Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant R. S., dalyvaujant ieškovo atstovei V. S., atsakovo atstovui advokatui L. Ž., civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „Deglas“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais, VĮ Registrų centras 2013-05-08, 2013-09-23 NTR CDB išrašo duomenimis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18.1076 ha, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, įregistruotas Klaipėdos apskrities viršininko 1998-06-26 įsakymo Nr. 1074 pagrindu, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, šiame žemės sklype atsakovas 2001-10-30 Viešųjų varžytinių 2001-10-30 akto Nr. 3 pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą – 1277.64 kv.m. bendro ploto elektromechanines dirbtuves, unikalus Nr. 2196-9006-9012, nuo 1994-05-12 iki 2001-11-20 priklausiusį AB „Klaipėdos gelžbetonis“, kuris buvo sudaręs valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 11,98 ha, nuomos 1998-06-30 sutartį Nr. N21/98-0102 ir ši nuomos sutartis išregistruota Klaipėdos apskrities viršininko 2006-12-28 įsakymo Nr. 13.6-6966 pagrindu (b.l. 24-30, 58-83); VĮ Registrų centras 2013-05-08, 2013-09-23 NTR CDB išrašo duomenimis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, šiame žemės sklype atsakovas 2001-11-21 įsigijo 2001-11-06 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. R5-16095 pagrindu nekilnojamąjį turtą – 304.39 kv.m. administracines patalpas, unikalus Nr. 2196-5000-7054:0003, kv.m.(b.l. 20-23, 106-128). Šie ieškovo byloje pateikti duomenys dalyvaujančių byloje asmenų iš esmės nebuvo ginčijami, nuginčyti, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu pateikta nebuvo, šiais duomenimis šalys vadovavosi, juos pripažino, todėl šios faktinės aplinkybės laikomos nustatytomis (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 187 str.).

Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis, taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą. Prievolė mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla iš įstatymo, todėl, nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme nustatytais terminais ir sąlygomis.

Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu, kadangi su juo nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartys, todėl neprivalo mokėti ieškovui reikalaujamo žemės nuomos mokesčio. Su šiais atsakovo teiginiais teismas nesutinka. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 11 p. žemės naudotojas apibrėžiamas kaip žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) taisyklių 28 p. naudojami žemės sklypai – užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Minėta norma reiškia, kad valstybinės žemės naudotojai, jeigu jie teisėtai naudojasi šia žeme, visais atvejais privalo mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus atvejus, kai žemė suteikiama panaudos pagrindais ir tokia valia yra aiškiai išreikšta suteikimo dokumentuose. Minėta normos redakcija reiškia, kad nebūtinai turi būti sudaryta nuomos sutartis, pakanka, kad valstybinė žemė yra naudojama bet kokiu teisėtu pagrindu. Priešingu atveju, esant neteisėtam naudojimui, toks neteisėtas naudojimas turi būti nutraukiamas teisės aktų nustatyta tvarka, nes būtų kitaip pažeidžiama viešoji tvarka ir visuomenės interesas. Be to, faktiniai valstybinės žemės naudotojai, kurie nėra sudarė nuomos sutarties, negali būti statomi į geresnę padėtį nei sudarę nuomos sutartį, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas lygybės principas. Byloje nustatyta, kad atsakovas įstatymų nustatytais pagrindais yra elektromechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei, administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl pripažintina, kad atsakovas teisėtai faktiškai naudoja valstybinę žemę, ant kurios pastatyti minėti pastatai, ir, nenustačius žemės suteikimo naudotis panaudos pagrindais, turi prievolę mokėti mokestį už faktinį naudojimąsi valstybine žeme (CPK 176 str., 178 str., 185 str.). Byloje taip pat tarp šalių iš esmės nekyla ginčo, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas - elektromechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) yra žemės sklypuose, nuosavybės teise priklausančiuose Lietuvos Respublikai (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 187 str.).

Įstatymas nustato, jog valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.552 str.). Ši įstatymo nuostata yra imperatyvioji ir reiškia, kad nuomos mokesčių dydis nustatomas teisės aktų, t. y. įstatymų ir poįstatyminių aktų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 p. nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinės žemės naudojimą tarifą savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Mokestis yra apskaičiuojamas pagal nustatytą tarifą nuo žemės vertės, apskaičiuotos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003-11-27 sprendimu Nr. 1-375 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nustatytas žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifas metams – 3 procentai nuo žemės vertės; minėtas Tarybos sprendimas buvo pakeistas 2009-01-30 sprendimu Nr. T2-36, pagal kurio 1.2.1. p. apskaičiuojant atsakovo mokėtiną mokestį nuo 2009 m. taikomas 0,4 procento tarifas nuo žemės vertės; Tarybos 2010-03-25 sprendimu Nr. T2-65 (sprendimo 1.3. p.) nuo 2010 m. tarifas padidintas iki 0,6 procento; nuo 2012-01-01 tarifas yra 0,6 procento pagal Tarybos 2011-12-22 sprendimo Nr. T2-414 2.3 p. (b.l. 6-13). Naudojama valstybinės žemės sklypo dalis yra nustatoma taikant Taisykles, patvirtintas Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, šios Taisyklės nereglamentuoja teisinės situacijos, kai valstybinės žemės naudotojai yra ne konkretaus pastato (pastatų) bedraturčiai, o žemės sklype esančių atskirų pastatų savininkai, arba situacijos, kai nėra žemės suformuoto sklypo, tačiau mokestis už faktinį žemės sklypo naudojimą turi būti surenkamas. LAT yra išaiškinęs, kad teisės akto, kuris reglamentuotų tokias situacijas, nėra, dėl ko tokiais atvejais yra pagrindas taikyti Taisyklių nuostatas teisės akto analogijos pagrindu, kad tokiose situacijose yra pagrindas žemės sklypo dalių dydžius nustatyti vadovaujantis proporciniu principu. Nustatydamas atsakovo naudojamos žemės dalies dydį ieškovas pagrįstai vadovavosi Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 32 p. nuostatomis. Paminėti teisės aktai, kurių pagrindu atsakovui skaičiuojamas mokėtinas mokestis už faktinį naudojimąsi valstybine žeme, yra galiojantys, nenuginčyti. Nors atsakovas ir nesutinka su žemės sklypo verte ir jam priskaičiuoto mokesčio dydžiu, tačiau nepateikė įrodymų, kad jis būtų kreipęsis įstatymų nustatyta tvarka dėl žemės sklypų verčių perskaičiavimo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nesprendė naudojamų valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo klausimų ir tokių būdu ilgą laiką nesiekė išvengti galimų ginčų dėl ieškovo nurodomo paskaičiuoto įstatymų nustatyta tvarka valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio.

Ieškovo byloje pateiktais duomenimis, atsakovo naudojama valstybinės žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) nustatyta pagal matematinės proporcijos formulę, kurios pagalba neišnuomota valstybinės žemės sklypo dalis yra paskirstoma asmenims, kurių statiniai patenka į neišnuomotą valstybinės žemės sklypo dalį, proporcingai šių asmenų turimų statinių bendram plotui. Ieškovo pateiktais byloje VĮ Registrų centras NTR CDB išrašo duomenimis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 18.1076 ha – šie duomenys šalių neginčijami (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 187 str.)(T.1, b.l. 27-33, 58-83). Atsakovas nurodo, kad ieškovas netinkamai nustatė neišnuomotas šio sklypo dalis, nes iš ieškovo pateiktų įrodymų byloje matosi, kad dėl šio sklypo naudojimo buvo sudarytos nuomos bei subnuomos sutartys, kas atsakovui sudaro pagrindą abejoti, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo neišnuomotą sklypo dalį bei tai, kad gali būti neįregistruotos šio sklypo dalių nuomos sutartys. Iš byloje pateiktų viešojo registro duomenų matosi, kad ginčo laikotarpiu registruotos kitos daiktinės teisės – sudarytos nuomos sutartys su UAB „Sanera“ dėl 0.8234 ha ploto, UAB „Betono mozaika“ dėl 5.6615 ha ploto, UAB „APK“ dėl 0.2647, UAB „Aklotos projektai“ dėl 0.4117 ha ploto (T.1, b.l. 58-83, 180-193, T.2, 4-24), t.y. ginčo laikotarpiu neišnuomoto sklypo dalys keitėsi. Taigi bylos nagrinėjimo metu ieškovas tikslino savo paskaičiavimus, nurodė bei pagrindė skirtingu ginčo laikotarpiu buvusias bei paskaičiuotas neišnuomotos sklypo dalis. Į matematinės proporcijos formulę ieškovas įtraukė neišnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies plotą (iki 2010-06-30 - 10,6440 ha = 106440 m², nuo 2010-07-01 - 9,2017 ha = 92017 m² ), šiame plote esančių pastatų bendras (suminis) plotas (iki 2011-02-29 – 13967 m² ( įskaičiavus pastato 12H1p plotą, t.y. 70,87 m² + 13896 m² = 13966,87(13967) m² ; nuo 2011-03-01 – 14023 m² (įvertinus 2011-02-18 fiksuotą atsakovui priklausančio pastato 2P2p ploto pokytį (t.y. nuo 1221,95(1222) m² iki 1277,64 (1278) m² , pokytis 56 m² = 1278 m² – 1222 m² ; 13967 m² + 56 m² = 14023 m² ); konkrečiam subjektui šiame plote priklausančių pastatų bendras plotas (atsakovui iki 2011-02-29 - 1221,95(1222) m² ; nuo 2011-03-01 - 1277,64(1278) m² ); (13967 m² :1221,95 m² = 106440 m² : X; X = 106440 m² * 1221,95 m² : 13967 m² = 9312 m² )(T.2, b.l. 27-31, 42-46). Pateikti skaičiavimai iš esmės neprieštarauja byloje tirtiems VĮ Registrų centras NTR CDB išrašo bei kitiems duomenimis, nurodytų paskaičiavimų atsakovas nenuginčijo, atsakovo pateiktos abejonės dėl skaičiavimo pagrįstumo nesudaro pagrindo jais nesivadovauti; atsakovo nurodytos abejonės dėl galimų neįregistruotų ginčo sklypo nuomos sutarčių buvimo taip pat nepgrįstos jokiais byloje tirtais įrodymais; atsakovo nurodomos aplinkybės dėl galimybės faktiškai naudotis nurodyto sklypo dalimi atsakovo nurodytais motyvais nesudaro pagrindo mažinti jo naudojamo sklypo dydį skaičiuojant ginčo sumą (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovo naudojama valstybinės žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), lygi 0,013 ha, nustatyta pagal matematinės proporcijos formulę, kurios pagalba pastatu užstatytas valstybinės žemės plotas yra paskirstomas proporcingai pastate esančių patalpų bendram plotui. Į matematinės proporcijos formulę ieškovas įtraukė 538 m² pastatų užstatytą plotą, pastate esančių patalpų 1264,19 m² bendrą (suminį) plotą, konkrečiam subjektui pastate priklausančių patalpų 304,39 m² bendrą plotą (1264,19 m² : 304,39 m² = 538 m² : X; X= 538 m² * 304,39 m² : 1264,19 m² = 130 m² ). Naudojamos valstybinės žemės vertė nustatyta pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą LR Vyriausybės 1992-02-24 nutarimą Nr. 205, t.y. nuo 2009-01-01 žemės vertei apskaičiuoti naudotasi Registro centro viešai skelbiamomis formulėmis bei žemės verčių žemėlapiais, žemės vertė nurodoma einamųjų metų žemės nuomos mokesčio deklaracijoje.

Atsakovas, kaip valstybinės žemės naudotojas, privalėjo pats deklaruoti ir mokėti žemės nuomos mokestį, tačiau nuo 2010 metu atsakovas pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nevykdė, yra skolingas ieškovui valstybinės žemės nuomos mokesčio - 615,00 Lt už naudojimąsi 0,013 ha ploto žemės sklypu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 bei 22314,50 Lt už naudojimąsi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – lygios 0,9312 ha laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 201-06-30 – 4329,00 Lt sumai, 0,8051 ha lygios laikotarpiu nuo 2010-06-30 iki 2010-12-31 – 3796,00 Lt sumai, viso už 2010 metus – 8125,00 Lt, 0,8051 ha lygios laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-02-28 – 1222,00 Lt sumai, 0,8386 ha lygios laikotarpiu nuo 2011-02-28 iki 2011-12-31 – 6337,50 Lt, viso už 2011 metus – 7559,50 Lt, 0,8386 ha lygios už 2012 metus. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai vykdęs iš valstybinės žemės nuomos sutarties kylančias prievoles bei sumokėjęs valstybinės žemės nuomos mokestį už ginčo laikotarpį, byloje nepateikta. Tarp šalių susiklostė valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai (CK 6.552 str.). Tokiu būdu atsakovė įgijo pareigą mokėti nuomos mokestį už žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomą (naudojimąsi) (CK 6.545 str.). Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atsakovė ieškovei nesumokėjo 22929,50 Lt už žemės sklypų nuomą (naudojimąsi) už 2010 – 2012 metus, tokiais veiksmais pažeisdama jai atsiradusią prievolę. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimu dalyje dėl 615,00 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos priteisimo už naudojimąsi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) už 2010-2012 metus, nepriemokos dydis atsakovo pripažįstamas. Ieškovo reikalavimas priteisti 22929,50 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 185 str.).

Ieškovas prašė priteisti 1767,04 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.71 str. netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, CK 6.72 str. numatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Nagrinėjamu atveju šalių rašytinio susitarimo dėl delspinigių nėra, teisės aktai – kaip kad nurodo ir ieškovas savo ieškinyje – taip pat nenumato atsakovui pareigos mokėti delspinigius, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje netenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos proporcingai patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo į biudžetą, todėl iš atsakovo priteistinas 688,00 Lt dydžio žyminis mokestis; ieškinį atmetus dalyje, atsakovo turėtos 350,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (T. 1, b.l. 133-142, 165-172), įvertinus taip pat ir bylos trukmę, sudėtingumą, posėdžių skaičių ir trukmę, priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 10 p., 93 str. 1 d., 2 d., 96 str.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-66-676/2014 (buvęs bylos Nr. 2-7411-676/2013) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo UAB „Deglas“ turto areštas 26945,22 Lt sumai – paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 34, 52-55).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo UAB „Deglas“ 22929,50 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 22929,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-05-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Deglas“ 688,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovui UAB „Deglas“ iš ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 350,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-66-676/2014 (buvęs bylos Nr. 2-7411-676/2013) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Deglas“ turto areštą 26945,22 Lt sumai – palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.