šioje ieškinio nagrinėjimo stadijoje.
1.2. Ieškovės ieškinį analogiškais motyvais jau atsisakė priimti Telšių apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3867-1008/2020, todėl ieškovė, ištaisiusi teismo nurodytus trūkumus, ieškinį teikė pagal teismingumą, kurį nurodė Telšių apylinkės teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. iš esmės yra kilęs ginčas kuris teismas – Kauno ar Telšių apylinkės teismas pagal jurisdikciją turi nagrinėti ieškovės ieškinį, pareikštą Latvijoje registruotai bendrovei.
7. Nustatyta, kad ieškovė su atsakove susitarė dėl 3 200 vnt. kvėpavimo kaukių įsigijimo. Tuo pagrindu atsakovė SIA „BalticNordTraiding“ 2020 m. balandžio 1 d. išrašė išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. 01/2020, kurioje nurodė, kad ieškovė iki 2020 m. balandžio 1 d. turi sumokėti 8 482,00 Eur už 3 200 vnt. kvėpavimo kaukių N95 (Europos standartas: FFP3 (99% filtravimas). EN149:2001+A1:2009), kurios turi būti pristatytos į Kauno arba Vilniaus oro uostą. Ieškovė tą pačią dieną, t. y. 2020 m. balandžio 1 d. atsakovei sumokėjo 8 482,00 Eur pagal sąskaitą Nr. 01/2020. Iš pateiktų važtaraščių matyti, kad ieškovei jos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini), Mažeikiuose) buvo pristatyta 800 vnt. kaukių N95.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad sutarties įvykdymo vieta yra nurodyta Lietuvos Respublikos Kauno ar Vilniaus oro uostuose pasirinktinai, iš teismui pateiktų ieškinio priedų aiškiai matyti, kad nupirktos prekės faktiškai buvo pristatytos ne Kauno oro uoste, o būtent ieškovės buveinės mieste – Mažeikiuose. Tuo tarpu Kauno arba Vilniaus oro uostai nurodyti tik kaip tarpinė logistinė vieta, iš kurios prekės toliau buvo realiai pristatytos ir sutartinės prievolės įvykdytos būtent Mažeikiuose, todėl, Kauno apylinkės teismo nuomone, ieškovė turi teisę paduoti ieškinį Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
9. Neginčytina, kad nagrinėjamu atveju bylos teismingumą lemia 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo įtvirtintos taisyklės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami (bylos keliamos) atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Tačiau kartu Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos specialiosios (alternatyvios 4 straipsnio 1 daliai) jurisdikcijos taisyklės, numatančios, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose, kai byla kyla iš sutarčių (7 straipsnio 1 punkto a papunktis). Pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta, parduodant prekes, yra vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos, o teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos (7 straipsnio 1 punkto b papunktis). Taigi, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai kilę iš prekių pirkimo–pardavimo teisinių santykių, jie gali būti pareikšti prievolių vykdymo vietos teisme.
10. Pažymėtina, kad Reglamentas „pristatymo“ ir „pristatymo vietos“, kaip atitinkamos „prievolės vykdymo vietos“, sąvokų neapibrėžia, todėl šiuo aspektu aktualūs yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai. Anot kasacinio teismo, prievolės vykdymo vieta laikytina vieta, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos. Todėl sprendžiant dėl jurisdikciją pagrindžiančios sutarties vykdymo vietos, lemiamą reikšmę turi fizinio prekių perdavimo vykdant sutartį vietos nustatymas. Teismo vertinimu, tai gali būti galutinė prekių pristatymo paskirties vieta, kurioje pirkėjas asmeniškai pasiėmė prekes iš pardavėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016, 24 punktas).
11. Nagrinėjamu atveju, nesant tarp šalių sudarytos rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, nėra galimybės iš rašytinių duomenų nustatyti šalių susitarimo turinio, t. y. kuri konkrečiai vieta šalių laikoma prekių pristatymo/jų perdavimo pirkėjui vieta, bei kokia yra valia šiuo aspektu. Tačiau byloje nėra ginčo, kad dalis ieškovės įsigytų prekių faktiškai buvo pristatyta jos buveinės adresu. Taigi, remiantis minėta šalių verslo praktika, įvertinus byloje pateiktų važtaraščių turinį, darytina išvada, jog šalys iš esmės susitarė, kad prekės atsakovei turėjo būti ir dalis jų buvo fiziškai pateiktos ieškovės buveinės adresu ((duomenys neskelbtini), Mažeikiuose). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog šalių sutartinių prievolių įvykdymo vieta yra Mažeikiuose, o ieškinys dėl sutartinių prievolių netinkamo vykdymo teismingas Telšių apylinkės teismui, kurio veiklos teritorija apima, be kita ko, ir Mažeikių rajono savivaldybės teritoriją (Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis).
12. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad ji jau kreipėsi su ieškiniu į Telšių apylinkės teismą, tačiau šis atsisakė ieškinį priimti, motyvuodamas tuo, kad ieškinys šiam teismui nėra teismingas. Tačiau tai, kad tuo pačiu pagrindu tą patį ieškinį jau kartą atsisakė priimti Telšių apylinkės teismas, nepaneigia aukštesnės pakopos teismo išaiškinimo dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taikymo.
13. Ieškovė atskirajame skunde taip pat tvirtina, kad CPK nenumato galimybės atsisakyti priimti ieškinį šioje ieškinio nagrinėjimo stadijoje. Visgi, atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad asmens teisė kreiptis į teismą gali būti tinkamai įgyvendinta tik nustačius, kuris konkrečiai teismas turi jurisdikciją civilinę bylą nagrinėti. Teismas pareikštų reikalavimų teismingumą tikrina savo iniciatyva bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 15 punktas). Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (pagal pareigas) (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino ieškinio teismingumo aplinkybes, o nustatęs, kad ieškinys teismingas kitam apylinkės teismui, jį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.
14. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė ieškinio teismingumą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.