Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio vidurinio išsilavinimo, vedęs, iki bausmės atlikimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkuotoju, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 3 MGL dydžio (112,98 Eur) bauda;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 3 MGL dydžio (112,98 Eur) bauda;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 MGL dydžio (112,98 Eur) bauda; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis pakeista, panaikinant nutarties dalį, kuria bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;

8) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

9) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 50 MGL dydžio (6 500 Lt) bauda;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 16 MGL dydžio (2 080 Lt) bauda;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

12) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių

A. D., A. D. ir A. K., veikdami kartu ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. spalio 27 d., apie 01.35 val., išlaužę prekybos centre „Maxima“ Vilniuje, J. Tiškevičiaus g. 22, esančios UAB „Karališka kibininė“ priklausančios kavinės „Senoji kibininė“ lauko duris, įsibrovė į minėtą kibininę ir tuo metu, kai A. K. iš kavinės stalčiaus pagrobė UAB „Karališka kibininė“ priklausantį 200 eurų vertės seifą su jame buvusiais 800 eurų, A. D. su A. D. iš kibininės atsidarę duris pateko į parduotuvės „Maxima“ užkasio zoną ir iš informacinės kasos stalčių pagrobė 28 vnt. pakelių cigarečių „Philip Morris Red 100“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 75,6 eurų vertės, 10 vnt. pakelių cigarečių „Camel Filters“, kurių 1 vnt. vertė 3,2 euro, bendrai 32 eurų vertės, 19 vnt. pakelių cigarečių „Winston Classic“, kurių 1 vnt. vertė 3,1 euro, bendrai 58,9 eurų vertės, 21 vnt. pakelių cigarečių „Philip Morris Red“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 56,7 eurų vertės, 65 vnt. pakelių cigarečių „Chesterfield Blue“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 175,5 eurų vertės, 11 vnt. pakelių cigarečių „L&M Silver“, kurių 1 vnt. vertė 3,1 euro, bendrai 34,1 eurų vertės, 28 vnt. pakelių cigarečių „Philip Morris Royal 100“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 75,6 eurų vertės, 29 vnt. pakelių cigarečių „Philip Morris Royal“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 78,3 eurų vertės, 29 vnt. pakelių cigarečių „LD Blue 30s“, kurių 1 vnt. vertė 3,9 euro, bendrai 113,1 eurų vertės, 9 vnt. pakelių cigarečių „Camel Blue“, kurių 1 vnt. vertė 3,2 euro, bendrai 28,8 eurų vertės, 9 vnt. pakelių cigarečių „Winston XS plus gold“, kurių 1 vnt. vertė 3,1 euro, bendrai 27,9 eurų vertės, 20 vnt. pakelių cigarečių „Winston Xstyle blue“, kurių 1 vnt. vertė 2,95 euro, bendrai 59 eurų vertės, 21 vnt. pakelių cigarečių „Winston Xspression“, kurių 1 vnt. vertė 3,1 euro, bendrai 65,1 eurų vertės, 30 vnt. pakelių cigarečių „Winston Blue Soft“, kurių 1 vnt. vertė 2,95 euro, bendrai 88,5 eurų vertės, 26 vnt. pakuočių po 5 pakelius cigarečių „Marlboro Gold“, kurių 1 vnt. vertė 14,75 euro, bendrai 383,5 eurų vertės, 40 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Touch“, kurių 1 vnt. vertė 3,2 euro, bendrai 128 eurų vertės, 34 vnt. pakelių cigarečių „Chesterfield Red“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 91,8 eurų vertės, 50 vnt. pakelių cigarečių „Chesterfield Caps Blue“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 135 eurų vertės, 28 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Fuse Beyond“, kurių 1 vnt. vertė 3,3 euro, bendrai 92,4 eurų vertės, 29 vnt. pakelių cigarečių „L&M Loft 2 in 1“, kurių 1 vnt. vertė 2,8 euro, bendrai 81,2 eurų vertės, 36 vnt. pakelių cigarečių „L&M Loft Silver“, kurių 1 vnt. vertė 2,8 euro, bendrai 100,8 eurų vertės, 29 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Blue Ice“, kurių 1 vnt. vertė 3,3 euro, bendrai 95,7 eurų vertės, 10 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Red“, kurių 1 vnt. vertė 3,3 euro, bendrai 33 eurų vertės, 10 vnt. pakelių cigarečių „Rothmans blue“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 27 eurų vertės, 39 vnt. pakelių cigarečių „Kent HD Blue“, kurių 1 vnt. vertė 3,3 euro, bendrai 128,7 eurų vertės, 20 vnt. pakelių cigarečių „Pall Mall Blue“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 54 eurų vertės, 56 vnt. pakelių cigarečių „Chesterfield Silver“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 151,2 eurų vertės, 21 vnt. pakelių cigarečių „Phillip Morris Silver“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 56,7 eurų vertės, 20 vnt. pakelių cigarečių „Winston XStyle silver gold“, kurių 1 vnt. vertė 2,95 euro, bendrai 59 eurų vertės, 15 vnt. pakelių cigarečių „Winston Silver Line“, kurių 1 vnt. vertė 3,1 euro, bendrai 46,5 eurų vertės, 25 vnt. pakelių cigarečių „Winston Silver“, kurių 1 vnt. vertė 3,1 euro, bendrai 77,5 eurų vertės, 53 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Fine Touch“, kurių 1 vnt. vertė 3,2 euro, bendrai 169,6 eurų vertės, 29 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Line Beyond“, kurių 1 vnt. vertė 3,3 euro, bendrai 95,7 eurų vertės, 13 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Advance Fine“, kurių 1 vnt. vertė 3,3 euro, bendrai 42,9 eurų vertės, 31 vnt. pakelių cigarečių „Parlament Aqua blue“, kurių 1 vnt. vertė 4 euro, bendrai 124 eurų vertės, 32 vnt. pakelių cigarečių „Kent Hd Silver“, kurių 1 vnt. vertė 3,2 euro, bendrai 102,4 eurų vertės, 12 vnt. pakelių cigarečių „Rothmans Silver“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 32,4 eurų vertės, 20 vnt. pakelių cigarečių „Pall Mall Silver“, kurių 1 vnt. vertė 2,7 euro, bendrai 54 eurų vertės, 19 vnt. pakelių cigarečių „Kent iSwitch“, kurių 1 vnt. vertė 3,3 euro, bendrai 62,7 eurų vertės, 50 vnt. pakelių cigarečių „Winston White“, kurių 1 vnt. vertė 3,1 euro, bendrai 155 eurų vertės, 10 vnt. pakelių cigarečių „Kent Nanotek Titanium“, kurių 1 vnt. vertė 3,2 euro, bendrai 32 eurų vertės, 34 vnt. pakelių cigarečių „Glamour Menthol“, kurių 1 vnt. vertė 3,1 euro, bendrai 105,4 eurų vertės, t. y. viso 1120 pakelių cigarečių, kurių bendra vertė 3687,20 eurų, po ko visi pasišalino, šiais savo veiksmais pagrobė UAB „Karališka kibininė“ priklausantį 1000 eurų vertės turtą ir Maxima LT, UAB priklausantį 3687,20 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. D., A. D. ir A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

2. Dėl įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, aprašymo

Pažymėtina, kad tiesioginių tiriamo įvykio liudytojų, mačiusių vagystę įvykdžiusius asmenis, nėra, todėl šioje byloje pagrindiniu įrodymų šaltiniu laikytini kaltinamųjų A. D. ir A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (kurių vertinimui turi reikšmės ir pačių kaltinamųjų iki apklausos surašyti prisipažinimai). Kadangi šių kaltinamųjų parodymai keitėsi dar ikiteisminio tyrimo metu, teismo nuomone, siekiant suprasti parodymų keitimo priežastis ir paaiškinti, kuriuos parodymus teismas laiko teisingais ir jais vadovaujasi darydamas savo išvadas, teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje tam tikrus įrodymus išdėstys chronologine jų gavimo (pateikimo) tvarka.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. spalio 27 d. 01.20 val. įregistruotas įvykis, kad Vilniuje, J. Tiškevičiaus g. 22, suveikė „Karališkos kibininės“ ir prekybos centro „Maxima“ apsaugos signalizacija. Atvykus rasti išdaužti stiklai. Galimai kažkas yra viduje. Vietoje laukia „Komandos“ ekipažas. Suveikimo laiko nepatikslino (1 t., b. l. 23).

Iš 2016 m. spalio 27 d. vyr. patrulio A. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. spalio 27 d., apie 01.20 val., gautas pranešimas, jog Vilniuje, J. Tiškevičiaus g. 22, yra įsilaužimas į „Senąją kibininę“, kur galimai likę asmenys. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko apsaugos „Komanda“ darbuotojas, kibininės savininkas ir prekybos centro „Maxima“ darbuotoja. Matėsi įsilaužimo pėdsakai ant durų. Nedelsiant „žmonių paieškai“ buvo panaudotas tarnybinis šuo „Vudu“, kuris apieškojęs patalpą pašalinių žmonių ten neaptiko, tačiau pažymėjo ant grindų gulinčią medžiaginę piniginę bei nuskeltą šaligatvio plytelės dalį. Išėjus į lauką, šuo pasuko dešinėn į kalniuką ir toliau taku ėjo aplink parduotuvę, jokie įtartini asmenys bei daiktai nepastebėti (1 t., b. l. 25).

Iš 2016 m. spalio 27 d. tyrėjo V. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. spalio 27 d. gautas pranešimas, kad suveikė „Karališkos kibininės“ ir prekybos centro „Maxima“ apsaugos signalizacija. Atvykus rasti išdaužti stiklai. Galimai kažkas yra viduje. Vietoje laukia „Komandos“ ekipažas. Suveikimo laiko nepatikslino. Atvykus minėtu adresu, kavinės „Senoji kibininė“ direktorė D. Ž. paaiškino, kad vaizdo stebėjimo kamera galima bus peržiūrėti apie 10.00 val., nes ji nežino slaptažodžio. Peržiūrėjus „Maxima“ kameras buvo matyti du vaikinai, kurių veidų nesimato, apsirengę tamsios spalvos striukėmis, vienas su mėlynos spalvos kelnėmis (galimai džinsais), o kitas su juodomis kelnėmis, šonuose baltos juostos, kurie informacijos skyriuje išlaužę užrakintus stalčius krauna į juodos spalvos polietileninius maišelius cigarečių blokus. Apie 23.00 val. matyti kaip yra pasukamos lauke esančios kameros. Apsaugos viršininkas kreipsis asmeniškai į PK su filmuota medžiaga bei oficialiu pareiškimu. Atvykusi „Maxima“ darbuotoja pasakė, kad iki parduotuvės atidarymo bus perskaičiuotos prekės ir nustatytas pavogtas kiekis bei padaryta žala (1 t., b. l. 24).

Iš D. Ž. 2016 m. spalio 27 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016 m. spalio 27 d., apie 01.00 val., Vilniuje, J. Tiškevičiaus g. 22, išlaužus nuomojamų patalpų duris buvo pavogtas seifas, kuriame buvo grynieji pinigai. Kas dar pavogta, negali pasakyti. Žala tikslinama (1 t., b. l. 1). Iš UAB „Karališka kibininė“ 2016 m. spalio 31 d. pareiškimo matyti, kad 2016 m. spalio 27 d. įsilaužta į bendrovės nuomojamas patalpas Trakų Vokėje, J. Tiškevičiaus g. 22, ir įvykdyta vagystė, kurios metu bendrovei padaryta žala sudaro 1 000 Eur, iš jų piniginės lėšos 800 Eur ir seifas 200 Eur (1 t., b. l. 36).

Iš UAB „Maxima Lt“ 2016 m. spalio 27 d, pareiškimo matyti, kad 2016 m. spalio 27 d., apie 01.35 val., gautas pranešimas, kad parduotuvėje „Maxima XX“ Vilniuje, J. Tiškevičiaus g. 22, išlaužus nuomininkų „Senoji kibininė“ lauko duris, o vėliau duris iš kibininės į parduotuvės užkasio zoną, iš informacinės kasos stalčių buvo pavogtos cigaretės. Įmonei padaryta 3 687,20 Eur žala (1 t., b. l. 27).

Iš 2016 m. spalio 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos UAB „Maxima Lt“ priklausančio prekybos centro informacijos skyriaus ir kavinės „Senoji kibininė“, esančių Vilniuje, J. Tiškevičiaus g. 22, patalpos. Kavinė „Senoji kibininė“ yra „Maxima“ parduotuvės pastate. Prie įėjimo į kavinę matosi dengta konstrukcija. Įėjimo durys metalinės su stiklo paketais. Matosi, kad durys yra sulaužytos, matomos laužimo žymės, nuo kurių yra paimtos 6 išliejos ir supakuotos į voką Nr. 1. Įėjus į kavinę matosi stovintys mediniai stalai, ant kurių stovi dalis kėdžių. Kita dalis stovi prie stalų. Iš kairės yra durys į pagalbines patalpas, kur bendra tvarka nepažeista. Tiesiai prie sienos yra baras su prekystaliu. Šalia prekystalio, ant žemės, iš dešinės pusės matosi gulintys trys blokai cigarečių bei medžiaginės piniginės. Ant prekystalio sudėti buteliai su alkoholiu, stiklinės bei kiti daiktai. Prie sienos stovi šaldytuvai su gėrimais. Tarp šaldytuvų yra medinė lentyna su spintelėmis. Spintelės durelės iš dešinės atidarytos, viduje viskas išversta. Iš dešinės nuo baro yra medinės durys su stiklu per vidurį. Šioje patalpoje bendra tvarka nepažeista. Iš dešinės yra stiklinės durys, šalia kurių guli plyta pilkos spalvos. Stiklinės durys yra praviros, apačioje sugadinta spyna. Ant sienų matosi vaizdo stebėjimo kameros. Įėjus pro stiklines duris matosi „Maximos“ parduotuvė su prekystaliais ir prekėmis. Praėjus, tiesiai iš kairės matosi informacijos skyrius. Ant stalo iš kairės pusės matosi avalynės pėdsakas, kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 3. Ant stalo stovi, guli įvairūs daiktai. Po stalu yra kasos stalčiai, kurie yra atidaryti. Per vidurį informacijos skyriaus stovi lentyna su stalčiais apačioje. Lentynoje sudėtos įvairios cigaretės. Apačioje matosi atidaryti ir išlaužti keturi stalčiai, kuriuose yra cigarečių blokai, pakeliai. Iš kairės nuo šių stalčių matosi atidarytas stalčius, kuriame sudėtos įmautės, vokai ir kita, ant viršaus stovi kopijavimo aparatas. Parduotuvėje „Maxima“ viduje ir išorėje matomos vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 46–53).

2.2 Dėl kaltinamųjų A. D. ir A. D. sulaikymo laiko, jų pirminių parodymų, kaltinamojo A. K. parodymų, kaltinamųjų A. D. ir A. D. duotų pirminių parodymų keitimo

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. gruodžio 6 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad A. D. sulaikytas 2016 m. gruodžio 6 d. 10.40 val. Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 13. Protokolą surašė tyrėjas D. B. (1 t., b. l. 148).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. gruodžio 6 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad A. D. sulaikytas 2016 m. gruodžio 6 d. 12.00 val. Vilniuje, Algirdo g. 20. Protokolą surašė tyrėjas D. B. (1 t., b. l. 165).

Iš 2016 m. gruodžio 6 d. A. (A.) D. nuoširdaus prisipažinimo matyti, kad jis (A. D.) nori nuoširdžiai prisipažinti, kad 2016 m. spalio 27 d. kartu su A. K. ir A. D. įsibrovė į „Maksima“, esančią Trakų Vokėje, ir pavogė cigaretes ir seifą. 2016 m. spalio 26 d., vakare, susitiko su A. K. ir A. D. prie jo namų (duomenys neskelbtini), ir jis pasiūlė apvogti „Maksima“, esančią Trakų Vokėje, jie sutiko, tada jie visi kartu apie 12 valandą sėdo į automobilį „Volkswagen Caravella“, baltos spalvos, tą, kuris priklauso A. K., valstybinių numerių neatsimena, ir nuvažiavo į Trakų Vokę. Tada pastatė mašiną toliau minėtos „Maksimos“. Su savimi iš mašinos paėmė montiruotę, o prie „Maksimos“ rado šiukšlių maišus, juodus. Jis ir A. D. ant galvos buvo užsidėję kapišonus, o A. K. buvo be kepurės, su atidengta galva. Kažkas iš jų, dabar neatsimena, nukreipė kamerą į kitą pusę, tada jis su montiruote atidarė įėjimo duris į šone esančią kibininę ir tada jis su A. D. įbėgo į vidų, o paskui įėjo A. K.. Tada jis paėmė kibininėje stovinčią kėdę ir su ja išdaužė duris, vedančias į „Maksimos“ patalpas, tada jie su broliu įbėgo į „Maksimą“ link prekystalio, kur saugomos cigaretės, o A. liko kibininės patalpose. Jis su A. pradėjo traukti cigaretes iš stalčių, jis atidarė kasos aparatus, bet ten buvo tuščia. Sukrovė cigaretes į maišus ir nubėgo link kibininės, kur jų laukė A. su seifu, tada jie visi kartu nubėgo link automobilio ir nuvažiavo kažkur į mišką, atidarė seifą, paėmė pinigus, apie 600 Eur, ir išmetė kažkur miške važiuojant link Trakų, seifą atidarė panaudodami montiruotę, pinigus pasidalino tarpusavyje. Po viso šito nuvažiavo namo į Juodšilius (1 t., b. l. 130).

Iš 2016 m. gruodžio 6 d. A. (A.) D. nuoširdaus prisipažinimo matyti, kad 2016 metais, spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, susitiko su A. D. ir A. K. prie brolio namų ir nuvažiavo su A.aus tikriausiai automobiliu, „Volkswagen“ autobusiuku, baltu, link Trakų Vokės „Maksimos“. Atidarė trise kavinės duris kažkokiu metaliniu daiktu. Pro ten įbėgo į „Maksimos“ parduotuvę, brolis su kažkuo atidarė duris ir bėgo į terminalą paimti cigarečių, kurias sudėjo į „Maksimos“ maišus, kuriuos rado prie „Maksimos“. K. buvo likęs kavinėje, kai išeidinėjo, K. turėjo seifą, su broliu jie buvo užsidengę veidus kapišonais, mašiną vairavo A.. Važiavo į Trakų pusę, kažkur miškelyje sustojo išmesti seifą, kurį atidarė atsuktuvu važiuodami automobilyje. Seife buvo apie 600 Eur. Pinigus pasidalino, grįžo po visko namo, ten, kur buvo susitikę. Kai grįžo, išėjo namo, A. su A. liko prie autobusiuko, po kelių dienų jam davė pinigus už cigaretes, apie 400 Eur davė brolis (t. 1, b. l. 152).

Iš 2016 m. gruodžio 6 d. tyrėjo I. Z. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. gruodžio 6 d. iš VPK NNTV pareigūnų gavo informaciją, kad jo atliekamame ikiteisminiame tyrime 01-1-50601-16 vagystę Vilniuje, J. Tiškevičiaus g. 22, 2016 m. spalio 27 d. įvykdė broliai A. ir A. D.. Minėti asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus miesto 2 PK tarnybines patalpas, kur jie prisipažino padarę minėtą vagystę ir surašė paaiškinimus apie minėtos vagystės aplinkybes (1 t., b. l. 122).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 7 d. įtariamuoju apklaustas A. D. parodė, kad 2016 m. spalio 26 d., apie 22.00 val., jis susitiko su A. K. Vilniaus rajone, Juodšilių kaime, Durpių gatvėje, prie A. K. garažų, kurie yra įrengti esančiuose sandėliukuose, kurie buvo ir yra naudojami aplinkinių gyventojų malkoms ir daiktams laikyti. A. K. pertvarkė tuos sandėliukus, įsirengė garažus. Garažai yra netoli pastarojo namų, galima privažiuoti nuo jo namo, pažymėto Nr. 10. Tą vietą gali parodyti žemėlapyje. Jis nepamena, ar susitiko iš pradžių tik su A. ir tik vėliau nuvažiavo pas jo brolį A., ar ir A. buvo atėjęs prie garažų, bet jis (A. D.) pasiūlė nuvažiuoti prie parduotuvės „Maxima“ Trakų Vokėje, galimai įtarime nurodytu adresu. Norėjo ten apsižvalgyti, kad vėliau galima būtų apvogti. Važiavo trise, jis su A. K. ir jo broliu A. D.. Važiavo A. automobiliu „VW“, markės nežino, baltos spalvos, valstybinių numerių nežino, neatkreipė dėmesio. Atvykus prie parduotuvės, automobilį paliko šiek tiek atokiau nuo parduotuvės, šalikelėje link Trakų miestelio. Jie visi išlipo iš automobilio, nuėjo prie parduotuvės. Iš automobilio bagažinės jis paėmė jam priklausantį laužtuvą, kurį buvo įsidėjęs ten prieš išvažiuojant. Atėjus prie įėjimo į kibininę, kuri yra įrengta parduotuvėje „Maxima“, ten jis nusuko į šoną keletą kamerų, tada laužtuvu išlaužė duris, tuo metu A. su A. stovėjo šalia, ar jie jam padėjo išlaužti duris jis nepamena. Išlaužus duris suveikė signalizacija, jis pasakė „bėgam paimti cigarečių“ ir, prabėgęs kibininės patalpas, pro duris, vedančias į parduotuvę „Maxima“, nubėgo su A. prie informacinės kasos, kur buvo sudėtos cigaretės. Į duris, skiriančias kibininę ir „Maxima“, jis trenkė su kėde ar suolu, jau nepamena. Durys atsidarė. Jam su broliu nubėgus cigarečių, A. su jais nebėgo, liko kibininėje. Su juo jie nieko nekalbėjo. Peršokus per atitvarą į informacijos skyrių, jis pažiūrėjo, ar kasoje yra pinigų, bet pinigų ten nebuvo. Tada su A. atidarė kažkokius stalčius, kuriuose buvo cigarečių blokai. Jis su A. cigarečių blokus krovė į du juodos spalvos šiukšlių maišus, kuriuos rado prie parduotuvės „Maxima“. Prikrovę abu maišus, nubėgo atgal į kibininę, pro kur pateko į parduotuvę. Kibininėje jų laukė A., rankose A. laikė nedidelį seifą. Nieko nesakius jie išbėgo iš kibininės, nubėgo į mašiną, A. sėdo už vairo, jie išvažiavo. Jis sėdėjo automobilio gale, seifas buvo su juo. Nuvažiavus apie 10 km link Trakų, kažkur miškelyje jie sustojo, ten jis jau minėtu laužtuvu atidarė seifą. Seife buvo pinigai, galimai 800 Eur, tiksliai jau nepamena. Tada seifą ten pat išmetė, laužtuvą taip pat. Vietos, kurioje išmetė seifą, parodyti negali, buvo tamsu, į kelią nežiūrėjo. Tada nuvažiavo į namus kažkokiais aplinkkeliais. Atvažiavus į Juodšilius, jį išleido prie namų, jis A. paprašė parduoti tas cigaretes, A. su cigaretėmis nuvažiavo. Po keleto dienų A. jau turėjo pinigus už cigaretes, bet kur A. jas pardavė, jis nežino. A. iš viso gavo, kiek žino, virš 1 000 Eur. Pinigus jie trise pasidalino (1 t., b. l. 134).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 7 d. įtariamuoju apklaustas A. D. parodė, kad 2016 m. spalio 26 d., tikslios valandos nepamena, apie 22.00–23.00 val., jam į jo mobilųjį telefoną paskambino brolis A.. Nepamena nei savo telefono numerio, nei brolio. Brolis pasiūlė ateiti parūkyti prie pastarojo namų (duomenys neskelbtini). Jis tuo tarpu gyvena šalia, (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo prie brolio namų, ten jau buvo brolis su A. K.. Jie buvo prie brolio namo, lauke, šalia buvo A. automobilis „VW“, baltos spalvos, valstybinių numerių nepamena. Kas sugalvojo, nepamena, bet jis su A. ir A. nuvažiavo į Trakų Vokę, parduotuvę „Maxima“, galimai adresu, nurodytu įtarime. Važiavo tikslu vogti. Mašiną paliko šiek tiek atokiau nuo parduotuvės „Maxima“, link Trakų. Atėję prie parduotuvės, priėjo kibininės, esančios parduotuvėje „Maxima“, duris. Jis su broliu nusuko kameras į šoną. Tada visi trys išlaužė įėjimo į kibininę duris. Laužė kažkokiu gelžgaliu, iš kur gelžgalis atsirado, nežino. Išlaužus duris, visi trys užėjo į vidų, jo brolis, paėmęs lauke prie durų gulėjusią plytą ar akmenį, metė į duris, skiriančias kibininę ir „Maximos“ prekybos salę, durys atsidarė. Jis su broliu nubėgo prie „Maximos“ informacijos skyriaus, kur buvo cigaretės. A. liko kibininėje. Peršokus atitvarą, pateko į informacijos skyrių, ten su broliu atidarė stalčius, kur gulėjo blokai su cigaretėmis. Jie cigaretes krovė į šalia „Maksimos“ rastus juodos spalvos šiukšlių maišus. Prikrovė du maišus, kiek tiksliai ir kokių, pasakyti negali, nubėgo atgal į kibininę. Kibininėje buvo A., jie visi išbėgo. Jis iš pradžių nepastebėjo, bet nubėgus į mašiną, pamatė, kad yra seifas. Jis seifo neėmė, kas paėmė, nematė. Jie nuvažiavo link Trakų, užvažiavo į miškelį. Ten seifą atidarinėjo visi trise, atsuktuvais lygtai. Atidarius seifą, jame buvo pinigai, kiek pamena, virš 600 Eur, tiksliai kiek, nežino. Pinigus jie pasidalino. Seifą jie išmetė ten pat, kur atidarė. Vietos nurodyti negali, nepamena jau tiksliai kur jie į miškelį nuvažiavo. Tada grįžo į Juodšilius, jį paleido netoli namų. Kas paėmė cigaretes, jis nežino, bet po keleto dienų jam brolis atnešė pinigus už cigaretes. Atnešė apie 400 Eur. Kas ir kur pardavė cigaretes, jis net neklausė. Dėl vagystės gailisi (1 t., b. l. 156).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo D. B. 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį matyti, kad 2016 m. gruodžio 8 d. 10.13 val. paleistas laikinai sulaikytas A. D. (1 t., b. l. 149).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo D. B. 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį matyti, kad 2016 m. gruodžio 8 d. 10.56 val. paleistas laikinai sulaikytas A. D. (1 t., b. l. 166).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 10 d. įtariamuoju apklaustas A. K. parodė, kad įtarimo esmė jam yra aiški, bet jis minėtos vagystės neįvykdė. Jis pažįsta įtarime minimus asmenis, brolius D., jie gyvena šalia jo. Su jais jis nebuvo minėtą dieną, minėtu laiku parduotuvėje nurodytu adresu jokio seifo, jokių cigarečių neėmė. Nori pasakyti, kad apie įtarime minimą vagystę jis nieko nežino, bet spėja, kad būtent dėl jos pas jį namuose buvo atliekama krata 2016 metų gruodžio mėnesį. Jis pats yra skolinęs keletą kartų broliams D. savo mašiną, du kartus su jais įvykdė vagystes, dėl to buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai, šiuo metu vyksta teismai. Bet šiame įtarime minimos vagystės jis neįvykdė. Konkrečiai šios dienos nepamena, bet tikrai nėra vežęs jų į įtarime minimą vietą, t. y. į „Maximą“ J. Tiškevičiuas g. Su broliais D. santykiai yra nekokie, kadangi A. jam skolingas pinigų. Galimai dėl to jie jį apkalba (1 t., b. l. 179).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 26 d. įtariamuoju apklaustas A. K. parodė, kad jis parodymus apie įtarimo esmę davė apklaustas anksčiau, įtarime minėtos vagystės neįvykdė, prašo vadovautis jo ankščiau duotais parodymais, nieko naujo pasakyti neturi (1 t., b. l. 182).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 28 d. įtariamuoju apklaustas A. D. parodė, kad jis įtarime minėtos vagystės neįvykdė. Kai jį sulaikė, jis prisipažino tik dėl to, kad nebūtų suimtas. Apie šią vagystę žino tik tiek, kiek jam papasakojo jo brolis A. bei ką sužinojo iš pareigūnų įteikto pranešimo apie įtarimą. A. jam pasakojo, kad apvogė minėtą parduotuvę, todėl kai jį sulaikė, jis suprato, kad kalba eina būtent apie šį įvykį. A. jam sakė, kad pavogė cigaretes, su kuo pavogė nesakė. Šiuo metu jau praėjo nemažai laiko, todėl daug ko nepamena. Pirmos apklausos metu prisiminė daugiau iš to, ką pasakojo jam brolis. Kaip sakė, prisipažino tik dėl to, kad nebūtų suimtas, taip jam patarė brolis prieš apklausą. Pasakė, kad prisipažintų ir važiuos namo. Jis taip ir padarė. Kadangi turi žmoną su vaikais, dirba, nenorėjo viso to prarasti, buvo vienintelis šeimos išlaikytojas. Kiek anksčiau yra dalyvavęs vagystėse, yra prisipažinęs, o čia jis nevogė, todėl neprisipažįsta (1 t., b. l. 163).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 15 d. įtariamuoju apklaustas A. D. parodė, kad jis pamena įvykį, nurodytą pranešime apie įtarimą. Yra apklaustas ankščiau, prisipažino pilnai, tačiau šiuo metu norėtų pakeisti parodymus. Jis tikrai įvykdė šią vagystę, tačiau tai padarė ne su tais asmenimis, kaip nurodė ankščiau. Pirmos apklausos metu sakė, kad vagystę įvykdė su broliu A. ir A. K. tik tam, kad prisipažintų pilnai, tikėjosi, kad prisipažinęs pilnai bus paleistas. Vagystę jis įvykdė su tuo metu jo pažįstamais T. ir M.. Jie gyveno kažkur soduose, netoli jo gyvenamosios vietos, tiksliai kur nežino, pavardžių ir kontaktų nežino. Jie važinėjo su jo automobiliu VW Passat, nuvažiavo prie tos „Maximos“, nusprendė į ją patekti, pavogti prekių. Pateko pro vienas duris ar keletą, jau nepamena. Jis su T. nuėjo į „Maximą“, o M. liko patalpoje, kur pirmiau pateko. Jis su T. nubėgo prie informacijos skyriaus, kur pavogė cigarečių, kiek negali pasakyti, galimai tiek kiek nurodyta įtarime. Paskui nubėgo su cigaretėmis į patalpą, pro kur pateko, visi tada pasišalino. Pinigus iš seifo pasidalino, o cigaretes pardavė M., pinigus pasidalino. Šiuo metu apie M. ir T. nieko negali pasakyti, ar gyvena ten pat nežino, po įvykio yra juos matęs, bet paskui jie dingo. M. buvo maždaug jo kūno sudėjimo, gal truputį stambesnis, o T. – jo sudėjimo. M. ir T. panašaus amžiaus, apie 25 metų, iki 30 metų. Kaip sakė, jis įvykdė vagystę, visas aplinkybes nurodė praeitoje apklausoje, tik buvo ne su A. D. ir A. K., o su M. ir T.. Tiek M., tiek T. buvo maždaug jo ūgio (180 cm), gal M. truputį žemesnis. Daugiau jų išvaizdos detalių nepamena. Dėl aplinkybių prašo vadovautis jo ankstesne apklausa, tik vietoje A. ir A. ten buvo M. ir T.. Dėl vagystės gailisi. Daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 145–146).

2.3 Dėl kaltinamųjų pozicijos bylos teisminio nagrinėjimo metu ir liudytojų parodymų

Pradėjus įrodymų tyrimą ir paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis A. D. kaltę pripažino iš dalies, kaltinamieji A. D. ir A. K. kaltės nepripažino. Šioje stadijoje tik kaltinamasis A. D. sutiko duoti parodymus, kiti kaltinamieji nurodė, kad parodymus duos po liudytojų apklausos.

Apklausiamas teisme kaltinamasis A. D. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad buvo prie parduotuvės, datos, kada tai buvo, nepamena. Ta parduotuvė buvo Juodšilių kaime, tikslaus adreso nežino. Susitiko du pažįstamus, t. y. T. ir M.. Nutarė šiek tiek išgerti alaus, nusipirko alaus, nuvažiavo prie vandens telkinio. Ten nuvažiavo automobiliu VW Passat, automobilis baltos spalvos. Jis vairavo automobilį. Išgėrė, nusprendė pasivažinėti, nuvažiavo link Trakų. Buvo tamsu, kai nusprendė pasivažinėti. Tuo metu buvo ruduo. Važiuojant link Trakų, pamatė „Maxima“ aikštelę, nusprendė ten sustoti, pastovėti, dar išgerti. Tuomet nusprendė įlįsti į tą kibininę. Nepamena, kas pasiūlė tai padaryti. Tuo metu jis buvo girtas, kažkokias aplinkybes pamena. Nuvažiavo, automobilį paliko šiek tiek toliau, bagažinėje turėjo kažkokių rūbų ir montiruotę (teismo pastaba – metalinis strypas). Visi trys nuėjo į kibininę, duris išlaužė montiruote, kuri buvo jo bagažinėje. Duris laužė trise, t. y. vieni traukė už grandinės, kitas laužė montiruote. Buvo tamsu, tad galėjo kažkuo pasišviesti. Nelabai sekėsi laužti duris, tą darė gal 20–30 minučių. Duris pavyko išlaužti, įėjo į kibininę. Paėmė suolelį, kuris stovėjo lauke, kad būtų galima išdaužyti kitas duris į „Maxima“. Matė kitas duris pro langą. Matė pro duris, kad yra dar vienas įėjimas į „Maximą“. Atidarė tas duris, jos buvo atidarytos, jų nereikėjo laužti, tačiau nepamena, kas jas atidarė, jam atrodo, kad T.. Jis galvojo paimti cigarečių iš „Maximos“, jei pavyks tą padaryti, o jei ne – pabėgti. Nepamena, ar apie tai kalbėjo su kitais asmenimis. Kai pateko į vidų, su T. nubėgo prie „Maxima“ kasų, o M. liko lauke. Išlaužė pirmas duris, su T. įbėgo į kibininę, o ką veikė M., nežino, galvoja, kad pastarasis buvo lauke. Iki „Maximox“ kasų buvo apie 30 metrų. Signalizacija buvo suveikus, kai atidarė pirmas duris, t. y. į kibininę. Jam atrodo, kad ji suveikė, kai įėjo į vidų. Nubėgo prie „Maximos“ kasų ir pradėjo rinkti cigaretes į šiukšlių maišus, jam atrodo, kad jos buvo padėtos kažkur po kasomis. Cigaretės nebuvo užrakintos, ten buvo tokios lentynos. Tie šiukšlių maišai buvo juodi, rado juos kažkur lauke prieš įsilaužiant į kibininę. Maišų buvo du ar trys. Kol sudėjo cigaretes, užtruko gal 5 minutes, o gal mažiau. Kiekvienas cigaretes dėjo į skirtingus maišus. Tuomet išbėgo pro kibininės duris, pradėjo bėgti link automobilio. M. stovėjo lauke prie kibininės durų, bet ar viduje buvo, ar lauke, nepamena. Kai bėgo, pamatė M., pastarasis rankose laikė seifą. Tuo metu nesuprato iš kur tas seifas. Visi trys nubėgo prie automobilio, įsėdo į automobilį, važiavo link namų. Pakeliui sustojo miškelyje, kad atidarytų seifą. Nepamena, kas tai pasiūlė. Seifą atidarė kartu, jis buvo užrakintas. Seifą atidarė montiruote. Kai krovė cigaretes, montiruotė, jam atrodo, kad buvo likusi pas M.. Seifą pavyko atidaryti, viduje buvo pinigai, gal apie 1 000 Eur. Pinigus pasidalino po lygiai, nepamena, kiek kas gavo. Cigaretes taip pat pasidalino, tą padarė miškelyje prie namų, turi omenyje, Juodšiliuose. Nepamena, kokiomis dalimis pasidalino cigaretes. Savo dalį kažkiek surūkė, kažkiek pardavė. Seifą išmetė. Nepamena, kaip tą dieną buvo apsirengęs, gal juodai. Atsimena, kad buvo apsirengęs sportine striuke, kelnės galėjo irgi būti sportinės, nepamena. Kokie buvo batai, taip pat nepamena. Striukė buvo su gobtuvu. Jam atrodo, kad gobtuvą buvo užsidėjęs ant galvos. Nepamena, kaip buvo apsirengę M. ir T.. Pripažįsta „Maxima“ ir UAB „Karališka kibininė“ pareikštą civilinį ieškinį. Kai atliks laisvės atėmimo bausmę, planuoja dirbti. Tie pažįstami gyvena Salininkų soduose. Jų amžius 25–30 metų. Vienas jo (kaltinamojo) kūno sudėjimo, o kitas žemesnis ir stambesnis, turi omenyje, M.. Automobilio VW Passat nebeturi, jį pardavė internetu. Automobilis buvo registruotas ne jo vardu, bet jį nusipirkęs buvo jis. Po įvykio teko bendrauti su šiais asmenimis, matė juos dar kelis kartus, o paskui jie dingo. Susipažino su jais Juodšiliuose prie parduotuvės, jis buvo išgėręs, jie taip pat, taip ir susipažino. Tai įvyko gal mėnesį prieš įvykį. Nežino, kur jie gyvena. Sakė, kad dirba kažkur statybose, bet tiksliai nežino. Jų pavardžių nežino. Kai jį sulaikė policijos pareigūnai, dar matė juos. Pareigūnai jį sulaikė gal po mėnesio ar šiek tiek mažiau. Pripažįsta, kad įvykdė vagystę, bet nepripažįsta, kad tai padarė su broliu ir A. K.. Gailisi dėl padaryto. Nepamena datos, bet jis turėdavo registruotis PK, tai buvo po įvykio. Nuvažiavo pasižymėti, tą turėjo daryti rajono komisariate H. Manto g., o ten jam pasakė nuvažiuoti į VPK, kuris yra prie Žaliojo tilto. Jam neaiškino dėl ko ten turi važiuoti. Nuvažiavo ten ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Prieš važiuojant į VPK, kai jį sulaikė, pabuvo laisvėje dvi dienas, prieš tai taip pat buvo sulaikytas. Kai jį sulaukė, pasakė, kad sulaiko dėl šios vagystės. Jį pradėjo kaltinti, kad tą nusikaltimą padarė su broliu ir A. K.. Nepamena, kuris pareigūnas taip sakė, jų iš viso buvo 5. Jis bandė aiškinti, kad tuo metu buvo su M. ir T., bet jie jo neklausė, liepė prisipažinti arba važiuoti į Lukiškes. Tą suprato taip, kad teks „sėdėti“ iki bausmės. Bandė aiškinti, kad taip nebuvo, bet jiems buvo neįdomu, nepavyko jų įtikinti, tai pasakė, kad rašytų, kaip nori. Ką jie norėjo išgirsti, tą ir pasirašė, t. y. kad įvykdė vagystę su A. ir A. Jis pasirašė apklausos protokolą, bet tai padarė ne VPK, o 2 PK. Sąlygas jam kėlė VPK pareigūnai prie Žaliojo tilto, o apklausa vyko 2 PK. Pasiaiškinimą rašė VPK savo ranka tą pačią dieną, kai buvo sulaikytas. Kai parašė tą pasiaiškinimą, tą pačią dieną atvažiavo pareigūnai iš 2 PK, jie jį vežė ten, bandė jiems tą patį sakyti, bet jiems buvo neįdomu, tada jį uždarė į KPZ (teismo pastaba – laikino sulaikymo kamera). Teismui parodžius kaltinamajam A. D. byloje esantį paaiškinimą (1 t., b. l. 130), šis paaiškino, kad tai rašė VPK. Jam atrodo, kad 2 PK jis nieko nerašė, jie ten patys kažką rašė, o jis pasirašė. Tuo metu buvo vienas tyrėjas ir du operatyvininkai. Tyrėjui nurodė tas pačias aplinkybes, ką rašė pasiaiškinime. Jam sakė, kad turi prisipažinti, jog buvo su A. ir A., o jei ne – švęs Naujus metus kalėjime. Nežino, kas skiria suėmimą, prokuroras. Gal prieš tai skyrė suėmimą teisėjas, nežino. Yra „sėdėjęs“ būdamas ir nekaltas. Kai buvo 2 PK, sulaikė ir brolį, pastarąjį atvežė, jie sėdėjo šalia, kalbėjo apie tai, jam (broliui) sakė tą patį, t. y. prisipažinti. Brolį pristatė po jo apklausos. Jie sakė, kad važiuos paimti jo brolio. Jie su broliu bendravo, sėdėjo šalia. Kalbėjo ką daryti, t. y. prisipažinti ar važiuoti ten. Brolis nenorėjo prisipažinti, nes ten nedalyvavo. Susitarė, kad dabar prisipažins, o kaip viskas įvyko pasakys teisme. Nurodė, kad A. K. paleistų. Jį paleido po 2 parų, brolį paleido taip pat. Nepamena, ar juos paleido kartu, jam atrodo, kad taip. Nusprendė pakeisi parodymus prieš išvažiuojant į pataisos namus, tai buvo gal po pusės metų. Jį antrą kartą apklausinėjo, kai buvo pataisos namuose. Ten nusprendė pasakyti tiesą. Duodant parodymus 2 PK, lygtais gynėjo nebuvo. Jam sakė, kad yra kažkoks vyras, t. y. jo advokatas. Su broliu ar A. K. tuo metu susipykę nebuvo. Prieš tai buvo viena ar dvi bylos dėl vagysčių, kuriose dalyvavo trise, t. y. jis, brolis ir A. K.. Būdamas 2 PK, savo broliui neskambino. Broliui skambino būdamas rajono PK, tą jam liepė padaryti pareigūnai. Jis buvo skolingas A. K. gal 300 Eur.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gegužės 22 d. ekspertizės akto Nr. 11-722(18), 11K-104(18) matyti, kad esant tokioms skaitmeninių atvaizdų fiksavimo techninėms charakteristikoms vaizdą formuojantys pikseliai neturi pakankamai fizinės informacijos tam, kad naudojant programinę įrangą būtų galima išryškinti tiriamojo asmens veido bruožus, ekspertiniam tyrimui pateiktos skaitmeninės vaizdo bylos dalinai tiriamos identifikaciniams tyrimams. Nustatyti, ar tyrimui pateiktame vaizdo įraše „1_01_R_20161026233818.dav“ nuo 00:01:55 iki 00:01:58, nuo 00:02:40 iki 00:02:45, nuo 00:03:02 iki 00:03:06, nuo 00:03:16 iki 00:03:18 ir vaizdo įraše „1­_04_R_20161026230000.dav_1” nuo 00:40:19 iki 00:40:24, nuo 00:41:25 iki 00:41:33 asmuo be gobtuvo ant galvos ir lyginamajam tyrimui pateiktuose atvaizduose (vaizdo įrašuose ar nuotraukose) užfiksuotas tas pats asmuo, negalima (3 t. b. l. 12–15).

Iš 2016 m. gruodžio 7 d. kratos protokolo matyti, kad A. K. (A. K.) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikta krata. Kratos metu apžiūrėtas minėtas butas, pirtis bei garažas. Apžiūrėjus tris buto kambarius, virtuvę, pirtį bei garažą daiktų reikšmingų tyrimui nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 95–97).

Iš 2017 m. sausio 18 d. pakvitavimo matyti, kad treninginės kelnės „Adidas“ grąžintos A. D. (1 t., b. l. 116).

3. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Iš išdėstytų kaltinamųjų parodymų dėl jiems inkriminuotos veikos padarymo matyti, kad tik vieno kaltinamojo A. K. užimta pozicija šioje byloje buvo nuosekli, ko negalima pasakyti apie kaltinamuosius A. D. ir A. D.. Minėta, kad tiesioginių nagrinėjamos vagystės liudytojų, mačiusių vagystę įvykdžiusius asmenis, nėra, todėl šioje byloje ypatingą reikšmę įgauna pirminiai kaltinamųjų A. D. ir A. D. duoti parodymai. Kadangi šių kaltinamųjų užimta pozicija nebuvo nuosekli, teismo manymu, ją reikėtų išanalizuoti plačiau. Tačiau prieš tai būtina aptarti pačią ikiteisminio tyrimo pradžią, t. y. iki kaltinamųjų A. D. ir A. D. pirminių parodymų davimo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad vagystė, patekus iš pradžių į UAB „Karališka kibininė“ priklausančios kavinės (toliau – ir Kavinė) patalpas, o vėliau ir Maxima, UAB priklausančią parduotuvę (toliau – ir Parduotuvę) (Kavinė ir Parduotuvė yra viename prekybos centro pastate, jas skiria tik stiklinės durys), įvyko 2016 m. spalio 27 d. po 01.00 val. Suveikus signalizacijai ir dėlto atvykus apsaugos darbuotojams, į prekybos centrą įsibrovę asmenys jau buvo pasišalinę (1 t., b. l. 23). Šių asmenų nepavyko rasti net pasitelkus į pagalbą tarnybinį šunį (1 t., b. l. 25). Tą pačią dieną į įvykio vietą atvykusio tyrėjo V. M. rezoliucija pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 1, 25), atskirai pažymint, kad įtariamieji nenustatyti (1 t., b. l. 2). Kuo yra svarbi šiai bylai aplinkybė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nenustačius įtariamųjų, teismas pasisakys vėliau, vertindamas ir gretindamas kaltinamųjų A. D. ir A. D. bei liudytojų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. 2 PK) tyrėjų D. B. ir I. Z. parodymus. Iš Pradėto ikiteisminio tyrimo pažymos (1 t., b. l. 2) taip pat matyti, kad įsilaužimas yra užfiksuotas vaizdo kamerų. Kuo yra svarbi šiai bylai ir ką tik paminėta aplinkybė, teismas pasisakys vėliau, vertindamas ir gretindamas kaltinamųjų A. D. ir A. D. bei liudytojų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK KP NNTV) tyrėjų B. M. ir J. G. parodymus. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2016 m. spalio 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėto ikiteisminio tyrimo medžiaga pagal teritorinį priklausomumą persiunčiama Vilniaus miesto antrajam policijos komisariatui, o iš šiame tarnybiniame pranešime esančios rezoliucijos matyti, kad tyrimą pavedama atlikti I. Z. (1 t., b. l. 26). Aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš Kavinės ir Parduotuvės buvo pavestas būtent I. Z., kuris pagal tuo metu galiojančią tvarką ir atlikinėjo ikiteisminius tyrimus bylose, kuriose įtariamieji nebuvo nustatyti, teisiamajame posėdyje patvirtino liudytoju apklaustas I. Z.. Iš tyrėjo I. Z. 2016 m. gruodžio 6 d. tarnybinio pranešimo dėl sulaikytų įtariamųjų (1 t., b. l. 122) matyti, kad jis 2016 m. gruodžio 6 d. iš Vilniaus apskrities VPK KP NNTV pareigūnų gavo informaciją, jog jo atliekamame ikiteisminiame tyrime vagystę įvykdė broliai A. ir A. D.. Šią aplinkybę I. Z. patvirtino ir teisiamajame posėdyje, nurodęs, kad jam tiriant bylą, kurioje įtariamieji nebuvo nustatyti, dėl vagystės iš parduotuvės „Maxima“ J. Tiškevičiaus g. paskambino kolegos iš Vilniaus apskrities VPK KP NNTV (A. Juozapavičiaus g.), pasidomėjo apie bylą ir pranešė, jog galimai yra nustatyti įtariamieji. Teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti Vilniaus apskrities VPK KP NNTV tyrėjai B. M. ir J. G. parodė, kad prisimena kaltinamuosius dėl 2016 m. pabaigoje jų įvykdytos vagystės iš parduotuvės „Aibė“ Vilniaus raj., kurios (vagystės) liudininkais tapo. Abu liudytojai parodė, kad apskrities mastu dirba su sisteminiais nusikaltimais. Liudytojo B. M. teigimu, tuo metu (2016 m. pabaigoje) vyko kasos aparatų ir seifų vagystės, todėl kiekvieną rytą iš suvestinių peržiūrėdavo vaizdo įrašus, viename iš jų (parduotuvėje „Maxima“ ar kibininėje Trakų Vokėje) galėjo būti užfiksuoti A. K., A. ir A. D., suprato tai iš jų sulaikymo dėl vagystės iš parduotuvės „Aibė“. Liudytojo J. G. teigimu, jų padalinys dirba visoje apskrityje, atsako už kriminalinę žvalgybą, metodinę pagalbą ir teikia ją visiems policijos komisariatams, gauna reikalingą informaciją, o jeigu kažką nustato, padeda policijos komisariatams ir be atskiro prašymo. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad iš vaizdo įrašo atpažino A. K., nes buvo jį anksčiau sulaikęs, be to, iš vaizdo įrašo pagal eiseną ar aprangą suprato, jog kiti asmenys yra panašūs į brolius D.. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad jie, vykdydami savo pareigas, siekdami padėti išaiškinti sisteminius nusikaltimus, peržiūrėdami iš suvestinių vaizdo įrašus, nustatė, kad vagystę iš Kibininės ir Parduotuvės galėjo įvykdyti kaltinamieji A. K., A. D. ir A. D., todėl šią informaciją perdavė ikiteisminį tyrimą atliekančiam Vilniaus m. 2 PK tyrėjui I. Z.. Kaip matyti, tyrėjai B. M. ir J. G. ne iš karto, t. y. tik nustačius iš vaizdo įrašų vagystę galimai padariusius asmenis (kaltinamuosius šioje byloje), informavo apie tai tyrėją I. Z., o tik pasikvietę į Vilniaus apskrities VPK KP NNTV A. D. ir pasikalbėję su juo apie vagystę. B. M. teisme parodė, kad žinojo, jog A. D. turėjo registruotis policijos komisariate arba buvo sulaikytas, arba turėjo būti paleistas po sulaikymo iš Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus r. PK), todėl paskambino tyrėjai, kad šis ateitų arba paprašė jo numerio, tiksliai nepamena, bet faktas tas, kad jis (A. D.) pas juos (A. Juozapavičiaus g. 13) atėjo ir papasakojo, jog jis įvykdė šią vagystę kartu su broliu ir A. K..

Šiame kontekste teismas pažymi, kad nepripažįsta A. D. žodinio prisipažinimo tyrėjams B. M. ir J. G. leistinu įrodymu šioje byloje, kadangi šis pasakojimas (žodinis prisipažinimas) nėra įformintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, pačių minėtų liudytojų teigimu, A. D. nebuvo išaiškintos procesinės teisės, iš jų teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save, jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Byloje liudytojų B. M. ir J. G., I. Z. ir paties kaltinamojo A. D. parodymais nustatyta, kad pastarasis, būdamas Vilniaus apskrities VPK KP NNTV patalpose, taip pat surašė nuoširdų prisipažinimą (1 t., b. l. 130). Šis dokumentas, teismo vertinimu, dėl jau minėtų priežasčių taip pat negali būti laikomas savarankišku įrodymų šaltiniu, nes tokiu šaltiniu, teismo įsitikinimu, galėtų būti laikomas rašytinis prisipažinimas tais atvejais, kai asmuo savanoriškai (nekviečiamas pareigūnų) atvyksta į ikiteisminio tyrimo įstaigą su ketinimu prisipažinti apie padarytą nusikalstamą veiką ir raštu išdėsto savo poziciją bei nurodo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kita vertus, susiklosčius situacijai, kai asmuo, prieš tai raštu prisipažinęs dėl veikos padarymo ir davęs analogiškus parodymus, vėliau juos keičia, toks rašytinis prisipažinimas įgyja reikšmę parodymų keitimo vertinimo prasme.

Grįžtant prie šios bylos aplinkybių, pažymėtina, kad iš tiesų A. D. tą pačią dieną iš Vilniaus apskrities VPK KP NNTV buvo pristatytas į Vilniaus m. 2 PK. Liudytojas B. M. teisme negalėjo prisiminti, kas pristatė A. D. į Vilniaus m. 2 PK, t. y. jie patys arba buvo atvykęs kitas tyrėjas jo paimti. Tačiau liudytojas I. Z. nurodė, kad pats buvo nuvykęs į Vilniaus apskrities VPK KP NNTV, kur jam perdavė vieną iš brolių (bylos medžiaga patvirtina, kad tai buvo A. D.). Nagrinėjant bylą gynybai kilo klausimu, koks gi buvo A. D. statusas jo buvimo Vilniaus apskrities VPK KP NNTV metu. Iš dalies į šį klausimą atsako šio asmens laikino sulaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad A. D. faktiškai sulaikytas 2016 m. gruodžio 6 d. 10.40 val. Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 13 (t. y. Vilniaus apskrities VPK KP NNTV) (1 t., b. l. 147). Taigi byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 27 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą, kuriame nebuvo nustatyti įtariamieji, 2016 m. gruodžio 6 d. į Vilniaus m. 2 PK jau minėtomis aplinkybėmis pristatomas pirmas, galimai su tiriama vagyste susijęs, asmuo, t. y. A. D., kuris raštu prisipažino, kad vagystę įvykdė kartu su broliu A. D. ir A. K..

Iš liudytojų I. Z. ir B. M. parodymų matyti, kad pastarasis turėjo informacijos, kad tuo metu (kai A. D. buvo Vilniaus apskrities VPK KP NNTV) A. D. dirbo Pilaitėje, todėl B. M. ir J. G. nuvyko pas jį. Šiuo atveju iš šių liudytojų parodymų nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar I. Z. prašė tokios pagalbos, kaip nurodo liudytojas B. M., ar pastarasis ir J. G. patys pasisiūlė padėti pristatyti kitą brolį, kaip nurodo I. Z.. Esminės reikšmės tai neturi, nes, kaip minėta, B. M. ir J. G. darbo pobūdis ir buvo susijęs su pagalbos policijos komisariatams teikimu, taip pat ir pristatant asmenis. Liudytojai B. M. ir J. G. teisme patvirtino, kad buvo nuvykę pas A. D. ir pristatė jį į 2 PK. Šią aplinkybę patvirtina ir A. D. laikino sulaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad jis faktiškai sulaikytas 2016 m. gruodžio 6 d. 12.00 val. Vilniuje, Algirdo g. 20 (t. y. Vilniaus m. 2 PK). Taigi byloj nustatyta, kad neužilgo po pirmo asmens, galimai susijusio su tiriama vagyste, pristatymo į Vilniaus m. 2 PK buvo pristatytas antras asmuo, t. y. A. D.. Pažymėtina, kad A. K., kaip galimai trečias asmuo, susijęs tiriama vagyste, nebuvo pristatytas į Vilniaus m. 2 PK, nes iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad jis nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. buvo suimtas kitame ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 57).

Pasak liudytojo I. Z., A. D. atvykus į Vilniaus m. 2 PK, jis su juo bendravo apie vagystę ir jis patvirtino savo brolio žodžius, be to, surašė prisipažinimą. Šiuo atveju teismas apie tokio pobūdžio tiek žodinį, tiek rašytinį prisipažinimą jau yra pasisakęs (A. D. atveju), todėl nesikartos. Atkreiptinas dėmesys, kad tai nebuvo, kaip nurodo pats liudytojas I. Z., „oficiali“ apklausa, tačiau nagrinėjamu atveju toks preliminarus informacijos rinkimas yra suprantamas dėl tuo metu galiojusios ikiteisminių tyrimų paskirstymo tarp tyrėjų tvarkos (šiuo atveju nekalbama apie tokios informacijos teisėtumą ir jos panaudojimo kaip įrodymų šaltinio). Minėta, kad tyrėjas I. Z. pagal bylai aktualiu laikotarpiu nustatytą tvarką tyrė tik tas bylas, kuriose įtariamieji nėra nustatyti. Iš jo ir kito Vilniaus m. 2 PK tyrėjo D. B. parodymų matyti, kad būtent pastarasis tyrė bylas, kuriose įtariamieji buvo nustatyti. Iš šios bylos tyrimo eigos matyti, kad tyrėjas D. B. ir perėmė ikiteisminį tyrimą iš tyrėjo I. Z.. Teismo nuomone, tyrėjas I. Z., bendraudamas su A. D., prieš perduodamas tyrimą kitam tyrėjui norėjo įsitikinti, ar tikrai galima laikyti, kad įtariamieji yra nustatyti. Teismas akcentuoja, kad nepritaria tokiai praktikai ir mano, kad susiklosčiusioje situacijoje A. D., pristačius jį į laikino sulaikymo kamerą, turėjo būti apklaustas įtariamuoju, prieš tai įteikus jam pranešimą apie įtarimą, išaiškinus procesines teises, kas ir buvo vėliau padaryta.

Iš tyrėjo D. B. teisme duotų parodymų matyti, kad jam buvo paskirtas šis ikiteisminis tyrimas, kai įtariamieji jau buvo nustatyti, o jis atliko šiuos veiksmus: įteikė pranešimus apie įtarimą, atliko apklausas, kratas, peržiūrėjo vaizdo įrašus. Šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir bylos medžiaga: pranešimai apie įtarimą, įtariamųjų A. D. ir A. D. apklausos protokolai, kratos protokolai (1 t., b. l. 75–88, 95–97, 104–109, 133, 134, 155, 156). Pažymėtina, kad minėti veiksmai buvo atlikti 2016 m. gruodžio 7 d., kaip ir teisių dėl gynėjo išaiškinimas (1 t., b. l. 132, 154), tačiau visos įtariamojo teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, buvo išaiškintos dar 2016 m. gruodžio 6 d., t. y. įtariamųjų sulaikymo dieną (1 t., b. l. 131, 153). Taigi pirma įtariamųjų A. D. ir A. D. apklausa, kuri atitiko visus BPK reikalavimus, taikomus procesinių veiksmų atlikimui, įvyko 2016 m. gruodžio 7 d. Būtent šios tyrėjo D. B. atliktos apklausos metu įtariamųjų duotus parodymus dėl jiems inkriminuotos veikos padarymo teismas laiko pirmine jų byloje pozicija, bet ne jų žodinius ir rašytinius prisipažinimus, išreikštus iki 2016 m. gruodžio 7 d. apklausos.

Iš teismo jau šiame nuosprendyje aprašytų įtariamųjų A. D. ir A. D. ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 7 d. duotų parodymų matyti, kad jie abu prisipažino įvykdę aptariamą vagystę, detaliai nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, patvirtindami, kad kartu dalyvavo ir A. K., nurodė ir jo veiksmus. Teisme liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad abu minėti įtariamieji davė panašius parodymus, jie vieni kitus atitiko, jis buvo peržiūrėjęs ir vaizdo įrašą, įtariamųjų nurodytos aplinkybės atitiko tai, kas užfiksuota vaizdo įraše, jie gan smulkiai davė parodymus, patys nurodė aplinkybes, apklausų metu nebuvo daromas joks psichologinis spaudimas, apklausiant nebuvo atskleidžiama, ką pasakė kitas įtariamasis. Teismui, sugretinus kaltinamųjų A. D. ir A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus pirminius parodymus tarpusavyje, taip pat su vaizdo įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kita byloje surinkta medžiaga (įvykio vietos apžiūros protokolu), taip pat nekyla abejonių, kad jie abu dalyvavo padarant šią vagystę. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui nėra suprantama, kodėl dar vienas įtariamasis, t. y. A. K., buvo apklaustas tik 2017 m. rugpjūčio 10 d. (1 t.., b. l. 179), nors, kaip minėta, 2016 m. gruodžio mėn. buvo suimtas kitoje byloje. Teismo nuomone, ši taktinė klaida, nesiimant aktyvių veiksmų apklausti A. K. vienu metu, kaip ir kitus du įtariamuosius, sudarė pagrindą įtariamiesiems vėliau pakeisti savo pirmiau užimtą poziciją.

Teismas šioje byloje remiasi būtent pirminiais kaltinamųjų A. D. ir A. D. duotais parodymais, kritiškai vertina jų vėlesnius dar ikiteisminio tyrimo metu pakeistus parodymus, taip pat kaltinamojo A. K. parodymus ir jais nesivadovauja. Teismo vertinimu, būtent pirminiai kaltinamųjų A. D. ir A. D. duoti parodymai yra teisingi, atitinka kitomis įrodinėjimo priemonėmis byloje nustatytas faktines aplinkybes, o šių parodymų vėlesnis pakeitimas, kaip minėta, laikytinas nelogišku ir prieštaringu, neatitinkančių byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Pirma, kaltinamieji A. D. ir A. D. neparodė, kad pirminių parodymų davimo metu prieš juos buvo naudojamas fizinis arba psichologinis smurtas, nors apie naudojamą bent psichologinį smurtą A. D. buvo užsiminęs teisme, t. y. kad su juo A. Juozapavičiaus g. bendravę tyrėjai ar kiti pareigūnai labai norėjo, kad jis prisipažintų, jog vagystę įvykdė kartu su broliu ir A. K., nors jis sakė, kad ją įvykdė su kitais asmenimis M. ir T.. A. D., antrą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir keisdamas savo parodymus, dalyvaujant gynėjui, taip pat neminėjo aplinkybių, kad būtent pareigūnai privertė jį duoti tokius parodymus. Jis tiesiog parodė, kad anksčiau nurodė brolį ir A. K., nes tikėjosi po visiško prisipažinimo būti paleistam. Teisme apklausti visi tyrėjai, kurie dalyvavo apklausiant įtariamuosius A. D. ir A. D. arba bendravę su jais, patvirtino, kad joks smurtas nebuvo naudojamas. Taigi psichologinio arba fizinio smurto naudojimą, kaip įtariamųjų A. D. ir A. D., jų teigimu, neteisingų parodymų davimo priežastį, teismas atmeta, kaip nepasitvirtinusią.

Antra, teismas kritiškai vertina kaltinamųjų A. D. ir A. D. teisme nurodytą aplinkybę, kad jie pirminių parodymų davimo metu buvo suderinę savo pozicijas. A. D. teisme parodė, kad brolis jam dar iki jo sulaikymo anksčiau buvo pasakojęs apie šią vagystę, be to, Vilniaus miesto 2 PK jie buvo patalpinti į laikino sulaikymo kameras, iš kurių turėjo galimybę bendrauti tarpusavyje, brolis jam pasakė, kad prisipažino, pasakė su kuo buvo, pasiūlė ir jam prisipažinti, nes kitaip nepaleis, todėl pasakė tyrėjui tai, ką jis norėjo girdėti. Visgi liudytojas D. B. teisme parodė, kad broliai toje pačioje byloje negalėjo būti laikomi kartu ir negalėjo suderinti parodymų. Liudytojas I. Z. taip pat parodė, kad asmenys, kurie yra įtariamieji vienoje baudžiamojoje byloje, yra laikomi atskirai, mano, jog broliai buvo laikomi atskirai, nes budėtojams buvo pasakyta, kad brolius reikia laikyti atskirai. Įvertinus A. D. pirminių parodymų turinį, nėra pagrindo daryti išvados, kad jis tokius parodymus, kurie atitiko ir vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, galėjo duoti tik nugirdęs juos iš brolio. Teismo vertinimu, tokių parodymų jis negalėjo duoti ir iš pranešimo apie įtarimą, su kuriuo jis buvo susipažindintas prieš apklausą, nes pranešime apie įtarime tokių aplinkybių, apie kuriuos A. D. pasakojo apklausos metu, tiesiog nėra. Įtarimo tekstas yra labai lakoniškas, jame nurodyta tik tai, kad A. D. tam tikru laiku ir vietoje, veikdamas su A. D. ir A. K., užlaužus duris įsibrovė į Kavinį, o pro ją į Parduotuvę, pavogė Kavinėje seifą su jame buvusiais pinigais, o Parduotuvėje – nenustatytą skaičių cigarečių (1 t., b. l. 155). Paties A. D. duoti parodymai vienareikšmiai yra detalesni, nei nurodyta pranešime apie įtarimą. A. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu, po visų liudytojų, tarp jų ir tyrėjų B. M. ir J. G., apklausos parodė, kad jam apie vagystes aplinkybes papasakojo šie tyrėjai, kurie vežė jį iš darbovietės į Vilniaus miesto 2 PK. Apklausti minėti tyrėjai teisme neneigė, kad A. D. pristatymo metu galėjo kalbėti su juo apie vagystę, tačiau, įvertinus A. D. pirminės apklausos metu duotų parodymų detalumą ir išsamumą, teismui nekyla abejonių, kad tokius parodymus galėjo duoti tik asmuo, tiesiogiai dalyvavęs konkrečiame įvykyje. Be to, pats savanoriškas sutikimas vykti kartu su pareigūnais į policijos komisariatą patvirtina, kad A. D. puikiai suprato dėl kokios vagystės jis tapo reikalingas pareigūnams. Atkreiptinas dėmesys, kad A. D. ikiteisminio tyrimo metu atliktos antros apklausos, kurioje pakeitė parodymus, metu, dalyvaujant gynėjai, nieko nesakė, kad apie vagystes aplinkybes sužinojo iš jį vežusių pareigūnų. Antroje apklausoje jis parodė tik tai, kad apie vagystę sužinojo iš brolio ir įteikto pranešimo apie įtarimą. Paneigus kaltinamojo A. D. versiją, kad jis apie vagystės aplinkybes sužinojo ne joje dalyvaudamas, o iš brolio, tyrėjų B. M. ir J. G. ir pranešimo apie įtarimą, teismas vadovaujasi A. D. pirminiais parodymus, o vėlesnius jo parodymus atmeta.

Trečia, kaltinamojo A. D. pirminių parodymų teisingumą ir jo versijos, kad jis nedalyvavo darant vagystę, nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad jis pirmos apklausos metu nurodė tokias aplinkybes, atitinkančias byloje kitais įrodymų šaltiniais nustatytas faktines aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs jo brolis A. D. pirmos apklausos metu (primintina, kad, A. D. teigimu, būtent iš brolio jis sužinojo vagystės aplinkybes). A. D. 2016 m. gruodžio 7 d. parodė, kad išlaužus Kavinės duris ir patekus į vidų, jis į duris, skiriančias Kavinę ir Parduotuvę, trenkė kėde ar suolu. Tuo tarpu A. D., apklaustas tą pačią dieną, parodė, kad išlaužus kavinės duris ir užėjus į vidų, jo brolis (A. D.), paėmęs lauke prie durų gulėjusią plytą ar akmenį, metė į duris, skiriančias Kavinę ir Parduotuvę. Liudytoja D. Ž. teisme parodė, kad, atvykusi į įvykio vietą, pastebėjo suolą, plytą, nuvirtusią kėdę, suolas iš lauko terasos, plyta ar akmuo buvo Kavinės viduje, nors jų ten neturėjo būti, kadangi plytos visada būdavo lauke. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje Kavinės patalpose yra stiklinės durys, šalia kurių guli plyta pilkos spalvos. Be to, kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 61), kuriuo apžiūrėti UAB „Karališka kibininė“ pateikti vaizdo įrašai, kurie savo ruožtu buvo peržiūrėti ir teisminio nagrinėjimo metu, nurodyta, kad: vaizdo įraše „1_01_R_20161026233818.dav“ matosi, jog pirmas įbėgęs asmuo dešinėje rankoje nešasi kažkokį masyvų daiktą, panašų į suoliuką, antras asmuo kairėje rankoje turi kažką panašaus į šiukšlių maišą, o dešinėje rankoje kažką panašaus į plytą; vaizdo įraše „1_04_R_20161026230000_1.dav“ matosi, kad pirmas įbėgęs asmuo padeda rankoje turėtą galimai suolą, paima nuo grindų kėdę, bei pribėgęs prie stiklinių durų, vedančių į Parduotuvę, kėdę meta į duris, bet stiklas nesudūžta, tada abu asmenys su kapišonais prieina prie durų ir jas atidaro, o antras asmuo ant žemės padeda kažkokį daiktą, panašų į plytą. Taigi A. D. pirmos apklausos metu nurodė aplinkybę dėl plytos, kurios nebuvo nurodęs A. D. taipogi pirmos apklausos metu. Iš minėtų kitų įrodymų nustatyta, kad į kavinę įsibrovę asmenys visgi turėjo plytą. Tokiu būdu dar kartą nepasitvirtino šių kaltinamųjų versija, kad apie aptariamos vagystės aplinkybes A. D. sužinojo iš brolio. A. D. pareikštame įtarime taip pat neužsimenama apie plytą. Darytina išvada, kad A. D. dalyvavo nagrinėjamame įvykyje ir pirmos apklausos metu davė teisingus parodymus, kuriais teismas ir vadovaujasi šioje byloje.

Ketvirta, teisme nepasitirvinto kaltinamojo A. D. dar ikiteisminio tyrimo metu antroje apklausoje iškelta versija, kad jis vagystę įvykdė su asmenimis M. ir T.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. D. negalėjo konkrečiai nurodytų šių asmenų gyvenamųjų vietų ar kitų duomenų, pagal kuriuos ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėtų nustatyti jų asmenybes ir apklausti juos. Tai labai apsunkino šios versijos patikrinimą, o tai iš esmės yra naudinga kaltinamiesiems. Pagrįstų abejonių kelia vien A. D. nurodytas šių asmenų apibūdinimas, iš kurio matyti, kad jie pagal ūgį ir kūno sudėjimą labai panašūs į kitus kaltinamuosius, kartu A. D. teigiant, kad tai tikrai ne kiti kaltinamieji. Galutinai šios versijos nepagrįstumas pasitvirtino bylos teisminio nagrinėjimo metu, kai kaltinamasis A. D. pateikė teismui vieno iš šių asmenų telefono numerį (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 40), kuri žinojo dar vagystės metu. Teismui įpareigojus prokurorę nustatyti šio numerio priklausomybę, teismui buvo pateiktas tarnybinis pranešimas su priedu, iš kurio matyti, kad šis numeris priklauso išankstinio apmokėjimo sistemai (tai reiškia, kad pagal numerį nėra galimybės nustatyti jo savininko), tačiau svarbiausia yra tai, kad šis numeris buvo aktyvuotas tik 2018 m. vasario 12 d. (1 t., b. l. 59, 60). Darytina išvada, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl kitų asmenų dalyvavimo įvykdant vagystę nėra teisingos. Be to, toks kaltinamojo elgesys, pateikiant telefono numerį, vertintinas kaip bandymas suklaidinti teismą ir prisideda prie šio kaltinamojo antros ir vėlesnių apklausų metų duotų parodymų kritiško vertinimo.

Dėl kaltinamųjų A. D. ir A. D. 2016 m. gruodžio 6 d. sulaikymo aplinkybių vertinimo jų parodymų patikimumo prasme teismas pažymi, kad nemano, jog tai turėjo kokios nors įtakos kaltinamųjų duotiems parodymams. Analogiškai teismas vertina ir A. K. gynėjo nurodytas aplinkybes dėl tų pačių kaltinamųjų sulaikymo ir paleidimo (2016 m. lapkričio 30 d. – 2016 m. gruodžio 1 d.) atliekant kitą ikiteisminį tyrimą (Vilniaus r. PK). Kaltinamųjų ir jų gynėjų nurodyti argumentai, kad jie tuo metu buvo pažeidžiami, atmestini, atsižvelgiant į kaltinamųjų A. D. ir A. D. kriminalinę praeitį (aptariamos vagystės padarymo metu kiekvienas iš jų buvo teistas po tris kartus). Jie neabejotinai žinojo pagrindines ikiteisminio tyrimo atlikimo, apklausos, kvietimo į ją principus. Nepaisant to A. D. pats sutiko atvykti į Vilniaus apskrities VPK KP NNTV, o A. D. – vykti su pareigūnais į Vilniaus m. 2 PK. Kad jiems būtų grasinta arba naudojamas psichologinis ir (arba) fizinis smurtas, byloje duomenų nėra.

Apibendrinant kaltinamųjų A. D. ir A. D. šioje byloje duotus parodymus, teisingais laikytini būtent pirmos apklausos metu duoti parodymai, todėl teismas jais vadovaujasi darydamas išvadą ne tik dėl šių asmenų, bet ir dėl A. K. dalyvavimo šioje vagystėje.

Nagrinėjant bylą teisme daug dėmesio buvo skirta vaizdo įrašams. Teismo įsitikinimu, kaltinamieji nenumatė, kad Kavinėje taip pat yra įrengtos vaizdo kameros. Kitaip negalima paaiškinti jų elgesio įsibrauti į patalpas vienam iš asmenų be veidą (galvą) maskuojančių priemonių, o kitiems – su. Iš kaltinamųjų A. D. ir A. D. parodymų matyti, kad prieš įsilaužiant į Kavinę jie nusuko į šoną lauke buvusias kameras. Tik šie kaltinamieji buvo su gobtuvais ant galvos. Neatsitiktinai, nes jie planavo pro Kavinės patalpas patekti į Parduotuvę. Apie tai liudija išankstinis pasirūpinimais maišais, lauko suolo ir plytos paėmimas ir staigus šių kaltinamųjų judėjimas link durų, skiriančių Kavinę nuo Parduotuvės. Kaltinamiesiems, kaip ir bet kuriam vidutiniškai išsilavinusiam žmogui, puikiai žinoma, kad tokių prekybos centrų, kaip „Maxima“, salės yra filmuojamos. Tai ir buvo priežastis, kodėl A. D. ir A. D. buvo su gobtuvais ant galvos. Trečias gi asmuo (teismas nustatė, kad tai A. K.) pasiliko Kavinėje ieškoti kitų vertingų daiktų, kuriuos būtų galima pavogti. Teismas mano, kad pastarasis tiesiog nenumatė, kad Kavinė yra filmuojama. Kita vertus, aplinkybė, kodėl A. K. neužsidėjo gobtuvo ant galvos, nėra esminė šioje byloje. Svarbiausia, kad kameros jį užfiksavo.

Teisiamajame teismo posėdyje peržiūrėti vaizdo įrašai iš kavinės neįtikino kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo, kad juose užfiksuotas būtent jis. Priešingai nei teigia gynėjas, būtent prokurorė iškėlė klausimą dėl ekspertizės skyrimo. Teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi (3 t., b. l. 3–9) paskyrė kompleksinę vaizdų ir portretų ekspertizę, pavesdamas ekspertams atsakyti į klausimus, ar byloje pateikti vaizdo įrašai tinkamai atlikti portretų tyrimą; jeigu ne, pagerinti vaizdo įrašų kokybę ir pateikti vaizdo įrašų kadrų atvaizdus, kuriuose užfiksuotas asmuo be gobtuvo ant galvos; ar nutartyje nurodytuose vaizdo įrašuose asmuo be gobtuvo ant galvos ir lyginamajam tyrimui pateiktuose atvaizduose užfiksuotas tas pats asmuo, be to, prokurorei buvo pavesta pateikti ekspertams lyginamąją medžiagą pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro metodines rekomendacijas.

Atlikus ekspertizę ir pateikus teismui ekspertizės aktą, esminio lūžio šioje byloje neįvyko, kadangi nustatyti, ar tyrimui pateiktuose vaizdo įrašuose asmuo be gobtuvo ant galvos ir lyginamajam tyrimui pateiktuose atvaizduose užfiksuotas tas pats asmuo, nėra galimybės (3 t., b. l. 12–14). Tačiau teigti, kad ekspertizės skyrimas ir pateiktos ekspertų išvados buvo beprasmės, pagrindo nėra. Ekspertizės atlikimo metu buvo padaryti tiriamojo asmens atvaizdai, kuriuos galima palyginti su lyginamojo asmens (A. K.) atvaizdais (ekspertizės akto priedas, 3 t., b. l. 15). Be abejo, iš jų palyginimo negalima daryti kategoriškos išvados, kad šiuose atvaizduose yra tas pats asmuo (būtent tokia ir yra ekspertų pateikta išvada). Kita vertus, šis palyginimas leidžia daryti išvadą, kad asmenys yra panašūs. Kitaip tariant, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tiriamojo asmens atvaizduose užfiksuotas visai į kaltinamąjį A. K. nepanašus asmuo. Darydamas tokią išvadą, teismas pasikliauna ne tik savo sugebėjimais atskirti asmenis, tačiau ir ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodytais teiginiais. Šioje dalyje nurodyta, kad tiriamasis asmuo užfiksuotas iš didelio atstumo, veido kontūrai neryškūs, susilieję, dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti ir palyginti atskirų išorės elementų, tokių kaip akys, nosis, burna, smakras, ausys ir kitų požymių, išskyrus keletą pateikiamų vėliau: viršugalvio kontūras ir profilio – užapvalintas, kaktos plotis – tikėtinai vidutinė, plaukų spalva ir apiforminimas – tamsūs trumpai kirpti, plaukų augimo linijos ties kakta – išgaubtas vidurinėje dalyje, įgaubtas šoninėse dalyse dėl nuplikimo, veido plaukai (ūsai, barzda, žandenos) – tikėtinai yra; šie požymiai sutampa su lyginamojo asmens. Apibendrindamas teismas pažymi, kad nors, ekspertų teigimu, nustatytų sutampančių požymių yra nedaug ir jie nėra esminiai, išsiskiriantys asmenį iš kitų, visgi sugretinus ekspertų teiginius su kita baudžiamosios byloje medžiaga ir teismo jau padarytomis išvadomis, kad teisingi yra kaltinamųjų A. D. ir A. D. pirmos apklausos metu duoti parodymai, kurių esmė, jog jie įvykdė vagystę kartu su A. K., ekspertizės akto turinys patvirtina teismo įsitikinimą dėl A. K. dalyvavimo šioje vagystėje.

Dėl kaltinamųjų gyvenamosiose vietose atliktų kratų teismas pažymi, kad aplinkybė, jog šių kratų metu nebuvo rasti įrodymai, patvirtinantys kaltinamųjų dalyvavimą vagystėje, nepaneigia teismo, remiantis kitais įrodymais, padarytos priešingos išvados.

Teismas, įvertinęs kaltinamųjų A. D. ir A. D. ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 7 d. duotus parodymus kaip teisingus, atmetęs šių kaltinamųjų vėlesnius parodymus, taip pat kaltinamojo A. K. parodymus, vadovaudamasis liudytojų D. Ž., V. M., D. B., I. Z., B. M. ir J. G. parodymais, kita byloje surinkta rašytine medžiaga: įvykio registracijos duomenimis, tarnybiniais pranešimais, protokolo-pareiškimu, pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašų apžiūros protokolais, pačiais teisiamajame posėdyje peržiūrėtais vaizdo įrašais, ekspertizės aktu, konstatuoja, jog šių įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamieji A. D., A. D. ir A. K., turėdami bendrą pagrobti svetimą turtą ir veikdami kartu, kaltiname nurodytu laiku išlaužė prekybos centre „Maxima“ Vilniuje, J. Tiškevičiaus g. 22, esančios Kavinės lauko duris, įsibrovė į Kavinę, A. K. pagrobė UAB „Karališka kibininė“ priklausantį 200 Eur vertės seifą su jame buvusiais 800 Eur, o A. D. ir A. D. atidarė duris ir pateko į Parduotuvės užkasio zoną ir iš informacinės kasos stalčių pagrobė iš viso 1 120 pakelių cigarečių, kurių bendra vertė 3 687,20 Eur, paskui visi pasišalino. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę A. D., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – iki bausmės atlikimo dirbo (2 t., b. l. 41), vedęs, turintis vaiką, šeimoje auga dar vienas vaikas (3 t., b. l. 61–65), teistas 5 kartus (iki šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo teistas 3 kartus) už analogiškas nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 29–31), daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 32–40). Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja A. D. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Iš ankstesnių kaltinamojo teistumų matyti, kad jam buvo skirtos ir pakankamai švelnesnės (bauda, laisvės apribojimas), ir griežtesnės (laisvės atėmimas, atidedant jo vykdymą) bausmės. Akivaizdu, kad šios bausmės buvo neveiksmingos, nes nepadarė kaltinamajam teigiamo poveikio. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. D. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) ir dydis (tarp minimumo ir vidurkio). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Išvardytos aplinkybės dėl ankstesnių teistumų taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, t. y. atidedant bausmės vykdymą (BK 75 str.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, kaltinamajam A. D. šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi, kuri pakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi ir patikslinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartimi, paskirta galutine 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir 3 MGL dydžio bauda.

Teismas, skirdamas bausmę A. D., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis (2 t., b. l. 18), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 19), teistas 7 kartus (iki šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo teistas 3 kartus), taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 5–8), daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 9–17). Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja A. D. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Iš ankstesnių kaltinamojo teistumų matyti, kad jam buvo skirtos ir pakankamai švelnesnės (laisvės apribojimas, areštas), ir griežtesnės (laisvės atėmimas) bausmės. Akivaizdu, kad šios bausmės buvo neveiksmingos, nes nepadarė kaltinamajam teigiamo poveikio. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. D. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) ir dydis (tarp minimumo ir vidurkio). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Išvardytos aplinkybės dėl ankstesnių teistumų taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, t. y. atidedant bausmės vykdymą (BK 75 str.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, kaltinamajam A. D. šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta galutine 2 (dvejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – vykdantis individualią veiklą (2 t., b. l. 66, 163), turintis vaiką (2 t., b. l. 164), teistas 12 kartų (iki šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo teistas 10 kartų), taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 50–58), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 59–65). Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja A. K. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Iš ankstesnių kaltinamojo teistumų matyti, kad jam buvo skirtos ir pakankamai švelnesnės (bauda), ir griežtesnės (laisvės atėmimas, jo vykdymą taip pat atidedant) bausmės. Akivaizdu, kad šios bausmės buvo neveiksmingos, nes nepadarė kaltinamajam teigiamo poveikio. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. K. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) ir dydis (tarp minimumo ir vidurkio). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Išvardytos aplinkybės dėl ankstesnių teistumų taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, t. y. atidedant bausmės vykdymą (BK 75 str.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, kaltinamajam A. K. šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi paskirta galutine 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. gruodžio 6 d. 12.00 val. (1 t., b. l. 165) iki 2016 m. gruodžio 8 d. 10.56 val. (1 t., b. l. 166), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 167), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. gruodžio 6 d. 10.40 val. (1 t., b. l. 148) iki 2016 m. gruodžio 8 d. 10.13 val. (1 t., b. l. 149), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 150), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 183) paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

6. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 184), du vokai su 2 optinėmis duomenų laikmenomis (3 t., b. l. 16), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje, vokas Nr. 1 su 6 išliejomis ir vokas Nr. 3 su daktiloskopine plokštele, 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimu perduoti saugoti daiktus (1 t., b. l. 54) ir 2017 m. lapkričio 24 d. kvitu B serija BBB Nr. 2PK002747 (1 t., b. l. 55), atiduoti saugoti į daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b. l. 54), stiklainiai Nr. 2 ir 4 su kvapais, 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimu perduoti saugoti daiktus (1 t., b. l. 56), atiduoti saugoti į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyrių, Vilniuje, Minsko pl. 45 (1 t., b. l. 56), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Civilinė ieškovė UAB „Maxima Lt“ šioje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 3 687,20 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad iš informacinės kasos stalčių buvo pavogtos cigaretės. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Maxima Lt“ pateikė dokumentus, pagrindžiančius pavogtų prekių vertę (1 t., b. l. 31–32). Civilinis ieškinys tenkintinas ir jai solidariai iš kaltinamųjų A. D., A. D. ir A. K. priteistina 3 687,20 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Civilinė ieškovė UAB „Karališka kibininė“ šioje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad įsilaužimo metu į bendrovės nuomajamas patalpas buvo pavogtos piniginės lėšos sumoje 800 Eur ir seifas, kurio vertė yra 200 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Karališka kibininė“ pateikė dokumentus, pagrindžiančius pavogtų prekių vertę (1 t., b. l. 38–40). Civilinis ieškinys tenkintinas ir jai solidariai iš kaltinamųjų A. D., A. D. ir A. K. priteistina 1 000 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. D. (A. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi, kuri pakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi ir patikslinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartimi, paskirta galutine 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir 3 MGL dydžio bauda bei A. D. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 3 MGL dydžio, t. y. 112,98 Eur, baudą.

Bausmės pradžią A. D. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. D. laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 6 d. 12.00 val. iki 2016 m. gruodžio 8 d. 10.56 val. (dvi dienas) išbūtą laiką ir pagal Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuri pakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi ir patikslinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartimi, atliktą bausmės dalį ir nutartyje nurodytus įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią A. D. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. D. (A. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta galutine 2 (dvejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. D. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. D. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. D. laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 6 d. 10.40 val. iki 2016 m. gruodžio 8 d. 10.13 val. (dvi dienas) išbūtą laiką ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį ir nuosprendyje nurodytus įskaitytus laikotarpius.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi paskirta galutine 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo jo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Į A. K. paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartyje nurodytus įskaitytus laikotarpius.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Civilinės ieškovės UAB „Maxima Lt“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai solidariai iš A. D., A. D. ir A. K. 3 687,20 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 20 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „Karališka kibininė“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai solidariai iš A. D., A. D. ir A. K. 1 000 (vieną tūkstantį) Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su vaizdo įrašais, du vokus su 2 optinėmis duomenų laikmenomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje, voką Nr. 1 su 6 išliejomis ir voką Nr. 3 su daktiloskopine plokštele, atiduotus saugoti į daiktinių įrodymų saugyklą, stiklainius Nr. 2 ir 4 su kvapais, atiduotus saugoti į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyrių, Vilniuje, Minsko pl. 45, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.