- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-184-211/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50601-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Arūnas Kisielius, Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- A. K., A. D., ir A
- Civilinis ieškovas
- UAB „Maxima Lt“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir A. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi paskirta galutine 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią A. K. nustatyta skaičiuoti nuo jo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos. Į A. K. paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartyje nurodyti įskaityti laikotarpiai.
A. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi, kuri pakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi ir patikslinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartimi, paskirta galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme ir 3 MGL dydžio bauda bei A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 3 MGL (112,98 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžią A. D. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. D. laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 6 d. 12.00 val. iki 2016 m. gruodžio 8 d. 10.56 val. (dvi dienos) išbūtas laikas ir pagal Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuri pakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi ir patikslinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartimi, atlikta bausmės dalis bei nutartyje nurodyti įskaityti laikotarpiai.
Iš A. D., A. D. ir A. K. solidariai priteista civilinių ieškovių – UAB „Maxima Lt“ naudai 3 687,20 Eur bei UAB „Karališka kibininė“ naudai 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. D. (A. D.), tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu A. K., A. D. ir A. D. nuteisti už tai, kad, veikdami kartu ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. spalio 27 d., apie 01.35 val., išlaužę prekybos centre „Maxima“ (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Karališka kibininė“ priklausančios kavinės „Senoji kibininė“ lauko duris, įsibrovė į minėtą kibininę ir tuo metu, kai A. K. iš kavinės stalčiaus pagrobė UAB „Karališka kibininė“ priklausantį 200 eurų vertės seifą su jame buvusiais 800 eurų, A. D. su A. D. iš kibininės atsidarę duris pateko į parduotuvės „Maxima“ užkasio zoną ir iš informacinės kasos stalčių pagrobė 28 vnt. pakelių cigarečių „Philip Morris Red 100“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 75,6 eurų vertės, 10 vnt. pakelių cigarečių „Camel Filters“, kurių 1 vnt. vertė 3,2 euro, bendrai 32 eurų vertės, 19 vnt. pakelių cigarečių „Winston Classic“, kurių 1 vnt. vertė 3,1 euro, bendrai 58,9 eurų vertės, 21 vnt. pakelių cigarečių „Philip Morris Red“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 56,7 eurų vertės, 65 vnt. pakelių cigarečių „Chesterfield Blue“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 175,5 eurų vertės, 11 vnt. pakelių cigarečių „L&M Silver“, kurių 1 vnt. vertė 3,1 euro, bendrai 34,1 eurų vertės, 28 vnt. pakelių cigarečių „Philip Morris Royal 100“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 75,6 eurų vertės, 29 vnt. pakelių cigarečių „Philip Morris Royal“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 78,3 eurų vertės, 29 vnt. pakelių cigarečių „LD Blue 30s“, kurių 1 vnt. vertė 3,9 euro, bendrai 113,1 eurų vertės, 9 vnt. pakelių cigarečių „Camel Blue“, kurių 1 vnt. vertė 3,2 euro, bendrai 28,8 eurų vertės, 9 vnt. pakelių cigarečių „Winston XS plus gold“, kurių 1 vnt. vertė 3,1 euro, bendrai 27,9 eurų vertės, 20 vnt. pakelių cigarečių „Winston Xstyle blue“, kurių 1 vnt. vertė 2,95 euro, bendrai 59 eurų vertės, 21 vnt. pakelių cigarečių „Winston Xspression“, kurių 1 vnt. vertė 3,1 euro, bendrai 65,1 eurų vertės, 30 vnt. pakelių cigarečių „Winston Blue Soft“, kurių 1 vnt. vertė 2,95 euro, bendrai 88,5 eurų vertės, 26 vnt. pakuočių po 5 pakelius cigarečių „Marlboro Gold“, kurių 1 vnt. vertė 14,75 euro, bendrai 383,5 eurų vertės, 40 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Touch“, kurių 1 vnt. vertė 3,2 euro, bendrai 128 eurų vertės, 34 vnt. pakelių cigarečių „Chesterfield Red“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 91,8 eurų vertės, 50 vnt. pakelių cigarečių „Chesterfield Caps Blue“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 135 eurų vertės, 28 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Fuse Beyond“, kurių 1 vnt. vertė 3,3 euro, bendrai 92,4 eurų vertės, 29 vnt. pakelių cigarečių „L&M Loft 2 in 1“, kurių 1 vnt. vertė 2,8 euro, bendrai 81,2 eurų vertės, 36 vnt. pakelių cigarečių „L&M Loft Silver“, kurių 1 vnt. vertė 2,8 euro, bendrai 100,8 eurų vertės, 29 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Blue Ice“, kurių 1 vnt. vertė 3,3 euro, bendrai 95,7 eurų vertės, 10 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Red“, kurių 1 vnt. vertė 3,3 euro, bendrai 33 eurų vertės, 10 vnt. pakelių cigarečių „Rothmans blue“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 27 eurų vertės, 39 vnt. pakelių cigarečių „Kent HD Blue“, kurių 1 vnt. vertė 3,3 euro, bendrai 128,7 eurų vertės, 20 vnt. pakelių cigarečių „Pall Mall Blue“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 54 eurų vertės, 56 vnt. pakelių cigarečių „Chesterfield Silver“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 151,2 eurų vertės, 21 vnt. pakelių cigarečių „Phillip Morris Silver“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 56,7 eurų vertės, 20 vnt. pakelių cigarečių „Winston XStyle silver gold“, kurių 1 vnt. vertė 2,95 euro, bendrai 59 eurų vertės, 15 vnt. pakelių cigarečių „Winston Silver Line“, kurių 1 vnt. vertė 3,1 euro, bendrai 46,5 eurų vertės, 25 vnt. pakelių cigarečių „Winston Silver“, kurių 1 vnt. vertė 3,1 euro, bendrai 77,5 eurų vertės, 53 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Fine Touch“, kurių 1 vnt. vertė 3,2 euro, bendrai 169,6 eurų vertės, 29 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Line Beyond“, kurių 1 vnt. vertė 3,3 euro, bendrai 95,7 eurų vertės, 13 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Advance Fine“, kurių 1 vnt. vertė 3,3 euro, bendrai 42,9 eurų vertės, 31 vnt. pakelių cigarečių „Parlament Aqua blue“, kurių 1 vnt. vertė 4 euro, bendrai 124 eurų vertės, 32 vnt. pakelių cigarečių „Kent Hd Silver“, kurių 1 vnt. vertė 3,2 euro, bendrai 102,4 eurų vertės, 12 vnt. pakelių cigarečių „Rothmans Silver“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 32,4 eurų vertės, 20 vnt. pakelių cigarečių „Pall Mall Silver“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 54 eurų vertės, 19 vnt. pakelių cigarečių „Kent iSwitch“, kurių 1 vnt. vertė 3,3 euro, bendrai 62,7 eurų vertės, 50 vnt. pakelių cigarečių „Winston White“, kurių 1 vnt. vertė 3,1 euro, bendrai 155 eurų vertės, 10 vnt. pakelių cigarečių „Kent Nanotek Titanium“, kurių 1 vnt. vertė 3,2 euro, bendrai 32 eurų vertės, 34 vnt. pakelių cigarečių „Glamour Menthol“, kurių 1 vnt. vertė 3,1 euro, bendrai 105,4 eurų vertės, t. y. viso 1120 pakelių cigarečių, kurių bendra vertė 3687,20 eurų, po ko visi pasišalino, šiais savo veiksmais pagrobė UAB „Karališka kibininė“ priklausantį 1000 eurų vertės turtą ir Maxima LT, UAB priklausantį 3687,20 eurų vertės turtą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti, neįrodžius, kad pastarasis dalyvavo nusikaltimo padaryme. Teigia, kad teismas netinkamai pritaikė jo atžvilgiu baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Apkaltinamajame nuosprendyje išvados dėl nusikaltimo įvykio, apelianto kaltės, padarytos remiantis neišsamiais, iki galo neištirtais įrodymais, teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo kelia abejonių, nes ne visi bylos įrodymai yra ištirti ir įvertinti, kai kurių jų esmė nutylėta, taip iškreipiant jų prasmę, neįvertinta įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo motyvai išdėstyti taip, kad pati įvykio situacija lieka iki galo neatskleista, neaiški ir neatspindi visų reikšmingų bylos aplinkybių.
2.1. Skunde teigiama, kad broliai A. ir A. D. buvo verčiami duoti parodymus ne tik prieš save patį, bet ir vienas prieš kitą, kaip šeimos narį, tuo šiurkščiai pažeidžiant BPK 21 straipsnio 4 dalies, 38 straipsnio, Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taip pat apeliantas teigia, kad apylinkės teismas jo atžvilgiu šiurkščiai pažeidė BPK 44 straipsnio 5, 7 dalių nuostatas, neteisingai įvertino įrodymus, pažeidė rungimosi principą. Broliai A. ir A. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo priversti apkalbėti apeliantą, taip pat buvo pažeistos teisės į gynybą, atimta jų teisė nuo pirmos apklausos ir sulaikymo turėti advokatą, tuo pažeidžiant BPK 21 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 1, 2, 7, 8 dalių nuostatas, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas bei teisę į sąžiningą procesą. Apeliantas nurodo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodęs, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų nepadarė ir kaltinime išvardintų daiktų nei vienas, nei su nuteistaisiais A. ir A. D. nevogė. Nors brolius D. pažįsta, kadangi jie gyvena šalia apelianto, tačiau minėtą dieną su jais nebuvo, jokio seifo ir cigarečių neėmė, jų nėra vežęs į kaltinime minimą vietą – „Maximą“, esančią (duomenys neskelbtini) g. Teigia, kad santykiai su broliais D. yra ne kokie, kadangi A. D. apeliantui skolingas pinigų ir dėl to buvo susipykę. Mano, kad dėl to gali būti apkalbėtas arba nuteistasis A. D. buvo priverstas duoti prieš apeliantą kaltinančius parodymus vien dėl kitų buvusių ikiteisminių tyrimų.
2.2. Apeliantas nurodo, kad nebuvo paneigti jo parodymai dėl to, kad galėjo būti ir taip, kad pastarasis savo automobilį davė naudotis vienam iš brolių, nes dirba servise ir duoda laikinai naudotis savo automobiliu, kol remontuoja paimtą užsakovo automobilį. Teigia, kad A. D. prisipažino tik dėl to, kad nebūtų suimtas, nors apie vagystę žinojo tik tiek, kiek papasakojo brolis A. D.. Nurodo, kad A. D. turi žmoną su vaikais, dirba, nenorėjo viso to prarasti, nes buvo vienintelis šeimos išlaikytojas. Be to, apklausiamas įtariamuoju A. D. nurodė vagystę padaręs ne su A. D. ir A. K., kaip nurodė anksčiau, o su pažįstamais T. ir M.. Brolį ir A. iš pat pradžių paminėjo, nes tikėjo, kad prisipažinęs pilnai bus paleistas. Taip pat teisme A. D. irgi paaiškino, kad brolis jį nurodė tik todėl, kad juos paleistų, o apie A. pasakojo ne savo noru, jam liepė policijos pareigūnai. Tokiu būdu, apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas, remdamasis prievarta gautais brolių D. parodymais, nepagrįstai jį nuteisė. Nurodo, kad teismas vadovavosi vien tik kaltinimo pateiktais duomenimis, o duomenis apie brolių D. parodymus, kad pastarieji ikiteisminio tyrimo metu buvo priversti apkalbėti apeliantą, teismas įvertino prieštaringai, atsietai nuo visos bylos medžiagos. Teigia, kad buvo pažeistos jo, kaip įtariamojo ir kaltinamojo teisės į objektyvų baudžiamosios bylos ištyrimą, nes bylos duomenys nepatvirtina pastarojo kaltės.
2.3. Apelianto teigimu, teismas liudytojų policijos pareigūnų parodymus turėjo vertinti kritiškai, kadangi liudytojai D. B., I. Z., B. M., J. G. – tyrė bylą ir atliko vienus ar kitus, tame tarpe ir neprocesinius veiksmus su nuteistaisiais A. ir A. D., neteisėtai išgavo jų parodymus – kad ir apeliantas kartu su jais padarė vagystę. Pasak apelianto, teismas šiurkščiai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, kadangi prieštarauja BPK idėjoms ir teisinės valstybės principams tai, kad procesą vykdantys subjektai, turintys pareigą įrodinėti, gali būti vėliau apklausiami liudytojais. Be to, A. D., prabuvęs dvi paras sulaikyme, po 5 dienų vėl buvo kviečiamas pas pareigūnus, nuteistieji sulaikomi ir patalpinami į areštinę ir kitą dieną įteikiami įtarimai, nuteistieji apklausiami nedalyvaujant gynėjams. Todėl jie būdami ne kokios psichologinės būsenos ir pažeidžiami, išsigandę, kad vėl bus sulaikyti, tuo labiau, kad pokalbį vykdę pareigūnai B. M. ir J. G. yra sakę A. D., kad jeigu jis nesakys taip, kaip jie liepia, pastarieji bus suimti. Apeliantas teigia, kad A. D., kol buvo vežamas iš jo darbo į areštinę, pareigūnai jam pasakojo jo brolio A. D. poziciją dėl tiriamo įvykio. Taip pat A. ir A. D. prisipažinimus parašė po pareigūnų pokalbių su jais, nors BPK nėra tokio procesinio veiksmo kaip pokalbis. Be to, šioje byloje nėra jokio tarnybinio pranešimo, kaip, kokiu būdu prie kokių aplinkybių net nepareiškus įtarimų, atsirado byloje kaltinamųjų prisipažinimai. Apelianto teigimu, teismas negalėjo šių duomenų vertinti kaip įrodymų, kadangi A. ir A. D. prisipažinimai surinkti neteisėtu būdu ir neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų kriterijų, kas laikytina įrodymais. Teigia, kad nuteistieji turėjo būti apklausiami kaip specialieji liudytojai, kuo šiuo atveju jie pasinaudoti negalėjo, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnai šios teisės neišaiškino ir tuo buvo pažeista teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save. Nurodo, kad buvo atliekamos kratos visų nuteistųjų namuose, tačiau jokių bylai reikšmingų daiktų nebuvo rasta. Apelianto apskritai nebuvo ieškota, įtarimai pareikšti tik po pusės metų.
2.4. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepašalino prieštaravimų ir dėl nuteistųjų A. ir A. D. sulaikymo, kadangi policijos pareigūnai B. M. ir J. G. teigė pastarųjų nesulaikinėję, tiesiog bendravo, o I. Z. jokių veiksmų su A. D. neatlikinėjo.
2.5. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad su gynėju patys paprašė skirti vaizdo įrašų ir A. K. lyginamąją ekspertizę, ko nebūtų darę, jeigu apeliantas tikrai būtų padaręs minėtą nusikaltimą. Juo labiau, kad 2018-05-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas padarė išvadą, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo ir A. K. yra ne tas pats asmuo. Tai pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta eilė kratų, tačiau pastarojo ir kitų nuteistųjų kaltės jos nepatvirtino. Nors apylinkės teismas nurodė, kad nepasitvirtino A. D. versija, kad jis įvykdė nusikaltimą su M. ir T., tačiau, apelianto teigimu, šių aplinkybių niekas netyrė.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kitu atveju, apeliantas prašo švelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad iš visų apklaustų teisme liudytojų nei vienas negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių apelianto prisidėjimą prie įvykdytos vagystės. Tiek įtarimai, tiek kaltinimai rėmėsi tik jo ir brolio A. D. prisipažinimais, kurių net pats teismas nepripažino savarankiškais įrodymais. Jokių kitų neabejotinų pastarojo kaltę patvirtinančių įrodymų šioje byloje nebuvo surinkta nei atliekant ikiteisminį tyrimą, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas turėjo kritiškai vertinti policijos pareigūnų veiksmus ir parodymus, kadangi tyrėjas I. Z. bylai aktualiu laikotarpiu nustatyta tvarka tyrė tik tas bylas, kuriose įtariamieji nėra nustatyti, tačiau tyrėjas D. B. šį ikiteisminį tyrimą perėmė būtent iš tyrėjo I. Z., kuris ir bendravo su apeliantu. Be to, apelianto teigimu, policijos pareigūnų parodymai, duoti teisme kaip tik patvirtina pastarojo poziciją dėl jo nekaltumo. Nors teismas nurodė, kad pastarasis negalėtų nurodyti detalių vagystės aplinkybių, jeigu nebūtų joje dalyvavęs, tačiau tokia logika yra paneigiama policijos pareigūnų parodymais. Apeliantas teigia paaiškinęs, kad dalį informacijos sužinojo iš brolio pasakojimo dar iki sulaikymo, dalį konkrečios informacijos – iš įtarimo, kai ką pasitikslino būdamas sulaikytas šalia brolio, o kai kurias aplinkybes sužinojo ir iš pačių policijos pareigūnų, todėl turint bendrą informaciją, galėjo surašyti trumpą prisipažinimą. Vis tik, apelianto teigimu, iš jo prisipažinimo matyti, kad jis buvo sujaudintas, o iš tokių frazių kaip „tikriausiai“, „kažkur“, „su kažkuo“ akivaizdu, kad jo įsitikinimas negilus, o aplinkybes nurodė tokias, kokių reikėjo pareigūnams. Be to, neteisingai nurodė ir maišus, kurie neva buvo naudojami pavogtoms cigaretėms sudėti – nurodė Maximos paketus, kurie yra baltos spalvos, bet vėliau per apklausą nurodė tinkamai, kad tai buvo tamsios spalvos šiukšlių maišai. Taip pat prisipažinime nurodė, kad užėjo per kavinę, o apklausoje patikslino, kad tai kebabinė. Pasak apelianto, iš šių aplinkybių akivaizdu, kad prisipažinimas buvo rašomas tik dėl akių. Nei vienas iš apklaustų liudytojų pareigūnų negalėjo kategoriškai paneigti, kad apeliantas neturėjo galimybės būdamas sulaikymo zonoje bendrauti su broliu A.. Teigia, kad prieš 2016-12-07 vykusią apklausą, apeliantas jau buvo pasiruošęs plačiau ir konkrečiau išdėstyti savo parodymus, juo labiau, kad jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą su konkrečiais duomenimis.
3.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad dar ikiteisminio tyrimo metu – 2017-09-28 apklausoje, paaiškino, kad pirmos apklausos, vykusios 2016-12-07 metu, apkalbėjo save tik tam, kad nebūtų pritaikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, nes sulaikymas vyko prieš pat Kalėdų šventes, apeliantas buvo vienintelis šeimos išlaikytojas. Tada taip pat nurodė apie vagystę sužinojęs iš brolio, o tam tikras detales – iš įteikto pranešimo apie įtarimą. Nepagrįstai teismas pastarojo pozicijos pakeitimą sieja su A. K. 2017-08-10 apklausa, kadangi teigia nebuvo jokių aplinkybių, kad A. K. jo atžvilgiu būtų daręs spaudimą keičiant parodymus ar pan.
3.3. Nepagrįsta teismo išvada, apelianto teigimu, ir dėl jo sutikimo vykti į policijos komisariatą, kaip pastarojo kaltės įrodymo, kadangi priešingai, pasak apelianto – nesutikimas galėjo būti vertinamas kaip policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas. Teigia, kad negali būti jo kaltės įrodymu ir ta aplinkybė, jog brolis A. nenori atskleisti galimai žinomų konkretesnių minimų asmenų duomenų. Taip pat nurodo, kad liudytojai D. Ž., A. V., V. M. negalėjo nurodyti jokių apelianto kaltę patvirtinančių įrodymų. Be to, dėl visiškai neaiškios priežasties nebuvo panaudoti įrodinėjant apelianto kaltę įvykio vietoje rasti daiktai – šaligatvio plytos dalis, medžiaginė piniginė, kurie galėjo būti daiktiniais įrodymais, ant kurių galėjo pasilikti tikrų vagystės vykdytojų pėdsakai, kvapai ir t.t. Apeliantui taip pat neaišku, kodėl liudytojų B. M. ir J. G. parodymai atpažįstant įtariamuosius iš vaizdo įrašo nebuvo įforminti protokolu, nurodant konkrečiais atpažinimo aplinkybes bei pagal kokią konkrečią aprangą jis buvo atpažintas. Jeigu apeliantas ir jo brolis buvo atpažinti pagal drabužius iš vaizdo įrašų, tai kur tie drabužiai. Kadangi, atliekant kratas, paėmus drabužius sulyginimui su užfiksuotais vaizdo įraše, nebuvo nustatytas tapatumas ir drabužiai buvo grąžinti. Be to, atitinkamai su vaizdo įrašo apžiūros protokolais nebuvo gauta jokių duomenų, kad vagystėje dalyvauja būtent apeliantas, iš vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti dviejų asmenų, kurių veidų visiškai nesimato, tapatybės. To negalėjo nustatyti net ekspertai.
4. Teismo posėdžio metu nuteistieji A. K., A. D. bei jų gynėjai apeliacinius skundus palaikė, prašė tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliaciniai skundai atmetami.
5. Kaip matyti apeliaciniuose skunduose neigiamas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimas ir prašoma apeliantus A. D. ir A. K. išteisinti, nepadarius nusikaltimo. Nuteistieji teigia, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo verčiami duoti parodymus, o save apkalbėjo tik dėl to, kad greičiau būtų paleisti iš suėmimo.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus dėl minėtos nusikalstamos veikos, mano, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas, priešingai nei teigiama skunduose, pritaikytas tinkamai, todėl apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.
8. Nuteistųjų A. D. ir A. K. apeliaciniuose skunduose, nesutinkant su apylinkės teismo išvada, kad apeliantai padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, akcentuojama, jog teismas priėmė nuosprendį šiurkščiai pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, kadangi rėmėsi policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymais, kurie prieš tai atliko tam tikrus procesinius veiksmus, neteisėtai išgavo brolių D. parodymus, be to, apeliantai buvo apklausiami neišaiškinant jiems jų teisių bei nedalyvaujant gynėjams. Taip pat nuteistasis A. D. teigia dalį informacijos apie nusikaltimą sužinojęs iš brolio A. D., dalį – iš įtarimo, o kai kurias aplinkybes – iš pačių policijos pareigūnų. Skunduose nurodoma, kad apeliantai save apkalbėjo tik todėl, kad nebūtų pritaikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti, o apylinkės teismas, pripažindamas A. D. ir A. K. kaltais, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįstai rėmėsi liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, taip pat pirminiais apeliantų parodymais, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa bei paneigia apeliantų dėstomas versijas, taip pat kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nepripažino leistinais įrodymais 2016-12-06 brolių A. ir A. D. prisipažinimų, kadangi buvo nustatyta, kad jiems nebuvo išaiškintos procesinės teisės, tarp jų teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save, jiems nebuvo įteikti pranešimai apie įtarimą. Teismas nustatė, kad pirma apeliantų A. D. ir A. D. apklausa, kuri atitiko visus BPK reikalavimus, taikomus procesinių veiksmų atlikimui, įvyko 2016-12-07, todėl būtent šios apklausos metu pastarųjų duotus parodymus dėl jiems inkriminuotos veikos padarymo teismas laikė pirmine jų byloje pozicija, bet ne jų prisipažinimus, išreikštus iki 2016-12-07 apklausos. Su tokia teismo pozicija aukštesnės instancijos teismas sutinka, todėl mano, kad apylinkės teismas, nustatydamas apeliantų kaltę pagrįstai rėmėsi šiais jų parodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintą įrodymų sampratą. Tokiu būdu, teigti, kad teismas vadovavosi netinkamais įrodymais, nėra pagrindo.
10. Nors apeliantai teigia nepadarę jiems inkriminuoto nusikaltimo, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai apylinkės teismas nustatė, kad jų kaltė įrodyta A. D. ir A. D. 2016-12-07 duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašais, policijos pareigūnų parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga. Kaip matyti iš A. D. ikiteisminio tyrimo metu 2016-12-07 užfiksuotų parodymų, jis prisipažino įvykdęs jam inkriminuotą vagystę kartu su A. K. ir broliu A. D., nurodė aplinkybes, kurias patvirtina ir kiti byloje esantys faktiniai duomenys – vaizdo įrašų apžiūros protokolai, policijos pareigūnų parodymai. Nuteistasis nurodė prie „Maximos“ (duomenys neskelbtini) važiavęs baltos spalvos VW automobiliu, norėjo apsižvalgyti, kad vėliau būtų galima apvogti. Nurodė, kad vagystę įvykdė visi kartu atlikdami tam tikrus veiksmus (t. 1, b.l. 134). Nors vėlesnės apklausos metu nuteistasis A. D. pakeitė savo poziciją, nurodydamas, kad minėtą vagystę įvykdė su pažįstamais T. ir M., o ne su broliu A. ir A. K., kaip teigė anksčiau, ši versija teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Iš nuteistojo A. D. apklausos matyti, kad pastarasis negalėjo nurodyti jo minėtų T. ir M. nei gyvenamųjų vietų, nei kitų duomenų, pagal kuriuos ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėtų nustatyti jų asmenybes ir apklausti juos, o patikrinus į bylą kaip įrodymą pateiktą vieno iš tų asmenų telefono numerį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 40), kurį nuteistasis teigė žinojęs dar vagystės metu, teismas nustatė, kad šis numeris priklauso išankstinio apmokėjimo sistemai, kas reiškia, kad pagal numerį nėra galimybės nustatyti jo savininko ir, kad numeris buvo aktyvuotas tik 2018-02-12 (t. 3, b. l. 59, 60).
11. Atkreiptinas dėmesys, kad ir apeliantas A. D. 2016-12-07 apklausos ikiteisminio tyrimo metu prisipažino įvykdęs jam inkriminuotą vagystę, detaliai nurodė visas įvykio aplinkybes, taip pat teigė į (duomenys neskelbtini) važiavę su tikslu vogti, važiavo kartu su A. K. ir broliu A. D., nurodė, kas kokius veiksmus atliko (t. 1, b.l. 156). Nors vėliau apeliantas A. D. tokius savo parodymus pakeitė, teigdamas, kad vagystės nevykdė, o save apkalbėjo tik norėdamas nebūti suimtas, teisminio nagrinėjimo apylinkės teisme metu bei A. D. apeliaciniame skunde keliama versija, kad pastarasis apie vagystę sužinojęs iš brolio, kuomet jie buvo sulaikyti, be to dalį informacijos sužinojo iš įteikto įtarimo bei iš pačių pareigūnų, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kritiškai. Kaip matyti iš policijos pareigūnų D. B. ir I. Z., apklaustų teisme liudytojais, parodymų, kad sulaikytieji smulkiai davė parodymus, patys nurodė aplinkybes, jiems nebuvo daromas joks psichologinis spaudimas, apklausiant nebuvo atskleidžiama, ką pasakė kitas įtariamasis. Taip pat pareigūnai paaiškino, kad asmenys, kurie yra įtariamieji vienoje baudžiamojoje byloje, yra laikomi atskirai, mano, kad ir broliai D. buvo laikomi atskirai, nes budėtojams buvo pasakyta, kad brolius reikia laikyti atskirai (t. 3, b.l. 3-5, 43-47). Tokiu būdu, suimti broliai D. negalėjo susitarti dėl parodymų davimo. Taip pat kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016-12-07 įtarimas apeliantui A. D. buvo įteiktas tik labai abstraktus, įvykio detalės nenurodomos (t. 1, b.l.155), todėl paneigta apelianto versija, kad apie vagystę jis galėjo sužinoti iš jam įteikto įtarimo. Nors apylinkės teisme apklausti minėti tyrėjai ir neneigė, kad A. D. pristatymo į PK metu galėjo kalbėti su juo apie vagystę, tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėto apelianto pirminės apklausos metu duotų parodymų detalumą ir išsamumą, sprendė, kad tokius detalius parodymus galėjo duoti tik asmuo, tiesiogiai dalyvavęs konkrečiame įvykyje. Apelianto nurodytos aplinkybės taip pat atitiko užfiksuotoms vaizdo įrašuose. Be to, byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad apeliantams būtų grasinta arba naudojamas psichologinis ar fizinis smurtas.
12. Įvertinus byloje esančius vaizdo įrašų apžiūros protokolus, matyti, kad apelianto A. D. bei jo brolio A. D. parodymai atitinka ten užfiksuotas aplinkybes. Du asmenys užfiksuoti su gobtuvais ant galvų, o trečiasis su neapdengta galva, ką buvo nurodęs ir nuteistasis A. D., kad jiedu su broliu buvo su kapišonais, o A. K. galvos nebuvo uždengęs (t.1, b.l. 60). Taip pat 2017-01-17 objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad pirmas asmuo nešasi kažkokį masyvų daiktą, panašų į suoliuką, antras asmuo kairėje rankoje turi kažką panašaus į šiukšlių maišus, o dešinėje rankoje kažką panašaus į plytą. Du asmenys su kapišonais, o trečias asmuo be kapišono (t. 1, b.l. 61). Šias aplinkybes taip pat nurodė apeliantas A. D. apklausos ikiteisminiu tyrimo metu, kad brolis (A. D.) paėmęs lauke prie durų gulėjusią plytą ar akmenį, metė į duris (t. 1, b.l. 156). Esant tokiems byloje užfiksuotiems įrodymams, teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu apelianto A. D. duoti parodymai yra teisingi, kadangi jie atitinka kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes. Tokiu būdu, pagrįstai apylinkės teismas nustatė nesant abejonių, kad apeliantas A. D. dalyvavo padarant jam inkriminuotą vagystę. Be to, teismas akcentavo, kad savo poziciją apeliantas pakeitė tik po to, kai buvo apklaustas kitas bendravykdytojas A. K., kuris kaltės nepripažino ir nurodė nedalyvavęs nusikaltime.
13. Apelianto A. K. dalyvavimą minėtame nusikaltime taip pat patvirtina ne tik jau aptarti įrodymai, brolių D. parodymai, kuomet jie tiksliai nurodė, kas ką atliko, bet ir duomenys, nustatyti Lietuvos teismo ekspertizės centro portreto ekspertizės akte Nr. 11-722(18), 11K-104(18). Nors šia ekspertize nebuvo nustatyta, kad tyrimui pateiktuose vaizdo įrašuose asmuo be gobtuvo ant galvos ir lyginamajam tyrimui pateiktuose atvaizduose (A. K.) užfiksuotas tas pats asmuo, nes tiriamasis asmuo užfiksuotas iš didelio atstumo, veido kontūrai neryškūs, susilieję, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyti tam tikri vaizdo įraše užfiksuoto asmens požymiai: viršugalvio kontūras ir profilio – užapvalintas, kaktos plotis – tikėtinai vidutinė, plaukų spalva ir apiforminimas – tamsūs trumpai kirpti, plaukų augimo linijos ties kakta – išgaubtas vidurinėje dalyje, įgaubtas šoninėse dalyse dėl nuplikimo, veido plaukai (ūsai, barzda, žandenos) sutampa su lyginamojo asmens požymiais (t. 3, b. l. 12–15). Be to, kaip nurodė apklausiami liudytojais pirmosios instancijos teisme metu pareigūnai B. M. ir J. G., kad A. K. ir abu brolius D. pagal darbo specifiką pažinojo iš anksčiau ir juos atpažino iš vaizdo įrašų pagal veido bruožus, kadangi prieš tai su jais buvo užfiksuota kitos parduotuvės „AIBĖ“ vagystė. Taip pat nurodė, kad A. D. papasakojo, kad A. K. organizavo tiriamą vagystę, o jie su broliu A. buvo vykdytojai. Pareigūnas J. G. taip pat nurodė brolius D. atpažinęs vaizdo įrašuose pagal eiseną ir aprangą, kuri buvo identiška broliams (t. 3, b.l. 67-69, 69-70).
14. Tai, kad apeliantų gyvenamosiose vietose atliktų kratų metu nebuvo rasti nei drabužiai, nei kiti daiktai, kaip įrodymai, patvirtinantys pastarųjų dalyvavimą jiems inkriminuotame nusikaltime bei liudytojai D. Ž., A. V., V. M. negalėjo nurodyti jokių apeliantų kaltę patvirtinančių įrodymų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl jų kaltumo įvykdžius vagystę, kadangi tai patvirtina kiti byloje surinkti ir aptarti duomenys.
15. Apelianto A. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu jiems nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, apklausiami jie buvo nedalyvaujant gynėjams, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos prieš patiekiant apeliantui pranešimą apie įtarimą, jam buvo išaiškintos įtariamojo teisės (t. 1, b.l. 175), taip pat teisė dėl gynėjo, kuomet apeliantas nurodė, kad gynėjas jam reikalingas (t. 1, b.l. 176, 180). Įteikiant apeliantui A. K. pranešimą apie įtarimą, taip pat jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu gynėjas taip pat dalyvavo (t. 1, b.l.178, 179, 181, 182). Todėl šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
16. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad policijos pareigūnų parodymus, kurie tyrė šią bylą bei atlikto tam tikrus veiksmus, tame tarpe ir neprocesinius, kuomet iš A. D. ir A. D. neteisėtai išgavo jų parodymus, teismas turėjo vertinti kritiškai. Teisėjų kolegija nepritaria tokiai pozicijai, kadangi nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei kiti teisės aktai nedraudžia pareigūnų, atlikusių ikiteisminio tyrimo veiksmus, vėliau teisme apklausti liudytojais. Priešingai, tai daroma siekiant išsiaiškinti bylai teisingai išspręsti reikšmės turinčias aplinkybes. Be to, kaip minėta, tais apeliantų parodymais, kurie buvo užfiksuoti pažeidžiant BPK nuostatas, teismas nesivadovavo.
17. Apeliantas A. D. ginčija jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, prašo ją švelninti, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šioje dalyje skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų apeliantui A. D. skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už nusikalstamą veiką, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, veika baigta), atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (teistas 3 kartus, tame tarpe už analogiškas nusikalstamas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, iki bausmės atlikimo dirbo, vedęs), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertino, kad iš ankstesnių teistumų, kuomet apeliantui buvo skirtos ir pakankamai švelnesnės bausmės ir griežtesnės bausmės vykdymo atidėjimas, pastarasis išvadų nepadarė, bausmės nebuvo veiksmingos, jos nepadarė apeliantui teigiamo poveikio, taip pat nuosprendyje nurodė A. D. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.
18. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam A. D. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, pagrįstai parinko sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį už baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį. Apeliantas praeityje teistas už analogiškas veikas, baustas administracine tvarka, skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kas rodo apelianto polinkį nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pagrįstai vertino kaip neigiamai charakterizuojančias apeliantą, kadangi matyti, kad pastarasis nelinkęs daryti išvadų dėl savo ankstesnių neteisėtų veiksmų.
19. Pirmiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam A. D. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią iš baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų bausmių – laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam A. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė A. D. nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesnėmis ar dar labiau trumpinti jos terminą, vados nėra.
20. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta pagrindų tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalauja BPK, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje. Tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms teisėjų kolegija pritaria.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistųjų A. (A.) D. ir A. K. (A. K.) apeliacinius skundus.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.