- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- 1-99-380/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-44-1-00022-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Nukentėjusysis
- B. M.
- Kaltinamasis
- E. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimas, vedęs, dirbantis pas ūkininką, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. sunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, t.y., 2012 m. vasario 15 d. apie 18 valandą, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose buitinio konflikto metu E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smogė savo šeimos nariui - žmonai B. M. kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į galvą ir padarė poodinę kraujosruvą dešinio apatinio voko srityje, kraujosruvą smakro dešinėje, lydimą dėl galvos sukamojo judesio apie vertikalią kūno ašį kraujagyslių, jungiančių strėlinį antį su kietuoju galvos smegenų dangalu, plyšimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, sukėlusiu galvos smegenų suspaudimo reiškinius, taip savo sutuoktinei B. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis E. M. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. vasario mėnesį, kurią dieną dabar neatsimena, jie abu su žmona buvo išėję, grįžo abu išgėrę ir susiginčijo. Žmona iš virtuvės nuėjo į kitą kambarį, o jis nuėjo iš paskos. Jis supykęs žmonai sudavė su kumščiu į veidą porą kartų, ji nugriuvo. Tada, tikrausiai, dar sudavė, kiek kartų neatsimena, bet ne mažiau 5 kartų. Matė, kad žmonai iš nosies bėga kraujas. Sumušęs žmoną išėjo iš kambario į svetainę ir užmigo. Ryte jos veidas buvo sutinęs. Žmona buvo išėjusi pas kaimynę maudytis, vėliau sužinojo, jog žmoną išvežė į ligoninę. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi. Konflikto priežastis buvo alkoholis, nes abu gėrė ir nesutarė. Savo elgesį labai blogai vertina. Nukentėjusiosios neatsiprašė, pagalbos neteikė, nes negalėjo prie jos artintis arčiau nei 20 metrų. Jie su žmona išsituokė, bet turto nepasidalino, tokių pinigų neturi, kad galėtų žalą atlyginti.
Nukentėjusioji B. M. parodė, kad 2012 m. vasario 15 d. apie 18 valandą, grįžo su vyru į namus. Buvo išėję kartu ir vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė vieną butelį. Tarp jų virtuvėje kilo konfliktas, susiginčijo dėl darbo. Ji bijodama, kad vyras nepradėtų muštis išėjo į kitą kambarį. Netrukus į kambarį įėjo E. M.. Ji sėdėjo ant sofos, kai vyras paėmęs už gerklės ją pastūmė, ji griuvo atsitrenkdama su galva į sofos galą, o nugriuvusiai vyras dar sudavė su kumščiu smūgius į galvos sritį, kiek smūgių sudavė tiksliai nurodyti negali, jai iš nosies bėgo kraujas. E. M. išėjo iš kambario. Kitą dieną su vyru nebedravo, nesikalbėjo. 2012 vasario 17 d. po pietų ji nuėjo pas kaimynę I. J. maudytis. Išsimaudžiusi pasijuto blogai, todėl I. J. iškvietė greitąją pagalbą, kuri ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) centrinės ligoninės priėmimo skyrių. Ligoninėje ji bijodama vyro pasakė, jog susižalojo griūdama, daugiau nieko neatsimena, nes prarado sąmonę, atsigavo tik (duomenys neskelbtini) Universitetinėje ligoninėje, kur buvo padaryta operacija, po to mėnesį buvo reabilitacija. Jai sutrikdė sveikatą, ligi šiol galva svaigsta. Ji palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Su kaltinamuoju kartu pragyveno septynerius metus. Nežino, ar kaltinamasis turi galimybę atlyginti ieškinį. Anksčiau jis taip pat ją yra mušęs, bet ji niekur nesikreipė.
Liudytoja S. L. parodė, kad 2012 m. vasario 17 d., apie 16.30 val. jai paskambino I. J., kuri pranešė, jog mamai išsimaudžius pasidarė blogai, dėl ko buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri jos mamą išvežė į (duomenys neskelbtini) centrinės ligoninės priėmimo skyrių. I. J. sakė, jog mama yra sumušta. Ji nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) centrinės ligoninės priėmimo skyrių, pamatė, kad mamos veidas sumuštas. Jai mama pati papasakojo, kad 2012 m. vasario 15 d. namuose ją sumušė vyras E. M.. Gydytojai apžiūrėję B. M. nustatė, jog yra išsiliejęs kraujas į smegenis, o pasikartojus priepuoliui paguldė į reanimacijos skyrių. Po to išvežė į (duomenys neskelbtini) universitetinę ligononę. Mama gydėsi ligoninėje 10 dienų, o po to buvo reabilitacijoje.
2012-02-20 įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje. Kambario viduryje ant dvigulės lovos, padėtos paklodės, ant kurių matomos dėmės panašios į kraują, kambario dešinėje ant sofos lovos – sudėti rūbai, vilnonis šalikas, paklodė. Ant paklodės ir vilnonio šaliko matomos dėmės panašios į kraują ( b.l. 5-7 ).
Parodymų patikrinimo metu nukentėjusioji B. M. parodė namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ją sumušė vyras E. M.. Name nukentėjusioji parodė virtuvę, kur įvyko konfliktas su vyru bei kambarį ir vietą, kur vyras ją stūmė, o nugriuvusiai sudavė smūgius į galvos sritį (b. 31-32; 33-37).
2012-06-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta kad B. M. padarytos poodinė kraujosruva dešinio apatinio voko srityje, poodinė kraujosruva smakro dešinėje, lydima dėl galvos sukamojo judesio apie vertikalią kūno ašį kraujagyslių, jungiančių strėlinį antį su kietuoju galvos smegenų dangalu, plyšimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, sukėlusiu galvos smegenų suspaudimo reiškinius, padaryti kietais bukais daiktais, iš viso nemažiau dviejų kontaktų poveikyje ir galėjo gautis 2012-02-15, į tai nurodo bei tam neprieštarauja įrašai medicininiuose dokumentuose. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlęs galvos smegenų suspaudimo reiškinius atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, poodinė kraujosruva dešinio apatinio voko srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jos nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta trumpiau nei 10 d. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui, atsitrenkimui į kietus bukus daiktus bei slydimui tokių daiktų paviršiais (b.l. 24-25 ).
Santuokos liudijimo kopija iš kurios matyti, kad 2005 m. sausio 21 d. susituokė B. M. ir E. M. (b. l. 44)
Visais šiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad E. M. savo sutuoktinei B. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis prisipažino sužalojęs žmoną, detaliai paaiškino, kaip tai padarė. Kaltinamasis parodė, kad sudavė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajai į galvą. Nukentėjusioji patvirtino šiuos parodymus. Ji paaiškino, kad E. M. ją pastūmė, kad krisdama atsitrenkė į sofos galą, kad po to dar kumščiu jai sudavė kelis kartus į galvą. Liudytoja S. L. parodė, kad apie mamos sužalojimą sužinojo iš kaimynės, kuri iškvietė greitąją medicininę pagalbą, po to mama papasakojo, kad sužalojo E. M.. Visas šias aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas ir specialisto išvada. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. B. M. padarytos poodinė kraujosruva dešinio apatinio voko srityje, poodinė kraujosruva smakro dešinėje, lydima dėl galvos sukamojo judesio apie vertikalią kūno ašį kraujagyslių, jungiančių strėlinį antį su kietuoju galvos smegenų dangalu, plyšimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, sukėlusiu galvos smegenų suspaudimo reiškinius, padaryti kietais bukais daiktais, nemažiau dviejų kontaktų poveikyje. Akivaizdu, kad tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiajai padaryto sužalojimo yra priežastinis ryšys. E. M. smogdamas kumščiu ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajai į galvą ir tokiu būdu, ją sužalodamas, suprato savo veiksmų pavojingumą, kad elgiasi nusikalstamai, numatė, jog gali padaryti žalą B. M. sveikatai, ir nors sveikatos sutrikdymo nekonkretizavo ir jo nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jam kilti. Todėl pagal subjektyvųjį kriterijų E. M. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia. Nukentėjusioji B. M. ir kaltinamasis E. M. yra sutuoktiniai.
Esant tokioms aplinkybėms E. M. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamasis prisipažino sudavęs žmonai B. M. kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į galvą, jis paaiškino, kad nors ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau negalėjo žmonos atsiprašyti ir teikti jai pagalbą, dėl paskirtos kardomosios priemonės, todėl E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.
E. M. pats prisipažino, kad nusikaltimą padarė, nes buvo neblaivus, todėl pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis tyčia padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį sunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis dėl menkaverčio preteksto sužalojo šeimos narį, nusikalto veikdamas netiesiogine tyčia. Nusikaltimas padarytas esant kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai bei sunkinančiai aplinkybėms. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, neteistas, administracine tvarka nebaustas (b.l. 83), dirba, charakterizuojamas gerai (b. l. 90-91). Be to atsižvelgiama ir į pačios nukentėjusiosios rizikingą elgesį, tai kad ji girtavo kartu su kaltinamuoju. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus mažesnę laisvės atėmimo bausmę už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.
Nukentėjusioji B. M. byloje pareiškė 100487,61 civilinį ieškinį ( b. l. 38), kuriuo prašo priteisti iš E. M. 487,61 litų turtinei ir 100000 litų neturtinei žalai atlyginti, 200 Lt už advokato pagalbą surašant civilinį ieškinį (b. l. 41). Nukentėjusioji nurodė, kad pirko vaistus už 187,61 Lt, kelionės išlaidos 300 Lt susidarė ją lankant, prižiūrint ir vežant vaistus. Nukentėjusiosios nurodoma nusikaltimu jai padaryta turtinė žala įrodyta pateiktais kvitais (b.l. 40), nukentėjusiosios parodymais, kaltinamasis privalo atlyginti išlaidas, kurias nukentėjusioji turėjo, gydydamasi nusikaltimo metu patirtus sužalojimus (CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 2 d.). B. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas, taip pat priteistinos turėtos išlaidos 200 Lt advokato pagalbai apmokėti. B. M. nurodo, kad po sužalojimo ilgą laiką gydėsi, negali dirbti ir gyventi normalų pilnavertį gyvenimą, todėl patyrė 100000 Lt dydžio neturtinę žalą. Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK l str. l d.). Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Nusikalstamais kaltinamojo E. M. veiksmais nukentėjusioji B. M. buvo sunkiai sužalota ir liko gyva tik dėl laiku suteiktos medicininės pagalbos. Nukentėjusioji buvo operuota, po to gydoma, iki šiol kenčia nuo liekamųjų sužalojimo reiškinių. Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų B. M. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą ir kitus nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu ir tolesniu gydymusi, darbinės veiklos ir bendravimo galimybių sumažėjimu (b.l. 39). Neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, sukeliant realią grėsmę nukentėjusiosios gyvybei. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, nors jis ir dirba, bet gaunamos pajamos nedidelės, turto neturi, be to jo amžius taip pat mažina galimybę atlyginti pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Įvertinus minėtas aplinkybes, atsižvelgiant į besiformuojančią teismų praktiką ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir B. M. iš kaltinamojo E. M. priteisia 20000 litų neturtinės žalos atlyginimui.
Tenkintinas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 11645,09 Lt už B. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Žala kilo dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Jos dydis nustatytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 50-55).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Įskaityti į bausmės laiką sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-02-20 iki 2012-02-21. Kardomąją priemonę įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios B. M. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiosios B. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti, priteisti iš E. M. atlyginti 487,61 Lt turtinę žalą ir 200 Lt turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti B. M. naudai.
Nukentėjusiojo B. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti iš E. M. atlyginti 20000 Lt neturtinę žalą B. M. naudai.
Priteisti iš E. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, 03505,Vilnius, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000) 11645,09 Lt už B. M. gydymą.
Išieškoti iš kaltinamojo E. M. proceso išlaidas valstybei – 36,59 Lt, apmokėtas kelionės išlaidas liudytojai S. L..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.