Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2018-10-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-306-360/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-10-26
Bylos Nr.
AN2-306-360/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00445-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-306-360/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00445-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje J. U. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 4 dalį 75 Eur bauda už tai, kad ji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus, 2018 m. vasario mėn. 22 d., 14.55 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuri paženklinta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklai Nr. 533 ir Nr. 534), bei nepraleido į jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusio pėsčiojo. Administracinėn atsakomybėn patraukta J. U. nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu J. U. skundą tenkino, panaikino 2018 m. balandžio 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė.

Šalies argumentai

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. balandžio 4 d. nutarimą. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos I-ojo būrio vadas K. V. savo 2018 m. vasario 22 d. surašytuose dvejuose tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2018 m. vasario 22 d. dirbo policinėje priemonėje su specialiais ženklais nežymėtu tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, Klaipėdoje; ties (duomenys neskelbtini), stovėdamas automobilių stovėjimo aikštelėje stebėjo, kaip vairuotojai laikosi Kelių eismo taisyklių važiuodami per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Nurodė, kad stovėjo maždaug 20 metrų nuo pėsčiųjų perėjos, matomumas buvo labai geras. Apie 14.55 val. pastebėjo atvažiuojančius automobilius prie pėsčiųjų perėjos (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Tuo metu į pirmąją eismo juostą pėsčiųjų perėjoje įžengė pėstieji. Atvažiuojantys automobiliai pirma ir antra eismo juosta, pradėjo lėtinti greitį, kad praleistų pėsčiuosius, tačiau trečia eismo juosta važiavęs automobilis „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prie pėsčiųjų perėjos, nepraleido einančių pėsčiųjų per perėją ir ją pravažiavo. Pareigūnas V. V. nurodė, kokiu būdu J. U. buvo sustabdyta ir kokiomis aplinkybėmis jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. V. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad J. U. su padarytu nusižengimu sutiko ir gailėjosi, tačiau, jau surašius protokolą, pasirašyti atsisakė. K. V., matęs J. U. padarytą administracinį nusižengimą, teismo posėdžio metu patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, jo parodymai neprieštaraujantys ir nuoseklūs, tačiau teismo nuomone, nėra pagrindo vien tik pareigūno K. V. parodymus laikyti neginčijamu J. U. kaltės įrodymu. ANK 569 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymo nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei kita. ANK 569 straipsnyje teigiama, kad policijos pareigūno tarnybinis pranešimas yra laikomas įrodymu administracinėje byloje, tačiau teismas pažeidėjos J. U. ir A. K. parodymams suteikė prioritetinę reikšmę, patikėjo jų, o ne policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Taip pat pažymėtina, kad administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas policinės priemonės metu, teismo posėdžio metu abu pareigūnai tvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Administracinėn atsakomybėn patraukta J. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Nagrinėjamu atveju ne teismo tvarka priimtu nutarimu J. U. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį dėl KET 30 punkto reikalavimų pažeidimo už tai, kad atitinkamu laiku ir vietoje vairuodama transporto priemonę, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuri paženklinta ženklais „Pėsčiųjų perėja“, bei nepraleido į jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusio pėsčiojo. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos J. U. skundą, nutarė ne teismo tvarka priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių J. U. kaltę byloje nėra, o vien tik pareigūno K. V. parodymai, nesant jokios filmuotos medžiagos, negali būti laikomi neginčijamu J. U. kaltės įrodymu.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs J. U. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nesilaikė, skundžiamos nutarties išvados nėra pagrįstos visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Skundžiamame nutarime darant išvadą, kad J. U. kaltės surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, iš esmės vertinti suinteresuotų asmenų, pačios J. U. bei jos pažįstamo liudytojo A. K. parodymai, kuriuose neigiama, kad J. U. vairuojamam automobiliui kertant pėsčiųjų perėją, pėstieji jau buvo įžengę į važiuojamąją kelio dalį. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas šių asmenų parodymams nepagrįstai suteikė prioritetinę reikšmę, nepalygino jų su kitais byloje surinktais įrodymais ir vertino juos atskirai.

ANK 417 straipsnio 4 dalis, pagal kurią J. U. buvo nubausta, be kita ko numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Taigi ši norma blanketinė, nukreipianti į KET. J. U. administracinio nusižengimo protokole inkriminuotas KET 30 punkto pažeidimas.

KET 30 punkte numatyta, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį; transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Taigi KET įpareigoja vairuotojus praleisti į pėsčiųjų perėją įėjusius pėsčiuosius ir netgi tais atvejais, jei vairuotojas perėją mato blogai, jis privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tam, jog įsitikintų, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turi praleisti.

Nagrinėjamu atveju J. U., kaip nurodoma jai surašytame administracinio nusižengimo protokole, vairavo transporto priemonę ir nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją bei nepraleido į jos važiavimo krypties juostą perėjoje įėjusio pėsčiojo. J. U. proceso metu savo kaltę neigė. Skunde apylinkės teismui ji buvo pažymėjusi, jog administracinio nusižengimo protokole įrašyta, jog su pažeidimu sutiko ir gailisi, nors taip nebuvo. Tokią aplinkybę J. U. bei jos atstovas advokatas kėlė ir apylinkės teismo posėdyje. Byloje esančiame vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas J. U. sustabdžiusio pareigūno ir jos pokalbis prie automobilio, matyti, jog ji su nusižengimu iš tikrųjų nesutinka, tačiau pokalbis vyksta nuo to momento, kai pareigūnas prie J. U. automobilio grįžo jau su surašytu administracinio nusižengimo protokolu. J. U. sustabdžiusio pareigūno V. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sustabdžius vairuotoją, prisistačius bei paaiškinus sustabdymo priežastį, paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, J. U. su nusižengimu sutiko ir gailėjosi, tačiau surašius bei nunešus jai protokolą, ji pasirašyti atsisakė. Analogiškas aplinkybes apklausiamas kaip liudytojas V. V. nurodė ir apylinkės teismo posėdyje, pridėdamas, jog vairuotoja sakė, kad taisykles pažeidė ir kitas vairuotojas. Iš vaizdo įraše užfiksuoto pokalbio (pvz. 2018 0222_151153_002 apie 23 s; 2018_0222_151453_003 apie 8 s ) galima suprasti, jog iš pradžių J. U. tam tikras aplinkybes pareigūnui patvirtino (pareigūnui pasakius, kad „Jūs sakėt, kad matėt pėsčiuosius“, ji atsakė „Tai jo, mačiau, bet (...)“; pareigūnui komentuojant, kad „(...) aš paklausiau dar, ar Jūs sutinkat, Jūs atsakėt sutinku (...)“, vairuotoja įsiterpia „(...) bet sakiau, kodėl (...)“), dėl ko jis savo ruožtu rašydamas administracinio nusižengimo protokolą tokią jos poziciją subjektyviai galėjo įvertinti kaip prisipažinimą ir gailestį ir apie tai pažymėti protokole, tačiau toks parašymas, jeigu jis ir neatspindėjo tikrosios J. U. pozicijos dėl inkriminuojamo nusižengimo, savaime nedaro procesinio dokumento neteisėtu ir niekaip neapsunkina ar neįpareigoja J. U.. Asmens prisipažinimas bei gailėjimasis dėl nusižengimo yra reikšminga aplinkybė nuobaudos skyrimui, o ne pačiam administracinio nusižengimo protokolo surašymui bei asmens veiksmų kvalifikavimui. Natūralu, jog administracinio nusižengimo protokolo surašymas užima tam tikrą laiką, per kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pakeisti savo gynybinę poziciją, todėl šiuo atveju net jei pareigūnas iš pradžių įvertinęs J. U. teiginius kaip prisipažinimą tai nurodė protokole, vėlesnis jos kategoriškas nesutikimas su pažeidimu, surašyto administracinio nusižengimo protokolo nepaneigia. Net jeigu administracinio nusižengimo protokole būtų įrašyta, jog J. U. su nusižengimu nesutiko, tai nekeistų jos veiksmų vertinimo.

Skunde apylinkės teismui J. U. taip pat buvo nurodžiusi, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jai nedalyvaujant. Su tokia pozicija apygardos teismas negali sutikti. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog administracinio nusižengimo protokolas J. U. buvo surašytas netrukus po to, kai buvo nustatytas KET pažeidimas, ji faktiškai buvo nusižengimo padarymo vietoje ir buvo supažindinta su protokolu, kurį atsisakė pasirašyti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad protokolas surašytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes tai prieštarautų faktinėms aplinkybėms.

Kaip matyti iš bylos duomenų, J. U. proceso metu savo kaltę neigė, be to, ne kartą pažymėjo, kad ją antrąja eismo juosta važiavęs kitas automobilis „BMW“ aplenkė bei apsunkino matomumą. Pareigūnas K. V. savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2018 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) policinės priemonės metu automobilių stovėjimo aikštelėje, esant geram matomumui, stebėjo, kaip vairuotojai laikosi KET važiuodami per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir pastebėjo, kad apie 14.55 val. į pėsčiųjų perėją pirmojoje juostoje įžengus pėstiesiems, pirmąja bei antrąja eismo juosta atvažiuojantys automobiliai pradėjo lėtinti greitį, tačiau trečiąja eismo juosta važiavęs automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prie pėsčiųjų perėjos, nepraleido pėsčiųjų, kurie jau ėjo antrąja eismo juosta link trečiosios, automobilį vairavo moteris, transporto priemonėje ji buvo viena, radijo ryšiu toliau buvusimes kolegoms jis pranešė automobilio markę, numerį, kad automobilį sustabdytų už KET pažeidimą (b. l. 12, 13). Savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes K. V. kategoriškai patvirtino ir apylinkės teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn patraukta J. U. ne kartą atkreipė dėmesį, jog byloje yra du skirtingi pareigūno K. V. tarnybiniai pranešimai, pirmą kartą jai susipažįstant su byla buvo tik vienas tarnybinis pranešimas, kėlė klausimą dėl dokumento klastojimo. Iš tikrųjų byloje yra du to paties pareigūno K. V. tarnybiniai pranešimai, kurių turinys iš esmės identiškas ir skiriasi vieninteliu sakiniu apie vaizdo įrašo nebuvimą bei negalėjimą jo pateikti. Taigi tarnybiniuose pranešimuose vienodai minimas tas pats įvykis bei aplinkybės, o vienas tarnybinis pranešimas papildytas aplinkybe apie techninės vaizdo fiksvaimo priemonės nenaudojimą, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, jog esminė informacija, reikšminga pažeidimo kvalifikavimui, dokumentuose skiriasi. Apylinkės teismo posėdyje buvo detaliai aiškinamasi, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl pareigūnas K. V. surašė du skirtingus tarnybinius pranešimus, klausimus aktyviai uždavinėjo ir pati J. U.. Liudytojas K. V. paaiškino, jog surašius vieną tarnybinį pranešimą bei iškilus klausimui dėl pažeidimo užfiksavimo, jis tarnybinį pranešimą ir papildė aplinkybe dėl vaizdo įrašo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo manyti, jog tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija. Abu tarnybiniai pranešimai byloje yra pateikti ir su jais abiem administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo susipažino, išsiaiškintos dokumentų surašymo aplinkybės, kurios abejonių nekelia. Kaip matyti iš bylos duomenų, K. V. pažeidimo padarymo vietoje atliko tarnybines funkcijas, kadangi vykdyta policinė priemonė, jo dėmesys be abejo buvo sukoncentruotas į tam tikrus konkrečius vairuotojų daromus KET pažeidimus, pats pastebėjęs pažeidimą jis kolegai V. V. pranešė automobilio markę, numerį, KET pažeidimą, eismo juostą, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti pareigūno tarnybiniais pranešimais bei juos visiškai atitinkančiais, teisme prisiekusio sakyti tiesą, K. V. visiškai nuosekliais parodymais, kuriuose jis išsamiai papasakojo priemonės vykdymo bei pažeidimo fiksavimo aplinkybes. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kurie duotų bent menkiausią pagrindą abejoti pareigūno suintersuotumu bylos baigtimi, tokių aplinkybių nenurodo ir pati J. U..

Nors tik pareigūnas K. V. tiesiogiai stebėjo pažeidimą, tačiau jo tarnybinius pranešimus bei parodymus nuosekliai atitinka ir kito pareigūno V. V. tarnybinis pranešimas, pastarojo parodymai teisme bei byloje esantis vadinamos „body“ kameros vaizdo įrašas, iš kurių matyti, jog V. V. toje pačioje gatvėje buvęs kiek toliau nuo pažeidimo vietos, radijo ryšiu gavęs informaciją apie padarytą KET pažeidimą, automobilį bei numerį, sustabdė gautą informaciją visiškai atitikusį nurodyta trečiąja juosta važiavusį automobilį, kurį vairavusi J. U. patvirtino važiavusi per perėją, tačiau nesutikusi su jos veiksmų vertinimu bei surašytu administracinio nusižengimo protokolu. Taigi iš K. V. V. V. radijo ryšiu gautą informaciją visiškai atitiko ir faktinė situacija kelyje, trečiąja eismo juosta važiavo nurodytas automobilis, todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, kad kolega galėjo klysti ir V. V. stabdė konkrečią transporto priemonę. Kaip matyti tiek iš „body“ kameros vaizdo įrašo, tiek J. U. skundo apylinkės teismui bei paaiškinimų apylinkės teisme, ji ne kartą akcentavo, jog pareigūnas stabdė ir antrąja juosta važiavusį „BMW“, kuris sustojo, tačiau pareigūnas vairuotojo nebaudė ir paleido. Liudytoju apylinkės teisme apklaustas pareigūnas V. V. paaiškino, jog stabdė ne ką kitą, o būtent J. U. vairuotą automobilį, nupasakojo stabdymo situaciją, prisiminė, jog buvo sustojęs ir kitas automobilis, kurio vairuotojas klaidingai manė, jog stabdomas būtent jis, tačiau pareigūnas jam leido vykti toliau. Netikėti V. V. parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi visiškai natūralu, jog vykstant eismui trijose eismo juostose bei pareigūnui stabdant tik viena eismo juosta važiuojantį automobilį, kiti vairuotojai gali klysdami manyti, jog yra stabdomi bei sustoti, taigi J. U. keliamos abejonės dėl neva nenubausto paleisto „BMW“ vairuotojo yra visiškai pašalintos. Tai, jog V. V. stabdė būtent J. U. vairuojamą automobilį, galima suprasti ir iš vaizdo įrašo, kuriame pareigūnas vairuotojai aiškina, jog kitas pareigūnas radijo ryšiu jį informavo apie būtent jos pažeidimą.

Nors J. U. proceso metu ir nesutiko su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn, tačiau tiek jos, tiek jos pažįstamo iš paskos savo automobiliu vykusio A. K. parodymai iš dalies atitinka K. V. tarnybinius pranešimus bei parodymus ir taip tik labiau sustiprina pastarųjų patikimumą. J. U. pripažįsta K. V. nurodytu laiku pravažiavusi konkrečią pėsčiųjų perėją būtent nurodytoje vietoje – trečioje juostoje, kaip ir teigia pareigūnas, tačiau dėl pėsčiųjų jos pozicija dviprasmiška. Viena vertus skunde apylinkės teismui ji teigė, kad ją lenkęs džipas užstojo matomumą, kita vertus aylinkės teisme teigė, kad pėsčiųjų kelyje dar nebuvo. Taigi administracinėn atsakomybėn patraukta J. U., pasakodama įvykio aplinkybes, nėra visiškai nuoširdi, kadangi kyla klausimas, ar ji pėsčiuosius matė, bet šie važiuojamojoje dalyje dar nebuvo, ar vis dėlto pėsčiųjų perėjos matomumą jai užstojo ją lenkęs ir jos įsitikinimu KET pažeidęs džipas, važiavęs antrąja juosta. Kaip matyti iš „body“ kameros vaizdo įrašo, tiek J. U., tiek pas ją į automobilį atėjęs jai iš paskos važiavęs A. K., pareigūnui V. V. ne kartą kartojo, kodėl nenubaustas „BMW“ vairuotojas, J. U. teigė, kad ją aplenkęs „BMW“ užstojo matomumą ir ji negalėjo matyti. Tiek rašytiniame paaiškinime, tiek duodamas parodymus teisme A. K. teigė, kad pėstieji į kelią įėjo J. U. pravažiavus perėją ir jis jau sustojo jų praleisti. Vis dėlto apygardos teismas pastebi, jog A. K. yra J. U. pažįstamas, todėl natūralu, jog pasakodamas įvykio aplinkybe gali būti neobjektyvus bei palankus būtent administracinei atsakomybei traukiamai J. U., todėl jo parodymai patikimi tiek, kiek atitinka kitus įrodymus. Pareigūnas K. V. apklausiamas teisme teigė, jog J. U. minimas „BMW“ perėją pravažiavo prieš J. U. vairuojamą automobilį, o tokie pareigūno paaiškinimai atitinka ir pačios pažeidėjos bei A. K. teiginius, jog ją prieš perėją antrąja juosta aplenkė „BMW“ automobilis. Apylinkės teismas nutarime išskirtinai tikėdamas vien tik J. U. bei A. K., pažymėjo, jog aplinkybė, kad antrąja eismo juosta važiavo automobilis „BMW“ paneigia pareigūno K. V. tarnybiniuose pranešimuose paminėtą aplinkybę, kad tuo metu pėstieji jau buvo įžengę į antrąją eismo juostą. Visiškai tiksli pėsčiųjų vieta kelyje nėra itin reikšminga, kadangi KET 30 įpareigoja vairotojus praleisti į bet kurią jų važiavimo krypties eismo juostą įžengusius pėsčiuosius, taigi net jei pėstieji buvo vos įžengę į pėsčiųjų perėją, J. U. jau kilo pareiga juos praleisti sulėtinus greitį arba visiškai sustabdžius savo vairuojamą automobilį. Tiek iš J. U., tiek iš A. K. paaiškinimų galima pagrįstai spręsti, jog pėstieji, J. U. privažiavus pėsčiųjų perėją, tikrai prie šios jau buvo, kadangi iš paskos J. U. trečiąja juosta važiavęs A. K. sustojo jų praleisti, todėl nėra jokio pagrindo netikėti pareigūnu, kad pėstieji jau buvo įžengę į važiuojamąją kelio dalį, kai J. U. kirto pėsčiųjų perėją. Be kita ko, apygardos teismas pastebi ir tai, jog dar savo 2018 m. kovo 12 d. rašytiniame prašyme J. U. nurodo, kad prieš pat pėsčiųjų perėją ją aplenkė džipas „BMW X5“, kuris įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir taip vos nepartrenkė pėsčiųjų (b. l. 16), taigi tokie J. U. prašymo teiginiai leidžia vertinti, jog pėstieji jai važiuojant per perėją tikrai jau buvo važiuojamojoje dalyje, J. U. juos matė ir tai atitinka K. V. tarnybiniuose pranešimuose bei teisme patvirtintą aplinkybę, kad pėstieji buvo įžengę į važiuojamąją kelio dalį, kai J. U. kirto perėją. Net ir tikint pažeidėjos versija, kad KET pažeidė ir kito automobilio vairuotojas, tai nepašalina jos atsakomybės dėl inkriminuoto KET pažeidimo, kurį įrodo būtent įrodymų visuma. Kita vertus, jei J. U. perėjos matomumą apsunkino kitas automobilis, jai inkriminuotas KET 30 punktas įpareigoja vairuotojus imtis papildomų atsargumo priemonių jei perėja nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, todėl J. U. argumentas apie jai apsunkintą matomumą jos atsakomybės dėl KET 30 punkto pažeidimo nepašalina. Kiekvienas padididinto pavojaus šaltinio valdytojas atsako būtent už savo, o ne kito amens veiksmus kelyje, o šiuo atveju byloje ištirtų įrodymų visuma bei jų tarpusavio ryšiai leidžia atkurti eismo situaciją bei įvykių seką kelyje, iš kurių galima pagrįstai spręsti, jog J. U. vis dėlto pažeidė KET 30 punkto reikalavimus dėl ko ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.

Didelį dėmesį proceso metu J. U. skyrė su vaizdo fiksavimu susijusioms aplinkybėms, pažymėdama, jog nėra vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas jos pažeidimas, be to, ir tas kuris byloje yra (iš „body“ kameros) yra iškarpytas, todėl abejoja jo tikrumu. Apygardos teismas tokius jos argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją. Nors byloje esančiame vaizdo įraše pareigūnas V. V. ir teigia vairuotojai, jog viskas nufilmuota, o teismo posėdyje patvirtino, jog vykdant policines priemones dažniausiai būna filmuojama, tačiau pats taip pat pažymėjo, jog tiksliai nežinojo, ar filmuota ir šiuo konkrečiu atveju. Teisės aktai imperatyviai neįpareigoja pareigūnų filmuoti visas be išimties vykdomas policines priemones. Apylinkės teismo posėdyje apklaustas K. V. paaiškino, jog tame tarnybiniame automobilyje, kuriame jis dirbo, nebuvo įmontuota vaizdo įrašymo įranga, pažeidimas nufilmuotas nebuvo, kitas pareigūnas tiesiog suklydo vairuotojai pasakęs, jog viskas nufilmuota. K. V. teiginius apie įrangą automobilyje patvirtina ir Kelių policijos tarnybos atsakymas (b. l. 56). Administracinių nusižengimų bylų procese, sprendžiant asmens kaltės klausimą, vertinama įrodymų visuma nė vienam iš jų neteikiant išskirtinės įrodomosios reikšmės. Be abejo, vaizdo įrašas iš pažeidimo vietos būtų padėjęs ginčo situacijoje, tačiau jo nebuvimas savaime neeliminuoja galimybės asmens kaltę įrodinėti kitais būdais, šiuo atveju J. U. kaltę patvirtina įrodymų visuma.

Nėra objektyvaus pagrindo abejoti ir byloje esančio vaizdo įrašo tikrumu. Nors J. U. tiek atvykusi į bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka (pagal jos pateiktą 2018 m. balandžio 4 d. garso įrašą), tiek teisme bei skunde abejoja šio įrašo tikrumu, teigia jį esant „iškarpytą“, pakeistą, tokių teiginių bylos duomenys nepatvirtina. Apylinkės teismo posėdyje apklaustas nutarimą priėmęs pareigūnas V. L. paaiškino, jog priimdamas nutarimą vadovavosi ta medžiaga, kuri jam buvo pateikta, tiesiog nagrinėjimo dieną pasiėmė bylą, esantis vaizdo įrašas jam pasirodė vientisas. Apylinkės teismo posėdyje apklaustas pareigūnas V. V. nurodė, kad vadinamoji „body“ kamera reaguoja į temperatūrą, todėl kai kuriais momentais gali išsijungti, po darbo įrenginį priduoda ir vaizdą iškelia jau kiti pareigūnai specialistai. Apygardos teismas, susipažinęs su įrašu, taip pat neturi objektyvaus pagrindo manyti, kad vaizdo įrašas gali būti neatitinkantis tikrovės, kadangi vaizdas vientisas, kalbančiųjų tekstas nuoseklus, vaizdo įrašo turinys atitinka kitus bylos duomenis. Nors J. U. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu teigė, kad šis vaizdo įrašas yra kitoks, nei ji matė anksčiau, susipažindama su bylos medžiaga, tačiau iš jos pačios pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas kompiuterio ekranas ir jame matomas einantis vaizdo įrašas bei girdimas tekstas iš „body“ kameros, visiškai atitinka tą vaizdą ir tekstą, kuris yra pateiktas nagrinėjamoje byloje, pareigūnei uždarius įrašą, ekrane matyti, kad aplankale yra du failai, kaip ir su byla pateiktame diske (b. l. 52). Kelių policijos tarnybos 2018 m. balandžio 4 d. atsakyme J. U. paaiškinta, kad vaizdo įrašai „body“ kameromis yra sukuriami automatiškai atskirais failais (b. l. 22). Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti byloje pateikto vaizdo įrašo tikrumu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, negali sutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia spręsti dėl J. U. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl dėl aptartų aplinkybių visumos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas, apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo paliekamas galioti 2018 m. balandžio 4 d. ne teismo tvarka priimtas nutarimas. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime teisingai pastebėta, kad 2018 m. balandžio 4 d. nutarimas yra formalaus pobūdžio ir nemotyvuotas, tačiau iš J. U. pateikto garso įrašo, kuriame išsamiai užfiksuotas jos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka, vykęs būtent 2018 m. balandžio 4 d., galima suprasti, kad nutarimą priėmęs pareigūnas V. L. susipažino su turima medžiaga, peržiūrėjo esantį vaizdo įrašą, bendravo su pačia J. U., atsakinėjo į jos bei, kaip galima suprasti, A. K. klausimus, paaiškino savo poziciją, jog neturi pagrindo netikėti pareigūnais, taigi, nors savo nutarime detaliai ir neaprašė įrodymų, kuriais rėmėsi priimdamas nutarimą, nepateikė išsamių motyvų, tačiau, kaip galima spręsti iš J. U. pateikto garso įrašo, vertino turėtų duomenų visumą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinis procesas yra vieningas, pareigūnų padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas. Nesant tokios galimybės, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti priimtas kitoks ANK numatytas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-14-139/2016). Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas turėjo galimybę pašalinti administracinio nusižengimo proceso trūkumus, kuriais skundėsi J. U. (ne su visais bylos dokumentais vienu metu ji galėjo susipažinti, buvo ignoruojami A. K. paaiškinimai), atliko įrodymų tyrimą, taigi naudojimasis ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis J. U. buvo visiškai užtikrintas nagrinėjant jos skundą apylinkės teisme. Ji naudojosi įgalioto atstovo – advokato pagalba, pati tiesiogiai ar per įgaliotą atstovą susipažino su bylos medžiaga, viešame teismo posėdyje davė teismui paaiškinimus, teikė įrodymus, kurie buvo ištirti, reiškė prašymus, dėl kurių priimti atitinkami sprendimai, apklausti jos prašomi liudytojai.

Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. U. padarė jai inkriminuotą ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. balandžio 4 d. nutarimą palikti galioti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Savinijus Katauskas