Utenos apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. sausio 15 d. Molėtų apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, remiantis BK 75 straipsniu atidedant bausmės vykdymą 1 metams;

2) 2013 m. gruodžio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį ir subendrinus su 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimu 6 metams;

3) 2019 m. spalio 3 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir subendrinus su 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu laisvės atėmimu 2 metams 23 dienoms;

4) 2020 m. vasario 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnį ir subendrinus su 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams 23 dienoms;

5) 2020 m. kovo 5 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir subendrinus su 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn., 2021 m. vasario 1 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės pagal 2020 m. vasario 17 d. ir 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžius ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 8 mėn. 23 d.;

6) 2022 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 242 straipsnį ir subendrinus su 2021 m. vasario 1 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

7) 2023 m. rugpjūčio 21 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį, BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

atlikęs bausmę, turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. V. J. savo šeimos nariui nesunkiai sutrikdė sveikatą, t. y. 2025 m. spalio 4 d., apie 18 val. 30 min., svetainėje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikos padarymui, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės A. J. atžvilgiu, t. y. vieną kartą galva sudavė jai į veido sritį, dėl ko lūžo nosis, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai A. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. spalio 4 d. šventė pas V. Jis, jo žmona A. J. ir K. V. vartojo alkoholį. Grįžo abu į namus. Vėliau jis vėl išėjo pas V.. Paskambino žmona A. J. ir paklausė, ar ji jam yra žmona. Jis atsakė, kad ne. Žmonai atėjus pas V. jie pradėjo konfliktuoti. Ji jam su ranka sudavė per veidą, o jis su galvą jai į veidą. Pradėjo bėgti kraujas. Buvo iškviesta policija, atvyko greitoji. Labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Gyvena atskirai dėl paskirtos kardomosios priemonės. Visos problemos kyla dėl alkoholio vartojimo. Nurodė, kad reikės gydytis nuo alkoholizmo.

3. V. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2025 m. spalio 3 d., kartu su A. J. buvo svečiuose pas jos brolį K. V., kartu vartojo alkoholį. Vakare A. J. parėjo namo, o jis pasiliko. 2025 m. spalio 4 d. ryte, paskambino A. J. ir liepė eiti namo, bet jis nenorėjo, jie susipyko. Apie 18 val. - 18 val. 30 min., atėjo A. J. ir pakišo popieriaus lapą, sakydama, kad pasirašytų skyrybų dokumentus. Tą lapą suglamžė ir numetė. Tada A. J. jam trenkė antausį, skausmo nejautė. Labai įsižeidė, kad taip pasielgė prie savo brolio, todėl supykęs ją pastūmė. Jie pradėjo bartis, konfliktuoti, tarp jų stojo L. V.. A. J. priėjus arčiau, jis pasilenkė ir stuktelėjo savo galva A. J. į kaktą. Iš nosies jai pradėjo bėgti kraujas. Buvo stipriai neblaivus, todėl gali ne viską tiksliai pasakyti. Po šio konflikto išėjo iš V. namų. Labai gailisi, kad taip pasielgė, nenorėjo A. J. sukelti skausmo, tuo labiau sulaužyti nosies. Taip jau atsitiko, nes buvo stipriai neblaivus ir elgėsi neapgalvotai. Vėliau A. J. atsiprašė (1 t., b. l. 178-179, 1 t., b. l. 187-188).

4. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

5. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:

5.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta A. J. parodė, kad 2025 m. spalio 4 d. kartu su vyru V. J., buvo svečiuose pas brolį K. V., ten vartojo alkoholį. Vėliau parėjo namo. Apie 18 val., paskambino V. J. ir pasakė, kad eitų namo, bet jis nesutiko. Labai supyko, nuėjo atgal pas brolį ir liepė V. J. eiti namo, bet jis nėjo. Tada pakišo jam lapą, sakydama, kad skiriasi. Jis tą lapą numetė, ji supyko ir sudavė delnu jam į veidą. V. J. ją puolė, pastūmė, brolis ir jo žmona L. V. pradėjo skirti. L. V. nustūmė V. J. į koridorių. Tada V. J. galva sudavė jai į nosį, pasipylė kraujas. Nosį labai skaudėjo, todėl išsikvietė medikus. Ligoninėje nustatė nosies lūžį (1 t., b. l. 26-29).

5.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. V. parodė, kad 2025 m. spalio 3 d. vakare, į svečius atėjo A. J. su savo vyru V. J.. Vyrai ir A. J. vartojo alkoholį. Vakare A. J. parėjo namo, o V. J. liko pas juos per visą naktį. 2025 m. spalio 4 d. ryte, paskambino A. J., kuri liepė V. J. eiti namo, bet jis neklausė. Apie 18 val., vėl paskambino A. J., liepė V. J. eiti namo, bet jis jos neklausė. Tada A. J. pati atlėkė pas juos į namus ir liepė V. J. eiti namo, bet jis atsisakė. Po to, padavė jam popieriaus lapą ir liepė pasirašyti skyrybų dokumentus. V. J. atstūmė tą lapą. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie apsistumdė, A. J. sudavė V. J. antausį, o V. J. ją pastūmė. Pradėjo juos skirti ir nustūmė V. J. į koridorių. Ten atėjo ir A. J.. Jie vėl barėsi žodžiais ir kažkuriuo momentu, A. J. priėjus arčiau, V. J. trenkė savo galva jai į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. V. J. tyčia trenkė A. J. (1 t., b. l. 48-51).

5.3. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. V. parodė, kad 2025 m. spalio 3 d., į svečius atėjo sesuo A. J. su savo vyru V. J.. Jie vartojo alkoholį. Sekančią dieną, ryte, jis su V. J. išgėrė alaus. Vėliau jis kažkur išėjo, o po pietų vėl atėjo ir atsinešė butelį degtinės, kurį abu gėrė. A. J. pastoviai skambino V. J., jie pykosi, ginčijosi. Kažkuriuo metu jis nuėjo miegoti ir kas vyko vėliau, nematė ir negirdėjo (1 t., b. l. 54-56).

5.4. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. Ž., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja, parodė, kad 2025 m. spalio 4 d., apie 19 val. 8 min., dirbant kartu su to paties skyriaus vyr. tyrėju S. M., gavo pranešimą, kad pranešėją sumušė vyras, trenkė į nosį, bėga kraujas. Nuvykus pas pranešėją A. J. ji paaiškino, kad nuėjusi iš brolio, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), netoli jos namų, parsivesti savo vyro V. J., tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis supykęs galva sudavė jai į nosį. A. J. buvo patikrintas blaivumas, 19 val. 45 min. nustatytas 1,58 prom. neblaivumas. V. J. buvo pasišalinęs. Atvykę medikai A. J. nuvežė į Molėtų ligoninę, kur jai buvo nustatytas nosies kaulų lūžimas (1 t., b. l. 59-62).

5.5. Iš 2025 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14-19).

5.6. Iš 2025 m. spalio 4 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2025 m. spalio 4 d., apie 19 val. 8 min., buvo gautas pranešimas, kad pranešėją sumušė vyras, trenkė į nosį, bėga kraujas. Atvykus į vietą, (duomenys neskelbtini), pranešėjai A. J., 19 val. 45 min. nustatytas 1.58 promilių neblaivumas. Ją sumušęs V. J. buvo pasišalinęs. Vėliau jis buvo sulaikytas akivaizdžiai neblaivus, blaivumą tikrintis atsisakė (1 t., b. l. 22).

5.7. Iš 2025 m. spalio 6 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad dalyvaujant teismo medicinos ekspertui buvo apžiūrėti A. J. medicininiai dokumentai ir pateikta išvada, kad A. J. padarytas nosies kaulų lūžimas, paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 43-45).

5.8. Iš 2025 m. spalio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas tarp BPC darbuotojo ir A. J. (1 t., b. l. 74-77).

5.9. Iš 2025 m. spalio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo - garso įrašai, daryti policijos pareigūnų įvykio vietoje. Įraše matyti, kaip A. J. nustatomas girtumas, ją apžiūri medikai (1 t., b. l. 78-81).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

6. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

7. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai (BK 141 straipsnio 2 dalis). Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

8. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, neprieštarauja ir atitinka bylos faktines aplinkybes bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamasis V. J. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Kaltinamojo kaltę pagrindžia jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, kad nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje V. J. savo šeimos nariui, t. y. sutuoktinei, nesunkiai sutrikdė sveikatą. Žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės A. J. atžvilgiu, t. y. vieną kartą galva sudavė jai į veido sritį, dėl ko lūžo nosis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

9. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti V. J. kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti kaltinamajam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti V. J. 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Nurodė, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu būtų pasiekti taikant jam BK 75 straipsnį, todėl prašė teismo atidėti prašomos bausmės vykdymą 1 metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

10. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, aptariamo straipsnio sankcijoje numatydamas tik griežčiausios rūšies bausmę be jokių alternatyvų, įtvirtino išskirtinį šios veikos pavojingumą. Tačiau kiekviena konkreti nusikalstama veika pagal tą patį BK straipsnį gali skirtis savo pavojingumu pagal konkrečioje byloje nustatytas jos padarymo aplinkybes ir kaltininką charakterizuojančius duomenis.

11. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. J. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

13. Prokuroras prašė kaltinamąjį V. J. pripažinti recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Teismas dėl asmens pripažinimo recidyvistu vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio redakcija švelnina asmens teisinę padėtį, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą.

14. Nagrinėjamu atveju iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nustatyta, kad iki šios nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamasis V. J. buvo teistas 7 kartus, t. y. 2013 m. sausio 15 d. Molėtų apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams 6 mėnesiams, remiantis BK 75 straipsniu atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams; 2013 m. gruodžio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį ir subendrinus su 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimu šešeriems metams; 2019 m. spalio 3 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir subendrinus su 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu laisvės atėmimu dvejiems metams 23 dienoms; 2020 m. vasario 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnį ir subendrinus su 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu dvejiems metams 3 mėnesiams 23 dienoms; 2020 m. kovo 5 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir subendrinus su 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu dvejiems metams 6 mėn., 2021 m. vasario 1 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės pagal 2020 m. vasario 17 d. ir 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžius ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 8 mėn. 23 d.; 2022 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 242 straipsnį ir subendrinus su 2021 m. vasario 1 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; 2023 m. rugpjūčio 21 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį, BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams (1 t., b. l. 87-97). V. J. nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Kaip matyti kaltinamasis daro tyčines, smurtines nusikalstamas veikas, nukreiptas į žmogaus sveikatą, viešąją tvarką. Taip pat transporto eismo saugumui, teisingumui. Nors paskirtas bausmes atlieka, tačiau vėl nusikalsta, kas rodo, jog bausmės tikslai – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nebuvo pasiekti bei nekritišką paties kaltinamojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamasis teisiamas už apysunkio nusikaltimo padarymą, tačiau pasikartojantys nusikalstami veiksmai ir nusikalstamų veikų padarymo pobūdis vienareikšmiškai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Esant šioms aplinkybėms V. J. pripažintinas recidyvistu, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikaltimo padarymas, būnant recidyvistu (BK 27 straipsnis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Kaltinamasis V. J. anksčiau teistas, teisiamas aštuntą kartą, bausmes atlikęs (1 t., b. l. 87-97). Administracine tvarka per 5 metų laikotarpį baustas 2 kartus, t. y. vieną kartą už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o kitą – už smurtinius veiksmus prieš gyvūną (1 t., b. l. 138-142). Neįrašytas į psichiatro ir priklausomybės ligų gydymo įskaitą ir negydytas (1 t., b. l. 146). I. G. įmonės charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 149).

16. Teismas, vertindamas kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę, svarsto ir galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

17. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad net ir esant formaliai būtinoms BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti minėtą straipsnį bei atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

19. Kaltinamasis V. J. padarė baigtą, tyčinį, apysunkį nusikaltimą. Nusikalstama veika padarė žalos, tačiau ją savanoriškai atlygino iki teismo posėdžio (2 t., b. l. 36-37). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertino savo elgesį, nurodė, kad suvartotas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nukentėjusioji A. J. posėdžio metu nurodė, kad ji pati išprovokavo savo elgesiu smurtinius kaltinamojo veiksmus, nes ji pati pirmoji ranka pliaukštelėjo kaltinamajam per veidą. Buvo neblaivi, 1,58 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 22-23). Vertintina ir tai, kad kaltinamasis V. J. nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis V. J. sutiko su prokurorės siūloma bausme, nurodė, kad laikysis jam paskirtų įpareigojimų. Kaltinamasis gailėjosi, teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi – sunkinančias. Pažymėtina, kad teismas neturi duomenų, kad yra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam V. J. skirtina vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant prokuroro siūlomą bausmės dydį, t. y. 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėtina sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ir skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

20. Vis tik, teismo įsitikinimu, dėl padarytos nusikalstamos veikos bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, apartų nuosprendžio 19 punkte, bei atsižvelgiant į valstybėje vykdomą bausmių politiką siekiant užtikrinti, kad kuo mažiau asmenų bausmes atlikinėtų kalėjimuose, į tai, kad kaltinamasis galėtų dirbti, teismas daro išvadą, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam, nepriklausomai nuo jo neigiamos kriminalinės praeities, šiuo metu dar gali būti atidėtas, atidedant 1 metų laikui, dar suteikiant kaltinamajam realią galimybę pasikeisti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 75 straipsnis), kaltinamajam neskiriant intensyvios priežiūros, bet skiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Teismo vertinimu, įpareigojimai leistų įtakoti kaltinamojo elgesį, kurį iš esmės sąlygoja alkoholio vartojimas.

21. Pabrėžtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens pasiuntimą į pataisos įstaigą teismo paskirtos bausmės atlikimui.

22. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. spalio 4 d., 20 val. 25 min. iki 2025 m. spalio 6 d., 18 val. 27 min. (dvi paros), V. J. išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

23. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

24. 2025 m. spalio 6 d. V. J. paskirta kardomoji priemonė – nuo 2025 m. spalio 6 d. iki 2025 m. gruodžio 6 d. įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. J., kuri iki nuosprendžio įsiteisėjimo nepratęstina, o suėjus jos paskyrimo terminui, panaikintina (1 t., b. l. 194-196).

25. Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 129,31 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajai A. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas.

26. Iš 2025 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad kaltinamasis V. J. atlygino padarytą 129,31 Eur turtinę žalą (2 t., b. l. 36-37), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, BPK 297-298 straipsniais, 301 – 308 straipsniais, BPK 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti V. J. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. spalio 4 d., 20 val. 25 min. iki 2025 m. spalio 6 d., 18 val. 27 min. (dvi paros) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti V. J. recidyvistu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 10 punktu, 7 dalimi, V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – nuo 2025 m. spalio 6 d. iki 2025 m. gruodžio 6 d. įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. J., suėjus jos paskyrimo terminui, panaikinti.

Nutraukti procesą dėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Išaiškinti V. J., kad bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, kuris numato, kad, jeigu asmuo probacijos vykdymo laikotarpiu: dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti. Padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartoja psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų. Be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.