Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-444-417/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-23
Bylos Nr.
AN2-444-417/2017
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00300-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-444-417/2017Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00300-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2017 m. gegužės 25 d. 11 val. 14 min. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, vairavo automobilį iš chuliganiškų paskatų, norėdama pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius, vežė keleivę, kuri nesėdėjo tam skirtoje automobilio vietoje, o buvo pro langą išlindusi iš automobilio. Tokiais veiksmais vairuotoja kėlė grėsmę eismo saugumui, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 6, 9, 18, 189 punktus. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vadas 2017 m. liepos 11 d. nutarimu A. P. už pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 500 eurų baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių.Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu pakeitė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vado 2017 m. liepos 11 d. nutarimą, kuriuo A. P. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 500 eurų bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, A. P. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir paskyrė jai 11 (vienuolikos) eurų baudą. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas K. Lukošius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pripažinti A. P. kalta pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai administracinę nuobaudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvylikos iki dvidešimt keturių mėnesių.Apeliaciniame skunde teigiama, kad visiškai nepagrįstai buvo pakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2017 m. liepos 11 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, nes Kelių eismo taisyklių 18 punktas nurodo, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad A. P. vairavo automobilį ir tęsė pasivažinėjimą miesto gatvėmis, nors keleivė buvo išlindusi iš automobilio ir buvo atsisėdusi ant galinių kairės pusės durelių. Tokiais veiksmais A. P. niekino elementarias elgesio normas ir iškėlė save aukščiau už kitus eismo dalyvius, parodydama, kad gali pažeidinėti Kelių eismo taisykles.Teismas skundžiamame nutarime nurodo, kad nėra jokių duomenų, jog A. P. vairuodama automobilį sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir sukėlė jų pasipiktinimą. A. P. veiksmai sukėlė tiek kitų eismo dalyvių, tiek pareigūnų, tiek visuomenės pasipiktinimą ir neigiamą reakciją. Chuliganiško vairavimo pažeidimo vienas iš objektų yra saugus eismas, o savo veiksmais A. P. tiesiog iškėlė save aukščiau už kitus eismo dalyvius, parodydama, kad gali pažeidinėti Kelių eismo taisykles, ir tai padarė važinėdama Tauragės miesto gatvėmis. Mano, kad šventes reikia švęsti ar paminėti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jei yra pažeidžiami teisės aktai, o būtent išskirtinai parodant ir demonstruojant išskirtinį savo elgesį, ko negali daryti kiti eismo dalyviai, tai reiškia savęs demonstravimą ir iškėlimą aukščiau už visuomenę, parodant, kad yra viskas leidžiama ir niekas nebaudžiamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (administracinė byla N-444-1242-10). Tauragės rajono apylinkės teismas nurodo, kad nebuvo kilusi reali grėsmė pasekmėms atsirasti. Elementaru, kad reali grėsmė kilo L. T., kuri sėdėjo ne keleivio vietoje ir buvo išlindusi iki pusės pro kairės pusės langą ant durelių, net pasukus vairą dešinėn siekiant išvengti kliūties, atsiradusios staiga, galėjo kilti skaudžių pasekmių. Todėl toks pasivažinėjimas miesto gatvėmis yra netinkamas būdas švęsti šventes ir jas minėti, kadangi kelias ar gatvė yra skirta eismui vykti, o ne šventėms švęsti.Atsiliepimu į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko skundą administracinėn atsakomybėn patraukta A. P. nurodo, kad teismo priimtas sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas ir nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Pastebi, jog apeliacinis skundas deklaratyvus, jame nėra pateikta jokių teisinių argumentų, cituojama teismų praktika nesusijusi nei su nagrinėjamu įvykiu, nei su teismo motyvais, kuriais remiantis buvo pakeistas nutarimas. Iš esmės visas apeliacinis skundas yra didaktinio pobūdžio ir skirtas apeliuoti į pirmosios instancijos teismo neva netinkamą aplinkybių vertinimą, todėl į jį sudėtinga atsikirsti.Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog ji kaltinama vairavusi automobilį, iš chuliganiškų paskatų norėdama pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius, vežė keleivę, kuri nesėdėjo tam skirtoje vietoje automobilio vietoje, o buvo pro langą išlindusi iš automobilio, o tai, protokolą surašiusio pareigūno manymu, kėlė grėsmę eismo saugumui. A. P. buvo nubausta 500 EUR bauda, atimant teisę vairuoti 18 mėnesių, už chuliganišką vairavimą, kuris pasireiškė tuo, jog vairuoto automobilio keleivė judant kolonai apie 30 km/h greičiu Tauragės miesto gatvėmis, kai buvo švenčiama abiturientų paskutinio skambučio šventė, buvo išlindusi iš automobilio ir atsisėdusi ant galinių kairės pusės durelių. Apeliacinį skundą pateikusio K. Lukošiaus vertinimu, tuo A. P. „pastatė save aukščiau prieš kitus eismo dalyvius“, tačiau tai yra tik apeliacinį skundą padavusio asmens subjektyvi nuomonė ir situacijos vertinimas. Pareigūno įsitikinimu, toks paskutinio skambučio šventės šventimas Tauragės miesto gatvėse yra akivaizdus visuomenės normų negerbimas ir savo išskirtinumo prieš kitus eismo dalyvius parodymas, nors teismų praktikoje toks policijos vertinimas nė karto nesulaukė pritarimo.A. P. nurodo, kad administracinių nusižengimų bylų praktiką formuoja teismai. Vadovaujantis konstitucine jurisprudencija, precedentai yra privalomi tiek to paties lygmens teismams, tiek žemesniems teismams. Precedentų nevalia ignoruoti, o policijos pareigūnai, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas, vadovaujasi teismų suformuota jurisprudencija, įskaitant rajono apylinkės teismų taikomą teisės aktų aiškinimo bei taikymo tvarką. Nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas policijos pareigūnai negali kurti naujų precedentų, kadangi jie saistomi aukštesnės kompetencijos teismų suformuotos praktikos. Pastebėtina, jog analogiškose bylose, kuriose vairuotojai buvo kaltinti chuliganišku vairavimu, kada keleiviai buvo išlindę pro langus, apylinkės teismai panaikino policijos priimtus nutarimus ir bylas nutraukė, o apygardos teismai institucijos apeliacijų netenkino. Tokią praktiką patvirtina Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimai bylose Nr. 11-47-537/2014, 11-59-537/2014, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-999-478/2014, ATP-161 -785/2015 bei daugelis kitų. Pastebėtina, jog minimų bylų ratio decidendi yra tapačios visiškai, todėl pagrindo aiškinti aplinkybes kitaip nėra pagrindo.Kaip matyti iš byloje pateiktų vaizdo įrašų, Tauragės mieste vykusi 2017 metų abiturientų laidos paskutinio skambučio šventė vyko taikai, gražiai ir be incidentų. Kolona važiavo iš lėto, ne didesniu nei 30 km/h greičiu. Paskirta nuobauda nebuvo nei teisinga, nei objektyvi, nei pagrįsta, nes bylos duomenys nepatvirtina chuliganiško vairavimo fakto, t. y. nėra subjektyviosios pažeidimo pusės, todėl apylinkės teismas tinkamai perkvalifikavo nusižengimą ir paskyrė individualizuotą nuobaudą.A. P. manymu, aukštesniųjų teismų suformuota praktika neabejotinai patvirtina, jog inkriminuojami veiksmai negali būti laikomi chuliganišku vairavimu, todėl nebuvo pagrindo ne tik skirti nuobaudą, bet ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Dėl šios priežasties prašo apeliacinio skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. P. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į ANK 417 straipsnio 8 dalį, nes administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad A. P. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. P. elgesys vairuojant automobilį buvo chuliganiškas. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais. A. P. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Taigi pažeidimui, už kurį A. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, konstatuoti yra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas ir valinį elementą, t. y. subjektyviąją pusę. Būtinasis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialiosios dalies normos pažeidimą. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.Apeliacinio skundo motyvai, jog pažeidimą A. P. padarė tyčia ir būtent iš chuliganiškų paskatų, nes tam nebuvo jokio aiškaus tikslo ar motyvo, atmetami. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su Tauragės rajono apylinkės teismo išvada, kad A. P. važiavimas ir keleivės, kuri nebuvo prisisegusi saugos diržo ir buvo iki juosmens išlindusi pro automobilio kairės pusės galinių durų atidarytą langą, vežimas negali būti vertinamas kaip chuliganiškas vairavimas pagal įstatymo leidėjo supratimą. Nors byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. P., vairuodama transporto priemonę, padarė KET pažeidimą, tačiau tai dar nereiškia, kad ji tai padarė iš chuliganiškų paskatų. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į pažeidimo padarymo aplinkybes: vykstant abiturientų paskutinio skambučio šventei A. P. su kitomis transporto priemonėmis važiavo kolonoje, A. P. nurodė, kad važiavo nedideliu, maždaug 20-30 km/h, greičiu, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad automobilių važiavimo greitis nėra didelis. Taigi A. P. jokio pavojaus eismo dalyviams ir automobilyje buvusiems keleiviams nekėlė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad toks A. P. ir jos automobilio keleivės elgesys galėjo kelti pavojų aplinkiniams. Skunde nurodoma, kad toks A. P. vairavimas sukėlė pavojų keleivei L. T., tačiau pažymėtina, kad KET 196 punktas numato, jog važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais ir keleiviai privalo juos užsisegti. Šiuo atveju A. P. vairuojamo automobilio keleivė L. T., neprisegdama saugos diržo, nevykdė minėto KET reikalavimo ir sukėlė pavojų savo sveikatai ir gyvybei, už tai ji yra nubausta pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį (b. l. 16), tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog būtent A. P. skatino minėtą keleivę išlįsti per langą. Nagrinėjamoje byloje A. P. ir yra skirta nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad ji vežė keleivę L. T., kuri ne sėdėjo keleiviui skirtoje vietoje, o buvo išlindusi iki juosmens pro automobilio kairės pusės galinių durų atidarytą langą ir sėdėjo ant durų. Tačiau toks A. P. vairavimo būdas ir jos automobilio keleivės iš dalies išlindimas pro langą negali būti vertinami ir kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpriešinti aplinkiniams ar pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nenustatyta, kad automobilio keleiviai rodė nepagarbą aplinkiniams, vartojo necenzūrinius žodžius ar kitu būdu pažeidė viešąją tvarką. Skunde akcentuojama, kad kelias yra skirtas transporto priemonių eismui, o ne švenčių šventimui, tačiau pažymėtina, kad pats savaime šventinės automobilių kolonos organizavimas nėra draudžiamas, tik jis turi vykti laikantis teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. P. pažeidė KET ir padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, ne visų KET taisyklių pažeidimas gali būti pripažįstamas chuliganišku vairavimu. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. P. veiksmai buvo atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpriešinant save kitiems asmenims, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ar realų pavojų eismo ir žmonių saugumui. Todėl skundžiamame nutarime pagrįstai nustatyta, kad A. P. nepadarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvados paremtos visapusiškai tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, įstatymų normos pritaikytos tinkamai, todėl naikinti nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius