Kauno apygardos teismo nutartis

2022-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-383/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-28
Bylos Nr.
1A-345-383/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01040-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-383/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01040-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. L. ir jo gynėjui advokatui A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. L., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant L. L. atsakomybei 1 metams ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, K. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus ir konfiskuota automobilio „Chevrolet Volt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 5000 eurų (penki tūkstančiai eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. kad 2022 m. sausio 8 d. apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę automobilį „Chevrolet Volt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol sukėlė eismo įvykį, apie įvykį nepranešęs policijai iš įvykio vietos pasišalino, toliau vairavo transporto priemonę iki (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas mažiausias 2,33 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendyje konstatuota, kad K. L. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, perduodant L. L. atsakomybėn.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jurgita Patalavičienė prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo K. L. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 72 MGL, t. y. 3 600 eurų dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 48 MGL, t. y. 2 400 eurų dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Konfiskuoti automobilio „Chevrolet Volt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą - 15 510 eurų. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog L. L. turės teigiamos įtakos asmeniui, už kurį laiduoja. Nustatyta, kad ji kartu su savo vaiku gyvena tėvo namuose. Nors nurodė, kad yra dirbanti, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2022 m. sausio 29 d. ji nedirba. L. L. yra 27 metų amžiaus, o K. L. - 68 metų asmuo, kuris turi didelę gyvenimišką patirtį, nemenkus pasiekimus profesinėje srityje, susiformavusius įgūdžius, todėl jauno amžiaus asmuo niekaip negali daryti įtakos subrendusio asmens sprendimams. Šios aplinkybės parodo ir tai, kad L. L. yra priklausoma nuo savo tėvo - gyvena jo namuose, neatmestina, jog ir finansiškai jo yra išlaikoma (SODROS duomenimis, nedirbanti). Be to, kaip matyti, laiduotojos gyvenimas kartu su tėvu, artimas bendravimas, nesulaikė jo nuo teisės pažeidimų darymo. Šie argumentai patvirtina, jog parinktas laiduotojas neatitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

3.2. Skunde teigiama, kad laidavimo institutas negalėjo būti taikytas ir dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintų reikalavimų neatitikties. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. L. baustas administracine tvarka 11 kartų (9 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų 7 nusižengimai susiję su greičio viršijimu). Atkreiptinas dėmesys, kad yra padaręs administracinį nusižengimą, savo pobūdžiu panašų į nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. sausio 6 d., vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, keisdamas važiavimo kryptį, nepaliko tarpo iš šono, dėl ko jie susidūrė, nukentėjusiajam padaryta 303,25 Eur žala, nesutaręs su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių, neužpildžius eismo įvykio deklaracijos, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, su automobiliu iš įvykio vietos pasišalino). K. L. charakterizuojančių duomenų galima rasti ir 2017 m. rugsėjo 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje, kuriuo BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiuoju (2016 m. gruodžio 15 d. apie 17.30 val. viešoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje automobiliu VW „Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užstojo kelią viešojo transporto priemonei - AB „K.“ mikroautobusui „MB Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam nukentėjusiojo D. G., priėjęs prie mikroautobuso atidarė jo dureles ir, girdint mikroautobuso keleiviams, išplūdo necenzūriniais žodžiais mikroautobuso vairuotoją nukentėjusįjį D. G. bei bandė kumščiais suduoti jam, po to panaudojo fizinį smurtą - nenustatytą kiekį kartų kumščiais sudavė nukentėjusiajam į krūtinę, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvas krūtinės kairėje, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą). Teisės pažeidimai taip pat padaryti ir apsvaigus nuo alkoholio: vairavo neblaivus Ispanijoje (iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad 2021 m. lapkričio 7 d. K. L. vairavo neblaivus transporto priemonę Ispanijoje); iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 506 straipsnio 4 dalį (2017 m. lapkričio 5 d., būdamas neblaivus (1,53 promilės), gyvenamajame name nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, atsisakė eiti į tarnybinį automobilį, bandė išsisukinėti), ANK 481 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugpjūčio 27 d. viešoje vietoje - vaistinėje ir prekybos centro patalpose, būdamas girtas, keikėsi necenzūriniais žodžiais, rėkavo, kabinėjosi prie darbuotojų ir klientų), todėl kyla pagrįstų abejonių, kad šis asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3.3. Prokurorės teigimu, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, K. L. turi problemų dėl alkoholio vartojimo (tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta jo dukra L. L.), baustas administracine tvarka ir už nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio (ANK 481 straipsnio 1 dalis, ANK 506 straipsnio 4 dalis). Be to, 2021 m. lapkričio 7 d. K. L. vairavo neblaivus transporto priemonę Ispanijoje), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog K. L. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o dėsningas, netinkamo gyvenimo būdo, reiškinys.

3.4. Skunde taip pat pažymima, kad, skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas transporto eismo saugumui), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamojo asmenybę - dirbantis, neteistas. K. L. inkriminuotas nusikaltimas įvykdytas kaltininkui vairuojant UAB „P.“ priklausančią specializuotą transporto priemonę - automobilį „Chevrolet Volt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukeliant pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei ar svetimam turtui, paskyrus bausmę, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio vertės, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2 dalis).

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Jurgita Patalavičienė palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. L. ir jo gynėjas advokatas A. V. prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Vyriausiosios prokurorės apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su apylinkės teismo sprendimu K. L. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, dar kartą įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad K. L. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, savo išvadas dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimumo išsamiai argumentavo ir pagrindė.

8. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai be BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. K. L. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę pripažino visiškai, neigiamai vertino savo veiksmus ir gailėjosi. Byloje buvo gautas L. L. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Šių teismo nustatytų aplinkybių prokurorė neginčija. Vis dėlto, prokurorės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga (pagrindas manyti, kad K. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų), taip pat netinkamai įvertintas laiduotojos tinkamumas.

10. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, kad K. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad K. L. praeityje nėra teistas, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 42-43), dirba UAB ,,P.“ direktoriumi, nėra nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo tai buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos vertinimu, inkriminuojama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti pasitikėjimą K. L., nes vien baudžiamasis procesas turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir tikėtina, kad paskatins jį ateityje laikytis įstatymų, nedaryti naujų nusikaltimų. K. L. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, jis vairuodamas transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų tiek sau, tiek ir kitiems asmenims. Vis dėlto, dėl neteisėtų K. L. veiksmų jokie sunkesni padariniai nekilo, niekas nebuvo sužalotas. Nors veikos padarymo metu buvo apgadinti 2 automobiliai, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. L. atlygino transporto priemonių savininkams padarytą žalą, taip prisiimdamas atsakomybę už savo veiksmus, suvokdamas savo elgesio pasekmes ir siekdamas sušvelninti kilusius neigiamus padarinius (2 t., b. l. 50-53). Visos šios aptartos aplinkybės neleidžia spręsti apie išskirtinai didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Akcentuotina, kad K. L. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, pagal byloje esančius duomenis administracine tvarka nėra baustas už transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio. Nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra patvirtintos byloje esančiais duomenimis. Šios K. L. ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui pagrįstai manyti, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Kolegijos vertinimu, K. L. asmenybė leidžia daryti išvadą, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui.

11. Esminis prokurorės argumentas, nesutinkant su laidavimo instituto taikymu K. L. atžvilgiu, yra asmens baustumai administracine tvarka. Iš byloje esančio 2022 m. sausio 10 d. ANR išrašo matyti, kad K. L. per pastaruosius 5 metus yra 8 kartus baustas administracine tvarka (vyrauja nustatyto greičio viršijimo pažeidimai, taip pat baustas už kitus KET pažeidimus), paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 75-81). Iš šių aplinkybių matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo K. L. daugiau, nei metus laiko nebuvo baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų veikos padarymo metu neturėjo (paskutinis administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. spalio 5 d.). Atsižvelgiant į tai, vertinama, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad K. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad K. L. yra padaręs administracinį nusižengimą, savo pobūdžiu panašų į nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. sausio 6 d., vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, keisdamas važiavimo kryptį, nepaliko tarpo iš šono, dėl ko automobiliai susidūrė ir, nesutaręs su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių, neužpildžius eismo įvykio deklaracijos, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, su automobiliu iš įvykio vietos pasišalino. Sutiktina su prokurore, kad šis administracinis nusižengimas neigiamai charakterizuoja K. L., tačiau akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už automobilio vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas ir tai pirmasis atvejis, kai šis asmuo vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Taigi, negalima vertinti, kad praeityje K. L. taip pat yra baustas už panašios ar analogiškos nusikalstamos veikos/administracinio nusižengimo padarymą. Pažymėtina, kad nors praeityje K. L. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas nuosprendis (Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis), tačiau akcentuotina, kad šiuo nuosprendžiu jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiuoju, todėl laikytinas neteistu asmeniu. Be to, byloje nėra duomenų apie naujų ikiteisminių tyrimų pradėjimą jo atžvilgiu, todėl negalima vertinti, kad K. L. yra suformavęs cinišką požiūrį į visuomenėje priimtų normų laikymąsi ir tendencingai pažeidinėja įstatymus, daro naujas nusikalstamas veikas. Priešingos išvados neleidžia daryti ir prokurorės apeliaciniame skunde nurodomi 2017 m. rugpjūčio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 5 d. administraciniai nusižengimai, kadangi dėl šių nusižengimų padarymo buvo priimti procesiniai sprendimai nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, K. L. padarė išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, kadangi jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo buvo nepriekaištingas, jis jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, taip pat nebuvo baustas ir administracine tvarka. Tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė laidavimo institutą, spręsdamas, kad jo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Skunde taip pat keliamas laiduotojo tinkamumo klausimas, išreiškiama abejonė dėl L. L. tinkamumo ir realios galimybės daryti teigiamą įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam K. L.. Skunde nesutikimas dėl L. L. kaip galimos laiduotojos iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kad ji yra jauno amžiaus, nedirba, yra finansiškai priklausoma nuo savo tėvo K. L. ir tuo, kad neturi realių galimybių daryti teigiamą įtaką tėvui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laiduotoju gali būti asmuo, vertas teismo pasitikėjimo. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, teistumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-239-648/2020).

13. Pažymėtina, kad L. L. neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nuo 2022 m. balandžio 1 d. dirba UAB ,,E.“, darbovietės ir LSMU docento S. G. charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 130; 2 t., b. l. 49) o neigiamai jos asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Nors L. L. išties yra jauno amžiaus, tačiau pažymėtina, kad nei įstatymas, nei suformuota teismų praktika nesieja laiduotojo tinkamumo su jo amžiumi. Laiduotoja neigiamai vertina savo tėvo veiksmus ir teigia, kad darys teigiamą įtaką savo tėčiui. Pažymėtina, kad L. L. gyvena su savo tėvu, juos sieja artimas ryšys nuo vaikystės, reguliarus bendravimas, todėl vertinama, kad ji turės realią galimybę stebėti K. L. elgesį ir daryti jam įtaką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teisėjų kolegijai šiuo konkrečiu atveju nekyla abejonių dėl L. L. kaip laiduotojos tinkamumo ar galėjimo daryti įtaką dukros vyrui.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, K. L. ir laiduotojos L. L. asmenybes, konstatuoja, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas yra tinkamai užtikrintas, atleidus K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Prokurorės apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ir kurios galėjo daryti įtaką teismo išvadoms dėl K. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu sutinkamai su komentuojamo straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta K. L. vairuojant UAB ,,P.“ priklausančią specializuotą transporto priemonę – automobilį ,,Chevrolet Volt“, valst. (duomenys neskelbtini) sukeliant pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei ar svetimam turtui, sprendė kad nagrinėjamu atveju taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertės dalies, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju automobilio vertės konfiskavimas yra taikomas ne pilna apimtimi, t. y. taikomas tik dalinis automobilio vertės dalies konfiskavimas.

16. Vadovaujantis teismų praktika, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui, baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. L. vairuoto automobilio vidutinė transporto priemonės vertė yra 8 350 Eur (su PVM)(1 t., b. l. 126, 2 t., b. l. 59-60). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste (tai yra sprendžiant, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį), reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Apygardos teismo vertinimu, automobilio dalies vertės konfiskavimas nagrinėjamu atveju neatitiktų protingumo, proporcingumo, teisingumo principų, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstamais veiksmais apgadintos dvi transporto priemonės, kaltininkas pabėgo iš įvykio vietos) ir kaltininko asmenybę (administraciniai nusižengimai už KET pažeidimus, dirbantis asmuo, UAB ,,P.“ vadovas, byloje nėra duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus ar išlaikomus asmenis). Teisėjų kolegijos vertinimu, prevenciniams tikslams pasiekti, atgrasyti nuo pakartotinio automobilio vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. L. turėtų būti išieškota visa konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (8 350 Eur), todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keistinas. Apygardos teismo vertinimu, visos automobilio vertės konfiskavimas nebus per sunki finansinė našta ir nesuvaržys K. L. teisių daugiau, nei yra būtina baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsniu, K. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota automobilio ,,Chevrolet Volt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų 00 ct) ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. L. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio ,,Chevrolet Volt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 8 350 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas RemeikaGytis VečerskasValdas Vitunskas