- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-765-198/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- N. P.
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. P. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-119-515/2014 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą ieškinį atsakovei N. P. dėl dalies išmokėtų draudimo išmokų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos sumos, kas sudaro 8587,13 Lt, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. liepos 2 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu D. P., vairuodamas automobilį CITROEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas. Transporto priemonės CITROEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, sudarant įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su N. P.. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103.EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės patikrinimo, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, AAS „Gjensidige Baltic“ pagal korespondento žaloms administruoti eismo įvykio valstybėje InterEurope pateiktas sąskaitas atlygino 17174,26 Lt dydžio išlaidas susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala. Atsakovė pažeisdama draudimo sutarties sąlygas, draudikui nepranešė, kad apdrausta transporto priemonė bus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau nei 22 dienas ir šalyje, kurioje eismas vyksta kairiąja kelio puse. Draudėjui nesilaikant sutarties 1.6 punkte numatytų sąlygų, draudikas įgyja teisę reikalauti gražinti išmokėtą draudimo išmokos sumą ar jos dalį. Remiantis eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktu, ieškovas įgijo 50 procentų nuo išmokėtos draudimo išmokos sumos atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovė draudimo sutartį sudarė laisva valia, susipažino su sutarties sąlygomis, savo parašu patvirtino, kad jai yra žinomos, suprantamos ir tinkamos sutarties sąlygos. Leisdama naudotis automobiliu asmeniui neturinčiam 30 metų amžiaus, 7 metų vairavimo stažo bei pažeidžiant sutarties sąlygą dėl automobilio naudojimo už Lietuvos ribų daugiau negu 22 dienas, kurioje eismas vyksta kairiąja kelio puse, atsakovė pažeidė sutartį. Eismo įvykį sukėlė D. P. nesilaikydamas saugaus atstumo. Iš pateiktų schemų, nuotraukų matyti, kad smūgis buvo į automobilio užpakalinę dalį. Draudimo atstovams įvertinus eismo įvykio aplinkybes bei kelių eismo taisykles Anglijoje, D. P. paaiškinimą bei visus kitus surinktus duomenis buvo nustatyta, kad atsakomybė už eismo įvykį kilo D. P.. Kadangi draudimo sutartis buvo pažeista, tai ieškovas turi teisę draudimo sutarties dalį išreikalauti iš sutartį pažeidusio asmens, tai yra iš atsakovės. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. numato, kad draudėjui nevykdant draudimo sutartyje numatytų pareigų, draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Padaryta virš 17 000 Lt žala ir buvo aiškus rizikos padidėjimas. Kadangi buvo padidėję visi galimi rizikos veiksniai, todėl draudikui įvertinus tokius rizikos veiksnius būtų žymiai padidėjusi draudimo įmoka.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės N. P. ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą 8587,13 Lt išmokėtą sumą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, 258,00 Lt žyminio mokesčio, 303,71 Lt vertimo išlaidų, įpareigojo atsakovę šias sumas pervesti į AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440. Priteisė iš atsakovės N. P. 20,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas darė išvadą, kad D. P., siekdamas mažesnės draudimo įmokos ir žinodamas visas papildomas sutarties sąlygas, tikslingai draudė automobilį motinos vardu. Teismas kritiškai vertino D. P. parodymus, atsižvelgiant į ieškovo pateiktą susirašinėjimą su D. P., nubraižytą įvykio schemą, kurioje nėra nurodytos greitėjimo juostos, taip pat atkreipė dėmesį, kad D. P. keitė savo poziciją dėl įvykio aplinkybių, eismo įvykio mechanizmo ir taip bandė išvengti savo kaltės dėl eismo įvykio. Teismas nurodė, jog atsakovė turėjo suvokti, kad, D. P. neatitikdamas draudimo sutartyje nustatytų papildomų sąlygų, kartu padidino ir rizikos laipsnį, apie kurį draudikui nepranešė, kadangi transporto priemonės valdytojo amžius, vairavimo stažas, automobilio naudojimas šalyse, kuriose eismas vyksta kairiąją kelio puse, pagal Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisiją laikytini objektyviais kriterijais asmens keliamai rizikai įvertinti. Teismas sprendė, kad transporto priemonės savininkė atsakovė N. P. turėjo užtikrinti tinkamą automobilio naudojimą, tačiau to nepadarė, konstatavo draudimo sutarties sąlygų pažeidimo faktą (LR CPK 182 str. 5 p.). Taip pat nurodė, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymas ir lėmė atsakovei neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti 50 procentų nuo išmokėtos sumos tai yra 8587,13 Lt draudimo išmokos (TPVCADĮ 22 str. 2 d.)
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė N. P. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui arba sprendimą keisti, mažinant priteistos piniginės sumos dydį. Nurodo, jog teismo sprendimas nepagrįstas, neteisėtas. Teismas nepagrįstai ir neteisingai į civilinę bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje neįtraukė automobilį vairavusio ir galimai, eismo įvykio dalyvio ar net kaltininko D. P.. Mano, jog teismo sprendimas akivaizdžiai gali turėti įtakos jo teisėms ir teisėtiems turtiniams interesams esant regresiniam reikalavimui. Nesutinka su išvadomis dėl eismo įvykio kaltininko, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie asmens, sukėlusio eismo įvykį, kaltę, tokių duomenų nepateikė ir ieškovas. Teisme D. P., apklaustas liudytoju, paaiškino, jog nemokėjo draudimo kompanijai kompiuteriu sufigūruoti ir el.paštu persiųsti schemos, atspindinčios autoįvykio situaciją, t.y. nemokėjo kompiuteriu nubraižyti pagreitėjimo juostos, kurią kirtusi iš šalutinio kelio išvažiavo automobilio „Opel vairuotoja“ ir nevažiuodama pagreitėjimo juosta, užkirto kelią pagrindiniu keliu važiavusiam D. P.. Mano, jog ieškovas pats kaltas, kad buvo neatidus, neišsiaiškinęs visų įvykio aplinkybių, išmokėjo pagal reikalavimą pinigines sumas. Teismas nepagrįstai remiasi liudytojos R. S. parodymais ir nepagrįstai jų nevertino kritiškai. Ši liudytoja suklaidino atsakovę ir jos sūnų tikindama, jog su tokiu draudimo polisu tikrai galima vykti ir į užsienį, kur eismas vyksta kairiąja kelio puse, žinojo ir suprato, kad sandorį sudarydamas sūnus tikrai apdraudžia transporto priemonę ne atsakovės naudai ir kad atsakovė tos mašinos nevairuos ir juo labiau užsienyje, kadangi ji atsakovę pažinojo ir tikrai žinojo, kad į Angliją atsakovė nevažinėja. Prasidėjus ikiteisminiam procesui dėl žalų sureguliavimo, ši liudytoja ėmėsi padėti atsakovės sūnui D. P., savo ranka rašė paaiškinimų, prašymų pavyzdžius atsakovės sūnui, kad jis teiktų draudimo kompanijai, kurioje liudytoja dirba. Teismas nepagrįstai rėmėsi bylos duomenimis, kurie negali būti laikomi patikimais ir tinkamais įrodymais byloje, t.y. nėra patvirtinti užsienio įgaliotų institucijų. Teismas visiškai neanalizavo teisės pažeidimo objektyvinės ir subjektyvinės pusės elementų ir jų įtakos dėl eismo įvykio kilimo ir atsiradusiai žalai. Nurodė, jog sūnus Jungtinėje Karalystėje automobilius vairuoja pakankamai ilgą laikotarpį, jokių incidentų nėra buvę, jo amžius ar vairavimo stažas nėra esminė aplinkybė turinti įtakos eismo įvykio kilimui. Teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovo reikalavimą priteisti maksimalaus dydžio atgręžtinio reikalavimo sumą. Mano, jog tokio dydžio reikalavimas yra aiškiai per didelis, esant abejotinai D. P. kaltei dėl kilusio eismo įvykio ir ieškovo išmokėtos žalos dydžio.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Teismo sprendimas D. P. nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi už sutarties pažeidimą atsakinga apeliantė, savanoriškai D. P. suteikusi transporto priemonę. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia eismo įvykio metu padarytos žalos ir draudimo išmokos dydį bei eismo kaltininko tinkamą nustatymą. Ieškovo įsitikinimu atsižvelgiant į eismo įvykio kilimo mechanizmą, faktas, kad D. P. transporto priemonę vairavo neturint 7 metų stažo ir 30 metų amžiaus, tiesiogiai įtakojo eismo įvykio kilimą. Byloje nėra nei vieno oficialaus Didžiosios Britanijos institucijos dokumento, todėl jie neturi būti vertinami apeliantės nurodytų teisės aktų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 2 p.).
Vienas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), yra susijęs su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2013).
Nustatyta, kad 2012 m. kovo 16 d. buvo sudaryta transporto priemonės CITROEN, valst. Nr. GPT45, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. SGH 1062110 su atsakove N. P., jos sūnui D. P. faktiškai atvykus į ASS „Gjensidige Baltic“ skyrių. 2012 m. liepos 02 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu D. P. vairuodamas automobilį CITROEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas. Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas D. P..
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva. Nustatyta, kad apeliantės atstovas teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nurodė, kad potencialus atsakovas šioje byloje yra D. P., o N. P. yra netinkama šalis ir pirmiausia šioje byloje reikia tinkamai įvertinti sandorio šalis. Dėl šių argumentų pirmos instancijos teismas nepasisakė. Apylinkės teismas nurodė, kad atsakovė N. P. neneigė aplinkybių, jog apie sudarytą transporto priemonės CITROEN, valst. Nr. GPT45, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį žinojo, nurodė ją skaičiusi, pripažino leidusi sūnui naudotis automobiliu ir vykti į užsienį. Taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prieštaravusi šio sandorio sudarymui. Tačiau apeliaciniame skunde N. P., remdamasi CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teigia, jog sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas vairavęs automobilį, ir galimai, eismo įvykio dalyvis ar net kaltininkas D. P.. Šį argumentą apeliantė N. P. grindžia tuo, kad esant galimam jos regresiniam reikalavimui, teismas pasisakė dėl D. P. materialių teisių ir pareigų. Šis skundo argumentas pagrįstas. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl eismo įvykio kaltininko, nurodydama, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie būtų laikomi įrodymais, patvirtinančiais liudytojo D. P. kaltę. Nustatyta, kad D. P. byloje apklaustas kaip liudytojas, nebūdamas bylos šalimi negalėjo pasinaudoti LR CPK 42 straipsnyje nurodytomis procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju priimtas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys dėl dalies išmokėtų draudimo išmokų, gali sukelti įstatymo nustatytas teisines pasekmes D. P. reiškiant jam regresinį reikalavimą, todėl yra pagrindas pripažinti, jog egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant ieškovo reikalavimą yra nuspręsta ir dėl 2012 m. liepos 2 d. eismo įvykio metu automobilį CITROEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio D. P. materialiųjų teisių ir pareigų, todėl jis turi būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nustatė ir kitus procesinius pažeidimus. Atkreiptinas pirmos instancijos teismo dėmesys į tai, kad nagrinėjama civilinė byla yra elektroninė, tačiau byla išnagrinėta vertinant įrodymus, kurių elektroninėje erdvėje nėra.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str.1 d. 4 p., 327str. 1 d. 1 p.)
Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo, tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinių skundų argumentų, kuriais grindžiamas skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, taip pat nepaskirstytinos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, dėl jų turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.