- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- 1A-367/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-44-1-00022-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- B. M.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. ir nukentėjusiosios B. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atlikti nustatant pataisos namuose.
Iš nuteistojo E. M. nukentėjusiajai B. M. priteista 487,61 Lt turtinės žalos, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 200 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.
Iš nuteistojo E. M. taip pat priteista 11645,09 Lt B. M. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei išieškota 36,59 Lt proceso išlaidas valstybei.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
E. M. nuteistas už sunkų šeimos nario sveikatos sutrikdymą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
E. M. nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 15 d., apie 18 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime esančiuose namuose buitinio konflikto metu jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smogė savo šeimos nariui - žmonai B. M. kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į galvą, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinio apatinio voko srityje, kraujosruvą smakro dešinėje, lydimą dėl galvos sukamojo judesio apie vertikalią kūno ašį kraujagyslių, jungiančių strėlinį antį su kietuoju galvos smegenų dangalu, plyšimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, sukėlusiu galvos smegenų suspaudimo reiškinius. Tokiu būdu E. M. sunkiai sutrikdė savo sutuoktinės B. M. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl jam paskirtos per griežtos bausmės. Jis dėl pareikšto kaltinimo prisipažino ir tikėjosi, kad į jo nuoširdžią atgailą bei padėjimą teismui atskleisti faktines bylos aplinkybes bus atsižvelgta ir dėl to jam bus paskirta švelnesnė bausmė. Jis prisipažino, kad įvykio dieną su žmona susipyko ir jis sudavė kumščiu jai porą kartų. Žmonai iš nosies bėgo kraujas, bet jis netikėjo, kad padarė jai rimtus sužalojimus, ir nuėjo miegoti į kitą kambarį. Žmona pagalbos neprašė. Neginčija, kad galėjo padaryti žmonai nustatytus sužalojimus, tačiau sunkiai sužaloti jos nesiekė ir nesitikėjo, kad jo nestiprūs smūgiai sukels tokius padarinius. Neneigia ir to, kad neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skundo autorius mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Be to, byla nebuvo išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai. Įvertinęs jo parodymus apie tai, kad jis nesiekė tyčia sužaloti savo žmoną, teismas jo veiksmus turėjo įvertinti kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Nepaneigta tikimybė, kad B. M. sunkų sveikatos sutrikdymą galėjo patirti griūdama ir atsitrenkdama į sofos galą. Taip galėjo būti pažeistos kraujagyslės, jungiančios strėlinę antį su kietuoju galvos smegenų dangalu. Pati nukentėjusioji parodė, kad jam pastūmus ji griuvo ir galvos- kaklo sritimi trenkėsi į medinį sofos galą. Teismas ekspertizės neskyrė, todėl nukentėjusiosios sužalojimo padarymo mechanizmas liko neatskleistas.
Nuteistasis mano, kad jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prie skundo prideda tokią galimybę patvirtinančius dokumentus, kurie teigiamai apibūdina jo ir jo galimo laiduotojo ūkininko A. G. asmenybes.
Teismas iš jo priteisė nemažas pinigų sumas, kurias greičiau sumokėti jis galėtų dirbdamas. Su nukentėjusiąja jis susitaikė, ši jam atleido. B. M. jis atlygino ir dalį žalos. Pati nukentėjusioji irgi prašo neskirti jam realaus laisvės atėmimo bausmės.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal ūkininko A. A. G. laidavimą arba taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Nukentėjusioji B. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės. Jiedu su E. M. jau susitaikė, nuteistasis jai atlygino dalį žalos, ji šiam atleido. Būdamas laisvėje ir dirbdamas E. M. turėtų daugiau galimybių atlyginti jai likusią teismo priteistą žalos dalį. Ji sutinka su teismo išvada, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo ir jos provokaciniai veiksmai. Įvykio metu ji irgi buvo neblaivi ir žodžiais išprovokavo konfliktą. Teismas teisingai nustatė, kad jos sutuoktinis prieš ją panaudojo smurtą, tą pripažino ir pats nuteistasis. Tačiau neatmetama galimybė, kad sunkų sveikatos sutrikdymą patirti ji galėjo po nuteistojo pastūmimo jai griūnant ir atsitrenkiant į sofos galą. Šią aplinkybę ji tvirtino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamą veiką į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė. Jos rodo, kad E. M. sunkų sveikatos sutrikdymą jai galėjo padaryti dėl neatsargumo. Ji tuo yra įsitikinusi, nes jos sutuoktinis tyčia sunkiai ją sužaloti tikrai nenorėjo. Dėl išdėstytų argumentų teismo prašo nuosprendį pakeisti ir E. M. paskirtą bausmę sušvelninti, t. y. paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašo abu skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad E. M. kaltė dėl tyčinio sunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo yra neginčijamai įrodyta.
Apeliacinių skundų argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės ir veikos juridinio įvertinimo nepaneigia.
Iš nukentėjusiosios parodymų seka, kad nuteistasis pirmiausia ją pastūmė. Po šio pastūmimo ji griuvo ir atsitrenkė galva į sofos kraštą. Ir tik po to nuteistasis smogė jai kumščiais į galvą, nugarą, dešinį šoną (1 t. 28-29, 31-37, 124 b. l.).
Iš nuteistojo E. M. parodymų, duotų tyrėjai ir pirmosios instancijos teisme (1 t. 66-67, 79, 124 b. l.) matyti, kad nuteistasis iš karto sudavė kumščiu keletą smūgių nukentėjusiajai į veidą. Po smūgių pastaroji nugriuvo ir trenkėsi į lovos galą. Taigi, nuteistasis ir nukentėjusioji skirtingai aiškina smurtavimo aplinkybes, t. y. vienas (nuteistasis) teigia, kad B. M. nugriuvo ir trenkėsi į lovos galą po smūgio, o pastaroji – po pastūmimo.
Esant tokiems prieštaravimams, kuriuos galima paaiškinti nuteistojo ir nukentėjusiosios girtumu, kolegija savo išvadas dėl sužalojimų padarymo mechanizmo grindžia objektyviu įrodymu-teismo medicinos specialisto išvada (1 t. 24-25 b. l.). Iš šios išvados seka, kad sužalojimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, B. M. padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau dviejų smūginių kontaktų į galvą pasekoje. Specialistas pamintoje išvadoje kategoriškai patvirtino, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui ir atsitrenkimui į kietus bukus daiktus bei slydimui pastarųjų paviršiais. Ši specialisto išvada yra aiški, pakankamai motyvuota ir todėl nekelianti jokių abejonių.
Tuo pačiu kolegija pažymi, kad iš fotonuotraukų prie nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog sofos-lovos medinė dalis yra aštriomis briaunomis. Iš to seka, kad atsitrenkimo galva į šias sofos-lovos dalis atveju neišvengiamai liktų aiškiai pastebimų sužalojimų galvos srityje. Tokie sužalojimai nukentėjusiajai nepadaryti. Todėl papildomai aiškintis sužalojimų padarymo mechanizmą nėra reikalo. Kolegija daro išvadą, kad apeliantai, aiškindami sužalojimų padarymą atsitrenkimu į sofos-lovos galą, arba dėl girtumo sąžiningai klysta, arba klaidina teismą. Tokiu būdu byloje yra neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji buvo sužalota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. ne mažiau dviejų smūgių kumščiu nukentėjusiajai į galvą pasekoje.
Nuteistasis, suduodamas ne mažiau dviejų smūgių kumščiu į svarbią ir tuo pačiu pavojingą gyvybei ir sveikatai kūno dalį – galvą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali būti sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. M. sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai padarė veikdamas netiesiogine tyčia.
Jokių neatsargios kaltės formos požymių byloje nėra.
E. M. ir B. M. santuoka nėra nutraukta (1 t. 44 b. l.). Todėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra teisingas.
Nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, kurio padarinius nukentėjusioji jaučia iki šiol), kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltininko asmenybę (charakterizuojamas teigiamai), atsakomybę sunkinančią (nusikalto girtas ir tai turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui) bei lengvinančią (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą) aplinkybes ir kitas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir į nukentėjusiosios rizikingą elgesį, jos girtavimą kartu su nuteistuoju.
Be nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose esančių teiginių byloje nėra jokių patikimų duomenų apie realų B. M. padarytos žalos atlyginimą ir atlygintos žalos dydį.
Byloje nustatyta, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos E. M. nebuvo atlyginęs net dalies nukentėjusiajai padarytos žalos. Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą (2 t. 11 b. l.) matyti, kad E. M. 2012 metais turėjo 2344,17 Lt, o 2013 metais -1000 Lt draudžiamųjų pajamų. Pats nuteistasis patvirtino, kad šiuo metu kitokių pajamų neturi. Taigi, įvertinus turėtas pajamas, galima pagrįstai manyti, kad apeliantas galėjo atlyginti tik labai nedidelę dalį B. M. civilinio ieškinio, kuris sudaro 20687,61 Lt. Todėl galimą nedidelės dalies žalos atlyginimą nėra pagrindo pripažinti E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2007).
BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 12 metų. Nuteistajam paskirta bausmė (3 metai laisvės atėmimo) yra artima sankcijos minimaliai ribai. Ši bausmė, netgi įvertinus nukentėjusiosios poziciją (atleido, prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės), nėra aiškiai per griežta.
Byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymo pagrindų ir sąlygų.
Byloje taip pat nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nuteistojo asmenybę ar pačią nusikalstamą veiką apibūdinti kaip mažiau pavojingą visuomenei. Priešingai, byloje yra duomenų (nukentėjusiosios, liudytojos S. L. parodymai), kad nuteistasis B. M. mušdavo ir anksčiau. Šios aplinkybės kolegijai neleidžia būti įsitikinusiai, kad pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus nuteistajam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, E. M. elgesys šeimoje pasikeis ir nebus padarytas panašus ar dar sunkesnis nusikaltimas. Todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.
Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Tenkinti apeliacinius skundus nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo E. M. ir nukentėjusiosios B. M. apeliacinius skundus atmesti.