- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-20-462-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-90-1-00008-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Savinijus Katauskas, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. ir jam paskirta 6 MGL dydžio (780 Lt) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirta bausmė (bauda) sumažinta vienu trečdaliu ir V. V. paskirta galutinė bausmė – 4 MGL (520 litų) dydžio bauda.
Pirmosios instancijos teismas iš V. V. priteisė 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai R. M., o šių lėšų tvarkytoja paskyrė jos motiną K. K.-M. Valstybinės ligonių kasos pareikštą 9 203,56 Lt dydžio civilinį ieškinį teismas tenkino visiškai ir priteisė iš kaltinamojo V. V. 9 203,56 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštą 1 233,86 Lt dydžio civilinį ieškinį teismas taip pat tenkino visiškai ir priteisė iš kaltinamojo V. V. 1 233,86 Lt Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą: 2012 m. birželio 17 d., apie 16.20 val., Neringos m., Juodkrantėje, Žaliojo kelio gatvėje, būdamas neblaivus, važiuodamas techniškai netvarkingu dviračiu – neveikiant stabdžiams, nesant garsiniam signalui, esant vairo laisvumui – dėl to praradęs galimybes sustabdyti bei suvaldyti dviratį, leisdamasis nuo kalno, partrenkė keliu ėjusią pėsčiąją R. M., gim. 2006 m., kuriai dėl patirtų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 64 p. (dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu) reikalavimus.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. V. apeliaciniu skundu prašo patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dėl jam paskirtos bausmės. Bylos nagrinėjimo metus visus jam pareikštus kaltinimus jis vertino palankiai, bet išgirdęs nuosprendį, persigalvojo. Jis nuolankiai be ginčo davė parodymus prieš save, tai darė nenorėdamas aštrinti bylos proceso, nes buvo giliai susigraudinęs, tačiau išgirdęs teismo priimtą nuosprendį buvo sukrėstas.
Apeliantas toliau teigia, kad Žaliojo kelio gatvėje tiek dviračių, tiek pėsčiųjų eismas yra draudžiamas. Mergaitė netikėtai šoktelėjo į gatvės važiuojamąją dalį, dėl to jis nebespėjo sustabdyti dviračio. Nuosprendyje nurodyta, kad dviratis buvo techniškai netvarkingas, tačiau jis buvo apžiūrėtas tik 2012-08-16, t. y. praėjus 2 mėnesiams nuo įvykio. Per tokį laiko tarpą gali atsitikti bet kas. Įvykio metu jis buvo blaivus ir tik sugrįžęs į savo būstą išgėrė vyno. Tik nuvežus jį į ligoninės Reanimacijos skyrių buvo paimtas jo kraujas. Tuo metu jau buvo 21 val. 25 min., t. y. nuo įvykio buvo praėjusios 5 val. Iš įvykio vietos jis pasišalino būdamas psichologiškai pažeistas, šoko būsenos, sumuštu sprandu, sutrenkta galva ir lūžusioms abiem rankoms. Šios aplinkybės įrodo, kad jis nežinojo, ką daro, kur ir kas atsitiko. Tai yra užregistruota VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurios Reanimacijos skyriuje jam ir buvo atliktos operacijos.
Apeliantas taip pat pažymi, kad nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl to jai priteista 20 000 Lt dydžio neturtinė žala, jo įsitikinimu, yra neadekvačiai didelė ir nereali. Todėl jis jaučiasi per daug finansiškai nubaustas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo V. V. nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. įtvirtinta, kad tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 64 p. numatyta, kad dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje apeliantas, būdamas neblaivus, vairavo techniškai visiškai netvarkingą dviratį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad V. V. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog V. V., būdamas neblaivus, važiuodamas techniškai netvarkingu dviračiu – neveikiant stabdžiams, nesant garsiniam signalui, esant vairo laisvumui – dėl to praradęs galimybes sustabdyti bei suvaldyti dviratį, leisdamasis nuo kalno, partrenkė keliu ėjusią pėsčiąją R. M., kuriai dėl patirtų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Nuteistojo kaltę neabejotinai įrodo paties nuteistojo parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2012-07-20 specialisto išvada Nr. G 1283/12(03) (b. l. 36–37, t. 1), 2012-08-16 Apžiūros protokolas su fotolentelėmis (b. l. 20–34, t. 1), 2012-08-16 Dviračio apžiūros protokolas su fotolentelėmis (b. l. 127–129, t. 1), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2013-02-26 specialisto išvada Nr. G 401/13(03) (b. l. 142-143, t. 1) ir kiti byloje esantys įrodymai.
Apeliantas pateiktame skunde akcentuoja, jog proceso metu nuolankiai, be jokio ginčo davė parodymus prieš save, nenorėdamas aštrinti bylos proceso, nes buvo giliai susigraudinęs, tačiau išgirdęs teismo priimtą nuosprendį buvo sukrėstas. Be to, nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad Žaliojo kelio gatvėje tiek dviračių, tiek pėsčiųjų eismas yra draudžiamas. Mergaitė netikėtai šoktelėjo į gatvės važiuojamąją dalį, dėl to jis nebespėjo sustabdyti dviračio. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokia apelianto pozicija bei skunde išdėstyti argumentai nagrinėjamu atveju yra visiškai nepagrįsti.
Pirmiausia tokius apeliacinio skundo argumentus bei nuteistojo poziciją visiškai paneigia jo paties parodymai, kurie viso proceso metu buvo ne kito ir buvo vienodi.
Ikiteisminio tyrimo metu 2012-08-16 V. V. apklausiamas kaip liudytojas apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką parodė, kad jam gyventojai buvo atidavę kelis naudotus (sugedusius) dviračius, taip pat kelis sugedusius buvo radęs pastatytus prie šiukšlių konteinerio, pvz., be rato, suremontuoja, iš dviejų padaro vieną ir gali važinėti. Taigi šiuo metu turi gal keturis dviračius. 2012 m. birželio mėnesį, dienos neatsimena, po pietų, gal apie 16.00–18.00 val., laiko tiksliai neprisimena, asfaltuotu taku nuo poilsio namų „Pilkopė“ važiavo su dviračiu link jūros, norėdamas šiukšliadėžėse paieškoti tuščių butelių. Leisdamasis nuo kalno priekyje pamatė, kiek pamena, nuo jūros link Juodkrantės, į kalną kylančią grupelę žmonių, kurioje buvo kelios moterys, lyg keli vaikai, detaliau neįsidėmėjo. Jam besileidžiant nuo kalno susmuko dviračio vairas, jis nebesuvaldė dviračio ir pamatė tiesiai priešais save mažą vaiką – net nepastebėjo, ar tai berniukas, ar mergaitė, tik įstrigo tiesiai jam į akis žiūrinčios vaiko akys. Jis stengėsi išvengti susidūrimo su vaiku, suko vairą į šoną, tačiau dėl trumpo atstumo nepavyko išvengti susidūrimo su vaiku. Jis kliudė vaiką, pats nugriuvo į krūmus, po to – į griovį ir galva (kakta) atsitrenkė į medį. Po to jam kažkaip pavyko atsikelti, ir palikęs dviratį parėjo į savo namelį. Dviračiu važiavo neblaivus, prieš tai buvo išgėręs vyno butelį, gal daugiau, bet mano, dėl šio įvykio kaltas ne jis vienas. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, taip įvyko dėl kelių priežasčių – jam netikėtai nusisuko dviračio vairas žemyn (nulinko žemyn), dėl to pablogėjo dviračio valdymas, be to, vaikas netikėtai labai arti metėsi jam po dviračio ratu, ir jis nebespėjo pasukti į šoną ir išvengti susidūrimo (b. l. 125, t. 1).
Įtariamojo apklausos metu 2013-06-05 kaip įtariamasis apklausiamas V. V. patvirtino anksčiau duotus parodymus, be to, pažymėjo, kad nuoširdžiai gailisi (b. l. 146, t. 1).
Baudžiamoji byla, kurioje V. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui Teisminio nagrinėjimo metu 2013-10-18 teismo posėdyje kaltinamasis V. V. parodė, kad savo kaltę jis pripažįsta visiškai. Jis važiavo dviračiu neblaivus, negalvodamas apie galimas pasekmes. Jis sužalojo mergaitę, labai dėl to gailisi (b. l. 28, t. 2). Teismo posėdžio metu atsakydamas į teisėjos klausimus V. V. parodė, jog buvo išgėręs alaus, vyno. Jis pasišalino iš įvykio vietos, nes buvo šoko būsenos. Grįžęs namo vėl gėrė. Jis važiavo mašinų kelio viduriu. Jis pastebėjo mergaitę, ji ėjo per kelią. Jis riedėjo nuo kalno ir nebespėjo sustabdyti ir partrenkė mergaitę. Po to jis paliko dviratį miške ir nuėjo iki savo namų. Dviratis buvo sulūžęs. Dviratis buvo techniškai netvarkingas. Jis nenorėjo sužaloti mergaitės. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakydamas į prokuroro klausimą kaltinamasis V. V. parodė, kad nebuvo dviračio stabdžių. Buvo kalti stabdžiai ir jo girtumas (b. l. 28, t. 2). Baigiamųjų kalbų metu nuteistasis nurodė, kad gailisi dėl to, ką padarė, atsiprašo nukentėjusiosios, sutinka su civiliniais ieškiniais.
Taigi nėra jokių abejonių, kad viso proceso metu nuteistasis V. V. davė nuoseklius, aiškius parodymus, kuriais savo kaltę (dėl to, kad būdamas neblaivus, važiuodamas techniškai visiškai netvarkingu dviračiu, partrenkė keliu ėjusią pėsčiąją mažametę nukentėjusiąją, kuriai dėl patirtų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas) pripažino visiškai. Tai jis patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Iš šių jo visų parodymų yra aiškiai matyti, kad V. V. aiškiai suvokė ir gailėjosi, jog dėl didelio neatsargumo padarė nusikalstamą veiką.
Antra, byloje esantis dviračio „Hodala Dual Force“ 2012-08-16 apžiūros protokolas patvirtina, jog V. V. savanoriškai pateikė dviratį, kuriuo 2012 m. birželio mėnesį, tiksliau datos neatsimena, apie 16.00–18.00 val., Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, asfaltuotame take link jūros jis partrenkė vaiką. Nustatyta, kad tai dviratis – „Hodala Dual Force“, sidabrinės spalvos su mėlynos spalvos šake. Dviračio sėdynė juodos spalvos, odinė. Dviračio priekinis vairas nulenktas į priekį žemyn. Ant dviračio garsinio signalo nėra. Atšvaitų nėra. Stabdžių mechanizmas sugedęs, nėra priekinių ir galinių stabdžių įtempimo troso. Ant priekinės šakės kairėje pusėje matosi dažų nubrozdinimas, rėmas ties viduriu taip pat nubraižytais dažais, kiek įlenktas. V. V. paaiškino, kad ant rėmo esantys dažų nubraižymai atsirado po įvykio, kai partrenkė vaiką. Kiti dažų nubraižymai buvo iš anksčiau (b. l. 127–127, t. 1). Šis apžiūros protokolas bei anksčiau paminėti nuteistojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad apeliantas įvykio metu važiavo su dviračiu, kuris apskritai neatitinka jokių saugaus dalyvavimo eisme reikalavimų. Ta aplinkybė, jog dviratis neturėjo priekinių ir galinių stabdžių įtempimo troso, t. y. buvo be veikiančių stabdžių, leidžia pagrįstai teigti, kad apeliantas elgėsi itin neatsargiai vairuodamas tokios techninės būklės dviratį.
Akcentuotina tai, jog dviračiui neturint garsinio signalo, nuteistasis neturėjo galimybės įspėti kitus eismo dalyvius (pėsčiuosius) apie tai, kad ketina juos lenkti važiuodamas dideliu greičiu ir kt.
Nustatant įvykio (nusikalstamos veikos) priežastinį ryšį svarbi yra ta aplinkybė, ar kaltininkui inkriminuotas pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad tai, jog V. V. važiavo techniškai visiškai netvarkingu dviračiu – neveikiant stabdžiams, nesant garsiniam signalui, esant vairo laisvumui, ir būtent dėl to prarado galimybę sustabdyti bei suvaldyti dviratį, kartu įspėti pėsčiuosius, jog artėja dideliu greičiu, tuo metu, kai kaltinime nurodytu laiku leidosi nuo kalno. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad tuo atveju, jeigu V. V. būtų vairavęs techniškai tvarkingą dviratį, jis net ir būdamas neblaivus būtų galėjęs išvengti susidūrimo su keliu ėjusia mažamete nukentėjusiąja. Nagrinėjamu atveju nuteistasis važiavo su absoliučiai techniškai netvarkingu dviračiu – be stabdžių, be garsinio signalo, laisvu vairu, todėl neabejotina, jog iš esmės tik tai nulėmė įvykusią nelaimę.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis V. V. nurodė, kad jam buvo pasakyta, kad nuosprendis nebus labai griežtas, todėl jis nekėlė jokių pretenzijų, o kai išgirdo jį, pakeitė nuomonę, nusprendė kovoti už savo teises. Dėl gydymo jis visiškai sutinka, tai yra šventas reikalas. Tačiau priteista 20 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti jam yra per skaudi finansiškai. Nuteistojo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius nurodė, jog visiškai palaiko ginamojo poziciją dėl neturtinės žalos. Apylinkės teismo priteista 20 000 Lt suma yra aiškiai per didelė, nes padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika netyčinė. Reikia atsižvelgti į tai, kad toje vietoje, kur buvo įvykis, negalima nei dviračiams važiuoti, nei pėstiesiems eiti. Todėl kalta ir nukentėjusioji, iššokusi prieš dviratį. Mano, kad ir bausmė yra per didelė. Prašo švelninti ją ir neturtinės žalos dydį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistais tiek pateiktame apeliaciniame skunde, tiek ir teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme akcentavo tai, kad priteista 20 000 Lt dydžio neturtinė žala, jo įsitikinimu, yra perdėta ir nereali. Todėl jis jaučiasi per daug finansiškai nubaustas. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas iš esmės savo kaltės dėl to, kad jis pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės plačiau nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.). Juolab paties nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad išgirdęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį „persigalvojo“. Tai neabejotinai rodo, kad nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde pateikė visiškai naują įvykio versiją ir savo poziciją dėl jo aplinkybių. Teisėjų kolegija tai gali vertinti tik kaip nuteistojo pasirinktą gynybinę taktiką siekiant švelnesnės bausmės.
Dėl paskirtos bausmės ir neturtinės žalos atlyginimo
Pirmosios instancijos teismas V. V. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., padarymą nuteisė 6 MGL dydžio (780 Lt) bauda. Konstatuotina, kad apylinkės teismas nuteistajam paskyrė vieną iš švelniausių bausmės rūšių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. Be to, jos dydį nustatė artimą straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies minimumui (BK 139 str. 1 d., 47 str. 3 d. 5 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. V. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Švelninti bausmę ar paskirti kitos rūšies bausmę nuteistajam nėra jokio pagrindo.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Apeliantas V.as V.is nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu (20 000 Lt), nurodo, kad tai yra neadekvačiai didelė suma. Priteistos neturtinės žalos suma, atsižvelgiant į jo galimybes ją realiai atlyginti, yra nerealiai didelė.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos neatsargios nusikalstamos veikos mažametė nukentėjusioji R. M. patyrė didelį fizinį skausmą ir kančias, į tai, kad kaltinamasis mažametei nukentėjusiajai R. M. nesunkiai sutrikdydamas sveikatą sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, nepatogumus dėl daugybinių kaulų lūžių, dvasinį sukrėtimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pasekmės yra susijusios su asmens sveikatos pakenkimais – daugybiniai kaulų lūžiai, darytos intervencijos (operacijos), dėl kojų lūžų mergaitė tris mėnesius negalėjo vaikščioti, negalėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo grupės, bendrauti su bendraamžiais, gydymas užtruko daugiau nei 8 mėnesius, likę randai ant veido, kojos, kurie nepašalinami vaistais, gali būti reikalingos operacijos ateityje.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo nukentėjusiajai R. M. priteistą neturtinės žalos atlyginimą.
Vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį šio kriterijaus pagrindu, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos (pavyzdžiui, nedarbingas asmuo gali gauti didelę pensiją, dividendus už nuosavybės teise turimas akcijas, pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos, o darbingo asmens turto ir gaunamų pajamų gali nepakakti minimaliam pragyvenimo lygiui užtikrinti). Nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pavyzdžiui, žalą padaręs niekur nedirbantis jauno amžiaus asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto).
Šiuo gi atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. yra bedarbis, nuo 2012-11-08 yra įtrauktas į Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 123, t. 1). Nuteistasis šiuo metu laikinai gyvena Labdaros ir paramos fondo „Agapao“ namuose, adresu Ventos g. 22, Romučių k., Šiaulių r. (b. l. 25, t. 2). Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis turėtų kokio nors nekilnojamojo turto, reguliarių pajamų ar kt. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra skurdi.
Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija nemato pagrindo išvadai, kad greitu laiku ateityje nuteistojo materialinė padėtis galėtų pasikeisti (pagerėti). Todėl atsižvelgiant į V. V. socialinę padėtį realiai tikėtis, kad jis galėtų atlyginti 20 000 Lt dydžio neturtinę žalą net ir per ilgesnį laikotarpį yra nerealu.
Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nesiekia niekaip sumenkinti ar paneigti nukentėjusiosios mažametės patirto fizinio skausmo, išgyvenimų, streso ir gausių kitų nepatogumų, kuriuos ji turėjo iškęsti dėl V. V. padarytos nusikalstamos veikos. Tačiau nagrinėjamu atveju priteisus 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir iš anksto žinant, jog toks sprendimas realiai yra itin sunkiai įgyvendinamas, būtų diskredituotas pats neturtinės žalos atlyginimo institutas.
Sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nagrinėjamu atveju taip pat yra reikšmingas ir pačios mažametės nukentėjusiosios, t. y. jos atstovės pagal įstatymą motinos K. K.-M. elgesys. Teisėjų kolegija išsamiai įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus daro pagrįstą prielaidą, jog K. K. M. kartu su mažamete dukra eidama Žaliojo kelio gatve (Juodkrantėje) nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga bei apdairi. Pažymėtina, kad byloje esantis 2012-08-16 Juodkrantės gyvenvietės, Neringoje, take link jūros papildomos įvykio vietos Apžiūros protokolas patvirtina, jog asfaltuotame kelyje yra trys ženklai, kurių vienas yra kelio ženklas „309. Dviračių eismas draudžiamas“, draudžiantis važiuoti dviračiais, žemiau jo pritvirtintas kelio ženklas „310. Pėsčiųjų eismas draudžiamas“, draudžiantį pėstiesiems judėti ta kelio puse, kurioje pastatytas ženklas. Žemiau jų yra nukreipiamasis ženklas – rodyklė su užrašu lietuvių ir anglų kalbomis „Jūra“. Nuo šio kelio ženklo toliau jūros link, yra kelio ženklas „329. Ribotas greitis“. Draudžiama važiuoti greičiau (km/h) negu nurodyta ženkle. Ženkle nurodytas didžiausias leistinas greitis „30“. Nuo šio ženklo toliau kelias kyla į kalną, vingiuotai, vėliau, už 50–55 metrų su posūkiu leidžiasi žemyn į pakalnę. Šioje kelio dalyje, esančioje nuo prieš tai aprašyto kelio ženklo „329. Ribotas greitis“ „30“, 70–80 metrų atstumu yra vieta, kur dviratininkas, leisdamasis nuo kalno, partrenkė ir sužalojo R. M. (b. l. 20–34, t. 1).
Taigi formaliai vertinant situaciją būtų galima teigti, jog tiek pėstieji, tiek dviratininkas pažeidė nustatytų kelių ženklų reikalavimus. Todėl darytina išvada, kad mažametės nukentėjusiosios mama vesdama savo mažametę dukrą turėjo būti atidesnė, rūpestingesnė ir neleisti laisvai bėgioti savo mažametei dukrai.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu Klaipėdos apygardos teisme valstybinis kaltintojas (prokuroras) nurodė, jog eismo įvykio vietoje yra pakankamai kurioziškas eismo sureguliavimas, kadangi ten yra asfaltuotas kelias, tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams eismas yra draudžiamas. Kito kelio nei pėstiesiems, nei dviratininkams iki jūros nėra. Šiuo atveju pažeidimą padarė ir mažametė nukentėjusioji su motina, kurios ėjo nuo jūros link Juodkrantės. Mano, kad ieškinį dėl neturtinės žalos būtų galima šiek tiek sumažinti.
Dėl visų išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priteista 20 000 Lt dydžio suma R. M. neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju yra per didelė, neatitinkanti pusiausvyros tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priteistos neturtinės žalos dydį mažina pusiau iki 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) R. M. neturtinei žalai atlyginti.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nuteistojo V. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir iš V. V. priteista neturtinė žala nukentėjusiajai R. M. mažintina.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
nuteistojo V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nuosprendį pakeisti.
Iš nuteistojo V. V. priteisti 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai R. M., šių lėšų tvarkytoja paskiriant jos motiną K. K.-M.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.