Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis R. V. kaltu neprisipažino ir parodė, jog gal nuo 2008 m. gyvena (duomenys neskelbtini) esančio namo antrame aukšte. Dėl šių patalpų tarp miško savininkų kooperatyvo ir savininkų įgaliotinio Š. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, sumokėta didžioji dalis kainos, bet dėl pirmo aukšto savininkės G. nesutarimų su kaimynu žemės sklypo nuosavybės teisė neįregistruota. Preliminarioje sutartyje numatyta, kad pirkėjas turi teisę disponuoti visu turtu. Pradžioje su J. G. sutarę kuo puikiausiai, dalyvavo dukters gimtadienyje, tačiau po kažkurio laiko prasidėję priekabiavimai – dėl sniego, dėl netvarkingai pastatyto automobilio, dėl neuždarytų vartų. Tada jis stengęsis bendrauti minimaliai, t. y. pasisveikindavęs susitikęs kieme ir viskas. Ponia G. pradėjo rašyti SMS žinutes, o jis bandęs atsakyti, kartais su jumoru. 2010 m. sausio 27 d. neprisimena, nes ji niekuo neišsiskiria, tik žinąs, kad niekada G. nėra sakęs „nudėsiu aš tave“ ir necenzūriškai. Nukentėjusi prašydavo, kad automobilius pastumtų giliau į kiemo pusę, kad nestatytų prie šiltnamio, o statytų kairiau, kad vaikščiotų ne kaire puse, o dešine – tarp automobilių ir šiltnamio. Kai paprašydavo, jis stengdavęsis tuos automobilius pastumti, bet to konfliktais nepavadintų. Dėl 2010 m. sausio 28 d. įvykio su automobiliu Nissan Patrol parodė, jog ryte buvo labai šalta, todėl jis su „Jaguaru“ išvykęs, o „Nissan Patrol“ variklį palikęs užkurtą pašildymui. Grįžus po pusvalandžio G. pradėjo teigti, kad neva dūmai į šuns būdą patenka. Iki šuns būdos buvo 3-5 metrai ir matėsi, kad dūmai į kitą pusę eina. Jis išklausęs G., bandęs paaiškinti, kad dūmai į šuns būdą neina, ir išvažiavęs. Du ar tris kartus G. buvo užsukusi vandenį, todėl jis važiuodavęs pas mamą praustis, maudytis. Po paskutinio užsukimo jis vandenį įsivedė atskira atšaka, pasidarė naują įvadą. 2010 m. rugsėjo 8 d. jis buvo išvykęs žaisti krepšinio, paskambino J. paklausti, ar atsuko vandenį. Jai pasakius, kad neatsuko, paskambino policijai ir paklausė, ar negalėtų nuvykti išsiaiškinti, kodėl neatsuka vandens. Kai pareigūnai atvyko, jo namuose nebuvo, buvo J.. Kai grįžo iš krepšinio, pareigūnai jau buvo buvę ir išvykę. Jis nuėjęs paprašyti, kad nors dešimčiai minučių atsuktų vandenį, kad galėtų pasportavęs nusiprausti. Su G. nebendravo, tik beldė į duris. Jam besibeldžiant atėjo pareigūnai, klausė, kodėl jis beldžia. Jis atsakęs, kad nori paprašyti, kad atsuktų vandenį. Tada į kiemą išėjo ir G. ir su policijos pareigūnais pusę valandos kieme šnekėjosi. Paskutinį kartą, kai užsuko vandenį, prieš išvažiuojant žaisti krepšinį užsukus paklausti dėl vandens, nukentėjusioji su sūnum buvo verandoje. Jis paprašęs atsukti vandenį, bet G. sakė negalinti, nes per lubas bėga vanduo, todėl kyla gaisro ir trumpo sujungimo pavojus. Išeidamas jis pasakęs, kad nėra kitos išeities kaip kviesti policiją. Tikrai negąsdinęs, neįžeidinėjęs sūnaus ir nestumdęs jo;

- nukentėjusioji J. G. parodė, kad V. apsigyveno prieš keturis metus ir visą tą laiką ji vargstanti. Kai vyras išėjo iš namų, prasidėjo reketas siekiant ją išguiti iš pirmo aukšto, kad galėtų turėti visą namą. Buvo užėmęs kabelį, paskui užėmė kaminą, negalėjo užsikurti ugnies. Visi tie metai buvo bildėjimo, remonto. Kai vedėsi židinį, tai iki 3 val. nakties, o vaikui ryte į mokyklą reikėjo. Prašė gražiai, rašė žinutes, kad vaikui į mokyklą, nemiegojęs turės eiti. Sakė, kad kai baigs darbus, baigs ir triukšmą. Ant jos tako šiukšles kraudavo, policininkas Gineitis matė, jog iki pat lango šiukšlių buvo prikrauta. Sausio pabaigoje gavo žinutę iš kaltinamojo:“ ponia, patrauk mašiną, matai, kad noriu pravažiuoti“. Ji jo jau bijojo, nes iki to daug ko buvo pridirbęs, buvo grasinęs, daug įvykių buvę. Mušęs nėra, bet žodžiais. Jis sakė, kad „daves iki durnyno“, vis tiek ji išeisianti iš to pirmo aukšto. Grasinimai buvo. Gavusi žinutę, kad patrauktų mašiną, ji mačiusi, kad pirmąją mašiną patraukęs V. gali išvažiuoti, nes jis pats sau buvo užsistatęs, o jos automobilis stovėjo kitoje pusėje. Kaltinamasis pirmą automobilį paliko užvestą, skersai pastatytą ir išvažiavo su kitu automobiliu. Kaltinamasis su mašina „išmaujojo“ sniegą, kur ji buvo sukasusi, paklausus, kodėl jis taip daro, pradėjo ant jos pulti, sulaužė šuns kibirą, . pradėjo šaukti keiksmažodžius: „k...(sako keiksmažodį), bl... (sako keiksmažodį), aš tave nudėsiu, užknisai mane“. Kaimynai jei ir girdi, ateina po visko, klausia kas čia buvo, bet niekas nenori liudyti. Už tvoros kaimynai gyvena, čia pat. Tuo metu vaikščiojo vyrai, bet niekas nenori kištis, bijo jo. Tą kartą kaltinamasis vijosi ją iki trobos keikdamas, iškėlęs abi rankas į viršų. Netoli jos namo antro lango, esančio prie verandos, iškėlęs rankas kaltinamasis jau norėjo trenkti, ar ką, bet jis šnekėjo: „aš tave, bl... (sako keiksmažodį), nudėsiu“. Abi rankas laikė virš galvos. Jei būtų norėjęs trenkti, tai būtų vieną ranką iškėlęs, o čia abi iškėlė. Ji pradėjusi šaukti, kad nebandytų dėti, kad sūnus namuose yra, labai išsigandusi. Prieš tai skambinusi vyrui G. į policiją, jis ten dirba, sakiusi nežinanti, ką daryti, kad puola ant jos. Jis atsakė, ko visą laiką nusileidžiu. Sakė, kad kiek sykių grasina nudėti, tai vieną sykį ir nudės, urėdijoje dirba ir nušaus. Kitą, sekančią dieną, kaltinamasis vėl išvažinėjo sniegą. Eidama pro šunį pasakiusi: „ko čia vaiduokliauji“, ta prasme, kam išdykauja. Tą sniegą taip sunkiai sukasė, išvalė, o jis su savo visureigiu išvažinėjo. Kaltinamasis atsitraukė atbulas: „nu, bl... ( sako keiksmažodį), nudėsiu“, ir puolė ant jos, ji tik spėjusi įbėgti į garažą, o kaltinamasis įsibėgėjęs pilnu greičiu ant jos važiavo ir visai prie durų sustojo. Ji visa drebėjusi, gėrusi vaistus. Dar į jos mašiną buvo privaręs smalkių. Tas buvo pirmą kartą, kai jam pasakiusi, kam taip dirbasi, jis buvo privaręs prie jos mašinos šono ir dūmijo specialiai į mašinos kabiną dūmus. Visą laiką tokie nesutarimai vyksta. Kai tik policija atvažiuodavo, jis pasakydavo, kad jokio nusikaltimo nėra padaręs, ko važinėjasi jie. Židinį kai pasistatė, vidurnaktį malkas skaldydavo, neduodavo ramybės iki trijų valandų nakties. Jis miškų urėdijoje direktorium dirbo, taip gyrėsi, nesiskaitė visai. Dėl vandens - buvo rugpjūčio 27 d., vaiko kambaryje visą laiką drėko, nesuprato kas čia vyksta, apie 28 d. pamačiusi, kad virtuvėje bėga vanduo per lubų plokštes, girdėjusi, kad V. moteris buvo įsijungusi skalbimo mašiną, pabeldusi ir pasakiusi, kad pas juos kažkur bėga vanduo. Apžiūrėjus ji pamatė, kad dešinėje pusėje šalia virtuvės esančiame duše, šonuose ištraukytos plytelės, kad vanduo greičiau nutekėtų pagal sieną, nes maža anga buvo, nespėjo išbėgti, todėl pas ją ir bėgo vanduo. Ji pasakiusi J., kad ši pasakytų kaltinamajam. Kitą rytą kieme ji paklaususi kaltinamojo, ar jam sakė J., jie mes skęsta. Kaltinamasis šaipėsi: „na ir kas“. Ji sakiusi, kad užsidegs, nes vanduo per elektros laidus eina. Savivaldybėje buvo parašiusi prašymą, kad eitų žiūrėti, nes kaltinamasis iki begalybės viską darė, ką norėjo. Paskui rugsėjo 28 d. vanduo pradėjo tekėti smarkiai, per lemputę, išmetė saugiklius, todėl ji nuėjusi į rūsį ir užsukusi sklendę, kad neužsidegtų troba. Kai ji kaltinamajam sakiusi, kad žiūrėtų, tvarkytųsi, jis tik sakęs: „nu ir tegul, aš ir pats dar padegsiu“. Visą laiką šaipėsi, grasino, ką norėjo tą ir darė. Tada, matyt, tai moteriai liepė iškviesti policiją. Kai atvažiavo policija, nuėjo kartu su policija pas juos į antrą aukštą. Policija matė, kad plytelės ištraukytos, aplinkui sudėtos, kad specialiai vandeniui praleisti. Po kiek laiko parvažiavo kaltinamasis. Trečias kartas - vaikas buvo pavėsinėje, remontavo dviratį. Vaikas pakvietė ją sakydamas, kad kviečia kaimynas. Jai išėjus kaltinamasis prie pat jos prisikišęs ėmė ją keikti necenzūriniais žodžiais:„ tu bl... (sako keiksmažodį), na... (sako keiksmažodį), ko užsukai vandenį,“ pradėjo šaukti ant jos: „Bl... (sako keiksmažodį), „nudėsiu vieną sykį“. Ji sakiusi, kad buvo policija, kad matė, kad vanduo bėga, kad negali leisti, nes užsidegs troba. K. pradėjo sakyti:“ V., kodėl taip negražiai kalbi ant mamos“, o šis: „ką tu bl... (sako keiksmažodį), suski, na...( sako keiksmažodį), aiškini, užknisai“. Ji išsigandusi pradėjo šaukti: „tu ne savo teritorijoje esi, lauk iš čia“. Viskas vyko prie jos durų, įėjus į verandą. Kaltinamasis buvo įėjęs į verandą, visiškai prie pat kur į vidų įeinama. Kai pasakiusi, kad ne savo teritorijoje yra, kaltinamasis keikdamas trenkė duris ir grasindamas „nu bl... (sako keiksmažodį)“, dar kažką burbėdamas išėjo prie savo durų. Ji iškvietusi policiją, bet kaltinamojo nebebuvo. Paskui vakare apie dešimtą kaltinamasis pradėjo ištisai skambinti durų skambučiu, paskui į duris su kumščiu, su koja spardė, daužė ir keikėsi: „nu, bl... (sako keiksmažodį), na... (sako keiksmažodį) , k... (sako keiksmažodį)“, sakė ir kad nudės, ir kad padegs, daug žodžių sakė. Išsigandusi grasinimų paskambino į policiją. Atvykusi policija rado jį bedaužantį kumščiais į duris. Kaltinamasis sakė: „daužysiu visą naktį, „bl..“. (sako keiksmažodį), kol ta atsuks vandenį“. Kaltinamasis buvo jau gėręs, tai ji supratusi iš kvapo, kai pavėsinėje ant vaiko puolė, sakydamas:„ „tu bl... (sako keiksmažodį), suski dar paaiškinsi“. Kaltinamasis visą laiką sakė, kad turės problemų, jei neparduos namų, kad gaus nugriauti ir šiltnamį, ir dar kažką nugriauti, o jis turės sklypelį įvažiuoti su traktorium dirbti žemę. Kreipdamasis į ją „ponia“, tik juokėsi iš jos, tai sakė su panieka. Daug kartų rašė pareiškimus policijai, bet ten visi tik juokdavęsi, sakę, kad kaltinamasis turi tų pažinčių, užnugarį, kad ji be reikalo rašinėja. Dėl kaltinamojo veiksmų bylos nekeldavo, nes visi jo bijojo. Kiekvieną kartą, ypač kai tamsu, susitikus kaltinamąjį jai baugu eiti, nes ji nežinanti, ką jis ketina daryti, visą laiką yra įtampoje. Vaikas buvo susilaužęs ranką, norėjo nuvežti iki mokyklos, bet V. netraukė savo mašinos, vaikas išėjo pėsčias. Kraujo spaudimas sukildavo, ėjo pas šeimos gydytoją, sūnus lankėsi pas nervų gydytoją, buvo sanatorijoje, jai pablogėjo striuma, gulėjo Klaipėdos ligoninėje, striuma yra trečio laipsnio, vožtuvas neužsidaro, vienas iš vis sutrinka. Per V. terorizavimo laikotarpį jai ritmas nukritęs, anksčiau sukildavo spaudimas, o dabar blogiau, iš vis nukrisdavo iki 40 ritmas.. Anksčiau taip nesijausdavusi, ryte tiesiog rankų nepakelianti. Sūnui galvą pradeda skaudėti nuo pusės pamokų, yra nervuotas, ir jos gailisi, bijo dėl jos, kad kas neatsitiktų. Turėjo įtakos mokslams, pablogėjo atmintis, negali gerai išsimiegoti, nes V. naktį 2-3 val. skaldo malkas, kad židinį užsikurti. Tikriausiai nori ją išprovokuoti. Dieną būna ramiai, tyliai, po vienuoliktos iki 2-3 val. prasideda daužymasis, trankymasis. Tikriausiai todėl, kad ją išprovokuotų, kad rašytų kokią žinutę, kad kažką sakytų, nori išprovokuoti barnį. Prašo priteisti moralinę žalą 7000 Lt ir išlaidas advokatui;

- nukentėjusysis K. G. parodė, jog žinąs tą istoriją sausio mėnesį, kai kaimynas vijosi mamą rankas iškėlęs. Tuo metu gulėjęs savo kambaryje, išgirdęs, kaip kaimynas gazavo savo mašiną. Nuėjęs į virtuvę pasižiūrėti, kas nutiko, pamatęs pro virtuvės langus prabėgant mamą ir iš paskos kaimyną. Nuėjo į svetainės kambarį, pro kurio langą matęs, kad kaimynas iškėlęs rankas kažką ant mamos šaukia. Mama įbėgo į pavėsinę, uždarė duris ir bėgo į namus. Ją susitiko koridoriuje, buvo apsiverkusi, sunkiai galėjo kažką suprasti. Iškvietė policiją. Paskui istorija su užsuktu vandeniu. Rugsėjo 8 d. darbavosi pavėsinėje, kai atėjo kaimynas ir paprašė pakviesti mamą. Atėjus mamai kaimynas pradėjo kolioti mamą necenzūriškais žodžiais, todėl jis, atsisukęs į kaimyną pasakęs:„ kodėl taip kalbat su mano mama?“. Kaimynas, eidamas pro mamą, kliudė pečiu ir pradėjo jį kolioti:„ tu p..., ko čia tu kišiesi“, taip ir taip. Pradėjo eiti link jo ir mama tada įlindo į tarpą tarp jos ir kaimyno, norėjo užstoti jį, garsiai šaukė, kad čia mūsų teritorija, tikriausiai norėjo, kad kaimynai girdėtų. Tada kaimynas apsisuko, eidamas užtrenkė duris ir murmėdamas nuėjo: „uždegsiu, elektrą atjungsiu“. Jis girdėjo žodžius „ nudėsiu“. Tą pačią dieną kaimynui grįžus gal dešimtą valandą sėdėdami su mama namie pastebėjo, kad pro langą praėjo kaimynas, pradėjo intensyviai skambinti, spaudinėti skambutį. Supratę, kad jis supykęs, išsigando, išjungė kambary šviesą, mama užrakino duris. Ėjo į kitą kambarį, kad jis nematytų jų, kad nepradėtų lango daužyti. Į pavėsinę įėjęs priėjo prie namų durų, barškino į duris. Jie durų nedarė. Nieko nesakė barškindamas. Po to kumščiais daužė, gal net kojom spardė, pradėjo šūkauti: „daryk tu duris, k... (sako keiksmažodį), bl... (sako keiksmažodį)“ ir taip toliau. Durų nedarė, iškvietė policiją. Kai policija atvažiavo, policija jį užtiko bedaužant jų duris. Tada mama išėjo policininkams paaiškinti, kas nutiko. Po to jie visi parėjo į namus į virtuvę, pro kur lašėjo vanduo. Paaiškino policininkams kas nutiko, kodėl negali atsukti vandens. Policininkai susidomėjo, palipo ant stalo, pažiūrėjo. Policininkai pasakė, kad nieko nepadarys, kad šiandien vandens negalės atsukti. Pradėjo jie eiti lauk, o kaimynas liko stovėti. Mama pradėjo šaukti, kviesti policininkus: „veskitės Jūs jį iš čia“. Policininkai atėjo, jam pasakė: „einam einam“. Nesakęs nei žodžio, supykęs išėjo. Nudėti, padegti kaltinamasis daugiau grasino mamai negu jam, jį tik koliojo. Bet padegti, tai supratęs, kad ne žmogų padegti, o namą. Jis sveikinęsis su kaltinamuoju daugiau iš baimės, kaimyno bijojęs. Tų įvykių visą laiką būdavo, kad ant mamos šaukdavo, po truputėlį baimė atsirado, po durų daužymo jau tikrai pradėjo bijoti. Dėl kaltinamojo poelgių patyrė neigiamus pojūčius, nuo pat kaimyno atsikraustymo mokykloje prasčiau sekasi, ir su miegu buvo didelių problemų, įtampos būsena pastoviai. Mama drebėdama pareidavo po konfliktų su kaimynu, po jo grasinimų. Kreipėsi į medikus dėl sveikatos pablogėjimo. Iš pradžių į šeimos gydytoją, po to pas nervų gydytoją Džiugienę, vieną kartą buvau išvažiavęs į sanatoriją. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti iš kaltinamojo;

- liudytojas R. G. parodė, jog datos, laiko nepamena, gal prieš metus vyko pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) namą, kur vyko konfliktas. Lyg tai pirmą kartą į policiją G. buvo atėjusi, sakė ar vanduo bėgo. Su G. nuvažiavę virtuvėje prie lempos matė, kad per lubas laša vanduo. Matėsi drėgna prie lempos, ant stalo palašėję. G. sakė, kad užsuko vandenį, kad nebeduos vandens, nes V. nesusitvarko kažko vonioje. Užlipę į antrą aukštą, kur buvo ar V. žmona, ar kita moteris, liepę kreiptis pas santechnikus, kad nustatytų priežastį. Pavojus buvo, galėjo užsidegti, nes palei laidus tekėjo vanduo. Netrukus jie išvažiavę, po kiek laiko vėl gavo iškvietimą, kad vėl konfliktas. Vėl nuvažiavo. V. stovėjo prie G. durų, tokiame kaip prieangyje, verandoje. Sakė, kad beldžiasi, nes nori, kad G. atsuktų vandenį. Sakė, kad parėjo iš sporto salės, nori nusimaudyti, o vanduo užsuktas. Išėjo G., pradėjo kalbėti, spręsti klausimą. G. sakė, kad yra pavojinga, kad nesuks vandens. V. prašė atsukti. Sakę, kad jei nesutinka atsukti, kad būtų protingas, kad įsivestų kitą vandenį per kiemą, kad nekeltų konfliktų. Sakę, kad šiandien ji nesutinka atsukti, nes yra pavojingai. V. pasakė: „gerai, nuvažiuosiu nusimaudyti pas draugą“. Kai atvyko, V. nedaužė durų, sakė, kad beldėsi. V. atrodė blaivus. Visi draugiškai pašnekėjo, jie išvažiavo ir tuo viskas baigėsi. Atrodė, kad mieli kaimynai, tarp savęs pabendravo, pakalbėjo. Daugiau iškvietimų nebegavę. G. nesakiusi, kad V. grasina padegti, nužudyti. Pajuokavę, kad lovos per garsiai girgžda, vienas nusijuokė, kitas nusijuokė;

- liudytojas G. G. parodė, jog kiek pamena, tą dieną dirbęs vairuotoju operatyvinėje grupėje. Vakare buvo gautas pranešimas nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur kažkas atsitiko su vandeniu, vanduo per lubas laša. Nuvežė apylinkės inspektorių G., kuris aiškinosi tą situaciją, o jis šalia stovėjęs. Parodė, pro kur laša vanduo, užlipo pažiūrėti, iš kur vanduo bėgo. Po kiek laiko tą patį vakarą važiavo pakartotinai, nes pranešė, jog jau vyksta konfliktas su kaimynu. Kaimynas buvo lauke, sakė, kad grįžo pasportavęs, negali nusimaudyti. Tada antrą kartą ėjo pažiūrėti. Kažkokie remontai vyko, kažkas toje vonioje. Niekas nieko neplėšė ir nežiūrėjo. Jokių grasinimų nebuvo, viskas normaliai buvo. Nesikeikė, negrasino prie jų. Jam asmeniškai nukentėjusioji G. nieko nesakiusi. G. nesakė, kad jai grasino, nesiskundė, kad iškoliojo necenzūriškais žodžiais;

- liudytojas R. Š. parodė, jog jam suteiktas įgaliojimas parduoti nekilnojamąjį turtą virš G., antrame aukšte. V. nupirko, turi teises naudoti. Kiek bandyta tartis dėl dokumentų įteisinimo palengvinimo, G. su bet kokiais pasiūlymais nesutinka. Kai jie atsiradę kaip savininkai, G. siūlė pirkti jos namo dalį, ji išsikraustytų į sodą;

- liudytoja J. J. parodė, jog gal trejus ar ketverius metus gyveno (duomenys neskelbtini) name. Ji girdėdavusi, kad kieme G. bardavosi su R. V., kad balsas pakeltas, tačiau ji negirdėdavusi, ką V. sakydavo. Dėl ko konfliktai buvo ji nežinanti, G. sakydavo, kad garsiai vaikšto, kad kiemo vartai neuždaryti. Buvo konfliktas dėl mašinų statymo. Dėl vandens lašėjimo ji prisimena, kad buvo vakaras, buvo iškviesta policija. V. nebuvo, tik ji buvusi namuose. Ėjo pas G. į jos butą pasižiūrėti, kur tas vanduo laša, kalbėjo su policija. Tą vakarą policijos pareigūnai buvo atvykę ar vieną, ar du kartus. Žino tik, kad vieną kartą ir ji buvusi. Antro karto nepamena. Negirdėjo, kad V. grasino G., įžeidinėjo ją. G. sakydavo, kad garsiai vaikšto, vartų neuždaro. Ir jai yra sakiusi, turbūt V. irgi yra sakiusi. Iš pakelto tono supratusi, kad konfliktas. Girdėdavusi G. pakeltą balsą, o V. stengėsi normaliai bendrauti, negirdėjo jo pakelto tono;

- liudytojas K. G. parodė, jog gal prieš porą metų jo buvusi žmona G. telefonu jam skambindavusi verkdama, kad kaimynas jai grasina, kad su mašina norėjęs užvažiuoti, vos spėjusi į garažą įbėgti, kad lubas apipylė vandeniu. Verkdama kalbėdavo, nelabai ką ir supratęs. Jis sakęs, kad gali paprašyti, kad policija atvažiuotų pažiūrėti. Kai apipylė vandeniu, sakė, kad laidai užsidegti gali, sakęs, kad jei neužsidegs, jis pats padegs. Eidavęs pas budintį ir prašydavęs, kad policija nuvažiuotų pažiūrėti. Negali pasakyti, kokios tų nesutarimų priežastys. Sakydavo, kad gal nori ją išgyvendinti. Sūnus irgi skambino, sakė, kad mamai grasina. Konfliktai prasidėjo po mėnesio ar dviejų, po to kai jis išėjo. Jam gyvenant tarp G. ir V. rimtų konfliktų nebuvo, tik buitiniai - kartais dėl šiukšlių, kad nepasišluoja kiemo persimesdavo žodžiais. Ne kartą yra sakęs G., kad ir pati turi telefoną, kad skambintųsi. Bet kai tada verkdama prašė, tai paprašęs policijos pareigūnų, kad nuvažiuotų pažiūrėti;

- liudytoja T. M. parodė, jog gyvena Balėnų kaime, G. jai paskambindavusi, papasakodavusi, kad jai yra blogai, kad apvertė ją šiukšlėmis, kaminą užkišo, vieną sykį visureigiu norėjo užvažiuoti. Vieną sykį jai po laidotuvių teko užvažiuoti pas G., laukti autobuso. Mačiusi, kad jos kieme buvo šiukšlės, plytgaliai sudėti. Vieną kartą paskambinusi sakė, kad pradėjo bėgti vanduo į kambarį. Ji užsukusi vandenį, o kaimynas įpuolęs į verandą grasino jai, kad nudės. Sakė, kad nebežinanti, ką daryti, ar gal jis nori iškrapštyti ją iš namų, sakė, kad ji nebegali gyventi savo nuosavame name. Pakvietė sūnų, kad gelbėtų, nes puolęs ant jos. Spardė duris kol atvyko policija. Visureigiu norėjo užvažiuoti. Sakė, kad ėjo ir ar gal pabaidyti norėjo, ar taip. Ji pabėgo į savo kiemą, į tą verandą. Sakė, kad jei neatsuks vandens, nudės. G. kai skambindavo jai, verkdavo, sakė, kad galva skauda, negali pamiegoti. Sveikata jai pablogėjo. Stambesnė ji būdavo, pradėjo blogti. Kažkada dar senai sakė, kad į jos mašiną dujų prileido, į jos senąjį Golfą, gal apnuodyti norėjo. Sakė, kad galvą pradėjo skaudėti, pykino. Sakė, kad sūnus bijo eiti į mokyklą. Tada kai jis užstojo mamą, tai nežinosi. Išeisi į mokyklą ir gali kas kelyje atsitikti, ką čia žinosi. Dažnai skambindavo. Savaitėje kartą, kartais per mėnesį kartą. Kai blogai jai būdavo, ji ir pasiguosdavo, atsiverdavo. Sakė, kad matyt ją nori iš namų išvaryti, o kur ji turi eiti, nes ir vaikas dar yra;

2010-10-14 J. G. skunde Mažeikių rajono apylinkės teismui užfiksuota, kad 2010-09-08 apie 20 val. ir 22 val. R. V. būdamas jos gyvenamųjų patalpų verandoje bei prie buto durų grasino susidoroti, įžeidinėjo ją ir jos nepilnametį sūnų K. G.. R. V. pastoviai naudoja jos atžvilgiu psichinį smurtą, įžeidinėja, daro nepakeliamas gyvenimo sąlygas, kad išgyvendintų iš (duomenys neskelbtini) namo, Mažeikių m. (1 t., b. 1. 1-3);

Žemesnės instancijos teismas

- 2010-11-09 taikinamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad J. G. nurodė, jog R. V. atėjęs į jos buto pavėsinę grasino J. G. sakydamas „nudėsiu“, stūmė J. G., keikė ir įžeidinėjo jos nepilnametį sūnų K. G. ir išeidamas vėl pagrasino J. G. ją „nudėti“. J. G. nurodė, jog R. V. ne kartą grasino ją nužudyti ir dėl jo grasinimų kreipėsi į policiją, tačiau būdavo priimti sprendimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat užfiksuota, kad K. G. nurodė, jog kaimynas keikė mamą, o kai jis ją užstojo, tai išvadino necenzūriniais žodžiais ir jį. R. V. grasino uždegti trobą (1 t., b.l. 59-64);

- 2010-09-09 J. G. paaiškinime užfiksuota, kad 2010-09-08 atėjęs kaimynas R. V. šaukė ant jos, vadino įvairiais žodžiais, spardė duris, sūnaus akivaizdoje puolė ant jos (2 t., b.l. 45);

- 2011-09-14 informacijoje apie kelių transporto priemones nurodyta, kad transporto priemonė Nissan Patrol, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklauso Z. V. (2 t., b. 1. 55);

- 2011-01-18 J. G. protokole-pareiškime užfiksuota, kad R. V. 2010-09-08 apie 20 val. atėjęs į jos gyvenamųjų patalpų verandą keikė ją bei jos nepilnametį sūnų K. G., po ko grasino ją nužudyti. Be to, R. V. ją įžeidinėjo tą pačią dieną tik vėlesniu metu, o būtent apie 22 val. bei grasino nužudyti. Tokius nusikalstamus veiksmus R. V. jos atžvilgiu buvo atlikęs ir ankstesniais laikotarpiais, o būtent 2010-01-27 (duomenys neskelbtini namo kieme, Mažeikių mieste grasino nužudyti ir iškėlęs abi rankas vijosi iki namo pastato. 2010-01-28 taip pat namų kieme šaukdamas ir keikdamas J. G., įsėdęs į automobilį važiavo tiesiai į ją, tačiau pastaroji spėjo įbėgti į garažo patalpų vidų (2 t., b. 1. 60);

Žemesnės instancijos teismas

- 2011-07-27 ir 2011-09-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad R. V. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ su jame užfiksuotomis SMS žinutėmis, gautomis iš J. G. telefono Nr.8-620-57984, kuriose išreikšti J. G. prašymai dėl bendro naudojimo kamino, dėl transporto priemonių parkavimo, dėl vandens tiekimo nutraukimo ir kanalizacijos susitvarkymo, taip pat J. G. nurodo, kad dėl nesutarimų su R. V. jai pašlijo sveikata bei J. G. SMS žinutėmis išsakyta, jog ji yra gąsdinama (2 t., b.l. 191-200; 3 t., b.l. 1-10; b.l. 11-29).

Įrodymų įvertinimo motyvai

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Grasinimai turi būti realūs — turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas; nėra būtina kiekvienu atveju įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes (LAT 2005-05-24 nutartis Nr. 2K-269/2005).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos prasmę teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis minėtojo kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas suponuotų neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Išanalizavęs visus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtus įrodymus teismas sprendžia, jog byloje nėra pakankamai objektyvių, patikimų ir nešališkų duomenų, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nuolat (sistemingai) baugino J. G. naudodamas psichinę prievartą, tokiais veiksmais padarydamas nusikalstamą veiką, taip pat kaltinime nurodytu laiku ir aprašytomis aplinkybėmis viešai įžeidė J. G. ir K. G..

Visi kaltinime inkriminuojami keturi bauginimo ir keturi įžeidimo epizodai R. V. grindžiami iš esmės tik nukentėjusiųjų J. G. ir K. G. paaiškinimais, nukentėjusiosios skundais, jos protokolu – pareiškimu, nutarimais atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei kaltinimo išvestiniais įrodymais - liudytojų T. M. ir K. G., kurie apie įvykius sužinojo iš pačios nukentėjusiosios pasakojimų, parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios J. G. jau keletą metų yra susiklostę priešiški asmeniniai tarpusavio santykiai, labiausiai nulemti nesutarimų naudojantis bendrąja daline nuosavybe – gyvenamuoju namu. Akivaizdu, jog dėl nurodytų aplinkybių besąlygiškai tikėti konfliktuojančios šalies - nukentėjusiosios parodymais, kuriais ji grindžia inkriminuotus kaltinimus, negalima. J. G. parodymai vertintini atsižvelgiant visų pirma į tai, kiek juos patvirtina ar paneigia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Nėra jokio pagrindo laikyti, jog nukentėjusiosios pareiškimas – protokolas policijos įstaigai, skundas teismui privataus kaltinimo tvarka, nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymus. Priešingu atveju taip būtų formuojama neleistina ir objektyvumu neparemta praktika: kuo daugiau žmonių praneša apie nebūtą nusikaltimą, tuo didesnė tikimybė įrodyti tokio fakto egzistavimą. Įrodinėjimo taisyklės nustato, kad nukentėjusiųjų parodymai turi būti patikrinami, juos analizuojant kartu su kitais objektyviais (o ne išvestiniais) byloje esančiais įrodymais, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų byloje esančių įrodymų analize remiantis įstatymu. Be to, joks įrodymas neturi teismui išankstinės galios.

Iš kaltinamojo pateiktų nukentėjusiosios J. G. siųstų SMS žinučių tekstų akivaizdu, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios jau kurį laiką vyko buitiniai konfliktai dėl bendrai naudojamo turto: dėl kamino, vandens, elektros naudojimo, naudojimosi kiemo teritorija, automobilių parkavimo, kiemo vartų uždarymo, tačiau duomenų apie grasinimus nukentėjusiajai minėtose žinutėse nėra. Priešingai, kai kurios J. G. rašytos SMS žinutės („zoziu tik paliesk elektra“, „Vis dar geruoju sneku“, „Jei nesutarem tada bus pagal teisybe“, „Kviesiu policija. Nusibodot“ turi tam tikrų grasinimo požymių.

Pagal LR BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatas įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojų R. G. ir G. G. parodymai patvirtina tik tą aplinkybę, jog J. G. virtuvės lubose prie lempos lašėjo vanduo bei tai, kad kaltinamasis stovėjo nukentėjusiosios namo prieangyje. Jokių aplinkybių apie grasinimus padegti, nužudyti minėtieji parodymai nepatvirtina.

Liudytoja T. M. nurodė esanti gera nukentėjusiosios draugė, todėl ji yra suinteresuota patvirtinti nukentėjusiosios versiją. Be to, jos parodymai, minėta, yra išvestiniai, nėra pakankamai konkretūs bei patikimi, nes nei grasinimo, nei įžeidimo faktų ji nematė, apie juos sužinojo iš nukentėjusiosios pasakojimų. Analogiškai teismas vertina ir liudytojo K. G., buvusio nukentėjusiosios sutuoktinio, parodymus, kurie yra grindžiami tik nukentėjusiųjų skundais jam telefonu. Be to, akivaizdu, jog nukentėjusiųjų skundai K. G. neatrodė pagrįsti ir rimti, nes jis pats, būdamas ir nepilnamečio nukentėjusiojo K. G. tėvas, nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad apsaugoti sūnų ir jo motiną nuo grasinimų ir pan.

Teismas nesiremia nukentėjusiojo K. G. parodymais, nes jis yra nukentėjusiosios sūnus, emociškai ir psichologiškai priklausomas nuo motinos, todėl suinteresuotas patvirtinti jos įvykio versiją.

Be to, pažymėtina, jog objektyviai įžeidimas yra viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Nors kaltinamajame akte R. V. inkriminuota BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, tačiau net ir kaltinamajame akte nėra konkrečių duomenų, kokių kitų žmonių akivaizdoje ir kokiais kitais įžeidžiančiais žodžiais kaltinamasis vadino nukentėjusiąją, t. y. kaltinimas dėl įžeidimo yra abstraktus.