Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant L. D.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, įtrauktas į Klaipėdos m. savivaldybės nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, laikinai gyvenantis AGAPAO labdaros ir paramos fondo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), teistas 2011-12-14 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 189 str. 1d., 6 mėn. laisvės atėmimo. Taikytas LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1m., įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, 2013-01-04 išregistruotas iš probuojamųjų registro, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. V. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą: 2012m. birželio mėn. 17d., apie 16.20 val., Neringos m., Juodkrantėje, Žaliojo kelio gatvėje, būdamas neblaivus, važiuodamas techniškai netvarkingu dviračiu- neveikiant stabdžiams, nesant garsiniam signalui, esant vairo laisvumui- dėl to praradęs galimybes sustabdyti bei suvaldyti dviratį, leisdamasis nuo kalno, partrenkė keliu ėjusią pėsčiąją R. M., gim. 2006m., kuriai dėl patirtų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 64 p. (dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu) reikalavimus.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad tą dieną buvo išgėręs alaus ir važiavo dviračiu važiuojamąja kelio dalimi. Pastebėjo mergaitę, kuri ėjo per kelią. Dviratis riedėjo nuo kalno, jis nespėjo sustabdyti ir partrenkė mergaitę. Po įvykio dviratį paliko miške ir parėjo namo, jį ištiko šokas. Dviratis buvo techniškai netvarkingas- be garsinio signalo, netvarkingais stabdžiais, atsilaisvinęs vairas. Sutinka su visais pareikštais civiliniais ieškiniais, pradės dirbti ir atlygins. Šiuo metu yra reabilitacijos centre, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui.

Iš 2012-08-09 prokuroro reikalavimo matyti, kad prokuroras reikalavo tęsti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., kadangi nukentėjusioji R. M. yra mažametė ir negali ginti sava interesų ( t.1, b.l. 5).

Iš 2012-08-16 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vietos atkarpoje- Juodkrantėje, Žaliojo kelio gatvėje, tiek V. V. važiavimo kryptimi, tiek R. M. ėjimo kryptimi, yra kelio ženklai Nr. 309 (dviračių eismas draudžiamas), Nr. 310 ( pėsčiųjų eismas draudžiamas) (t.1, b.l. 20-34).

2012-07-20 specialisto išvadoje Nr. G1283/12(03) nurodyta, kad R. M. dėl įvykio metu padarytų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 36-37).

Iš 2012-08-16 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. V. pateikė dviratį. 2012-08-16 dviračio „Hodala D. F.“ apžiūros metu nustatyta, kad garsinio signalo nėra, neveikia dviračio nei priekiniai nei galiniai stabdžiai, vairas nulenktas (t.1, b.l. 126, 127-129).

2013-02-26 specialisto išvadoje Nr. G401/13(03) nurodyta, kad V. V. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jo kraujyje rasta 2,90‰ etilo alkoholio. Ėminys paimtas 2012-06-17d. 21:25 val. (t.1, b.l. 142-143).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Kaltinamasis V. V. pripažino savo kaltę visiškai. Jo kaltę patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelės, specialisto išvados. Kaltinamasis būdamas neblaivus, važiuodamas techniškai netvarkingu dviračiu- neveikiant stabdžiams, nesant garsiniam signalui, esant vairo laisvumui- dėl to praradęs galimybes sustabdyti bei suvaldyti dviratį, leisdamasis nuo kalno, partrenkė keliu ėjusią pėsčiąją R. M., kuriai dėl patirtų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu kaltinamasis pažeidė specialiąsias elgesio saugumo taisykles, taip pat Kelių eismo taisyklių 64 p. (dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu) reikalavimus ir padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1d. Teismas nustatė, kad pagrindine autoįvykio priežastimi buvo dviratininko V. V. veiksmai, kurie prieštaravo Kelių eismo taisyklių 64 punkto reikalavimams. Remiantis teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad V. V. būdamas neblaivus, važiuodamas techniškai netvarkingu dviračiu- neveikiant stabdžiams, nesant garsiniam signalui, esant vairo laisvumui- dėl to praradęs galimybes sustabdyti bei suvaldyti dviratį, leisdamasis nuo kalno, partrenkė keliu ėjusią pėsčiąją R. M.. Tai pripažįsta ir pats kaltinamasis. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia atsakomybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltamos veikos padarymui.Nors prokuroras kaltinamajame akte nenurodė šios sunkinančios aplinkybės, bet kaltinime ši aplinkybe nurodyta, kaltinamasis pats pripažino, kad buvo neblaivus, todėl padarė nusikaltimą.

Teismas, skirdamas bausmę vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą - padarytas neatsargus nusikaltimas, ir rūšį – nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, kaltininko asmenybę – nusikalto ne pirmą kartą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai, Valstybinei ligonių kasai ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytos žalos neatlygino ir nesiėmė jokių priemonių ją atlyginti, nurodė kad šiuo metu nedirba, laikinai gyvena AGAPAO labdaros ir paramos reabilitacijos centre, charakterizuojamas šių namų direktorius teigiamai, kaip motyvuotas išsaugoti blaivybę, pakeisti gyvenimo būdą, formuoti naujas vertybes. Kaltinamasis dėl savo veiksmų gailisi. Teismo nuomone kaltinamajam už padarytą neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis –bauda. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgiama į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nusikaltimas neatsargus. Teismas laiko galimu kaltinamajam skirti žymiai mažesnę už sankcijos vidurkį baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje baudžiamojoje byloje taip pat pareikštas nukentėjusiosios K. K.- Martinonienės civilinis ieškinys dėl 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos neatsargios nusikalstamos veikos mažametė nukentėjusioji R. M. patyrė didelį fizinį skausmą ir kančias, į tai, kad kaltinamasis mažametei nukentėjusiaja R. M. nesunkiai sutrikdydamas sveikatą sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, nepatogumus dėl daugybinių kaulų lūžių, dvasinį sukrėtimą, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji R. M. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į jos sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį - sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Kadangi pasekmės yra susijusios su asmens sveikatos pakenkimais- daugybiniai kaulų lužiai, darytos intervencijos ( operacijos), dėl kojų lūžų mergaitė tris mėnesius negalėjo vaikščioti, negalėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo grupės, bendrauti su bendraamžiais, gydymas užtruko daugiau nei 8 mėnesius, likę randai ant veido, kojos, kurie nepašalinami vaistų pagalba, gali būti reikalingos operacijos ateityje, civilinis ieškinys tenkintinas. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį –– šiuo metu niekur nedirba, gydosi nuo alkoholizmo, nurodė, kad baigęs reabilitacijos kursą pradės dirbti ir atlygins žalą, turi staliaus specialybę. Atsižvelgus į kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. M.. Nepilnametis savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo ( nepilnamečio) naudai.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 9203,56 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašais ( t.1, b.l 116-118). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštas 1233,86 Lt civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti už nukentėjusiosios K. K.-Martinonienės laikinojo nedarbingumo dukros slaugos laikotarpį išmokėtą ligos pašalpą, išlaidų dydis patvirtintas pažyma apie asmens gautas išmokas, nedarbingumo pažymėjimais ( t.2, b.l.172-183). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti šias išlaidas Valstybinio socialinio draudimo fondui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. – 308 str., teismas,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. ir paskirti 6 MGL dydžio (780 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. paskirti galutinę bausmę – 4 MGL dydžio (520 litų) baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis turi sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos m. apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškoma priverstinai.

Priteisti iš V. V. 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai R. M., o šių lėšų tvarkytoju paskirti jos motiną K. K. – Martinonienę.

Valstybinės ligonių kasos pareikštą 9203, 56 Lt dydžio civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš kaltinamojo V. V. 9203, 56 litų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštą 1233,86 Lt dydžio civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš kaltinamojo V. V.,86 litus Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.