Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvutės Kartanaitės ir Jarūnės Sedalienės,

nedalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. N. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Laikotarpiu nuo 1980-01-08 iki 1982-07-31 ir nuo 1990-04-17 iki 1992-05-11 Daugėlių statybinių medžiagų gamybiniame susivienijime faktiškai dirbo pagal įgytą specialybę – suvirintoju elektra ir dujomis. Tai patvirtina jo pridedamos statybos-montavimo ir remonto firmos „(duomenys neskelbtini)“ pažymos bei 1980-1982 m. asmens darbo užmokesčio kortelės kopijos. Įrašai, jog nuo 1980-01-08 iki 1982-07-31 dirbo suvirintojo-šaltkalvio darbą ir nuo 1990-04-17 iki 1992-05-11 – suvirintojo- santechniko, faktiškai nėra teisingi. Niekuomet nedirbo ir negalėjo dirbti šaltkalvio ar santechniko darbo, kadangi neturėjo tam reikalingos kvalifikacijos, tačiau pareiškėjo pareigybė vadovaujantis darbovietėje susiklosčiusia praktika buvo įrašyta kaip suvirintojo-šaltkalvio ir suvirintojo- santechniko. Nepaisant to, kad į darbo knygelę įrašyta dviguba pareigybė, faktiškai visą ginčo laikotarpį dirbo tik suvirintojo darbą. Laikotarpiu nuo 1980-01-08 iki 1982-07-31 dirbo uždaroje neventiliuojamoje patalpoje drenažo vamzdžių gamybos ceche, virindavo rankiniu aparatu. Ceche dirbo 9 šaltkalviai ir 2 suvirintojai – pareiškėjas ir K. U.. Suvirinimas vykdavo nenutrūkstamai visą dieną, neretai tekdavo dirbti viršvalandžius. Apsaugos priemonės buvo tik skydelis ir pirštinės, batai ir suvirintojų kostiumas. Jei pritrūkdavo suvirinimo darbų, tekdavo pjaustyti metalo laužą. Tai, kad dirbo tik suvirintojo darbą ir darbdavys šį darbą pripažino kaip darbą ypatingomis sąlygomis, patvirtina pareiškėjui skirtos ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos bei kasdien išduodamas pienas kaip neigiamą poveikį neutralizuojantis produktas. Ypatingai pavojingą darbą dirbo laikotarpiu nuo 1990-04-17 iki 1992-05-01. Daugiausia dirbo uždarose patalpose prie vamzdynų. Darbus reikėdavo atlikti siauruose tuneliuose, kurių plotis buvo apie 80 centimetrų, ilgis – apie 30–50 metrų. Tuneliuose atliekant suvirinimo darbus nuolat trūko oro, jautėsi stiprus sieros kvapas, dusindavo. Išėjus iš tunelio į gryną orą pykindavo, nuo sieros kvapo svaigdavo galva. Vienintelė apsaugos priemonė buvo tik apsauginiai akiniai ir pirštinės. Ilgas darbo valandas buvo priverstas kvėpuoti dūmais, išsiskiriančiais virinant. Pagal Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 XXXII skyrių „Bendrosios profesijos“, teisę į kompensaciją turi suvirintojai, atliekantys suvirinimo darbus dujomis arba elektra. Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo pagrindus ir tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas: 1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų; 2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 -270/2007, 2009-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1477-09, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2199-13 ir pan.), kad siekiant nustatyti, ar asmuo dirbo ypatingomis sąlygomis, turi būti vertinama ne darbo knygelėje įrašyta pareigybė, o faktiškai egzistavusi situacija ir faktiškai dirbtas darbas, t. y. darbuotojo darbo aplinka (darbo vieta, pobūdis). Sprendžiant, ar asmuo dirbo ypatingomis sąlygomis, būtina vertinti tuo metu faktiškai egzistavusią situaciją (Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Ik-667-644/2013).

Atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. 2015 m. lapkričio 18 d. teisme gautas prašymas, kuriame nurodyta, kad atsakovas apie teismo posėdį yra informuotas, prašo administracinę bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog 1976-07-24 įgijo suvirintojo elektra ir dujomis profesiją, kad nuo 1976-08-05 iki 1977-11-01 dirbo Daugėlių statybinių medžiagų gamybiniame susivienijime Drenažo vamzdžių gamybos ceche suvirintoju. Atlikus karinę tarnybą, nuo 1980-01-08 iki 1982-07-31 toliau dirbo šiame susivienijime tą patį darbą, tačiau laikotarpiais nuo 1980-01-08 iki 1982-07-31 jo pareigybė dokumentuose buvo nurodyta kaip suvirintojo-šaltkalvio, o nuo 1990-04-17 iki 1992-05-11 jo pareigybė dokumentuose buvo nurodyta kaip suvirintojo-santechniko, todėl 2015-06-15 VSDFV Šiaulių skyrius sprendimu Nr. PE_SP2-88 šių laikotarpių jam neįskaitė į darbo laiką kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, nustatyta tvarka ir terminais jį apskundė VSDFV, kaip privalomai ginčių sprendimo institucijai. VSDFV išreikalavo visą medžiagą, susijusią su šiuo sprendimu, kurią išsamiai išnagrinėjo ir 2015-06-26 raštu Nr. (6.5)1-4406 pareiškėjui motyvuotai bei pagrįstai atsakė, kad VSDFV Šiaulių skyriaus skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Iš pateiktų Daugėlių statybinių medžiagų gamybinio susivienijimo įsakymų apie pareiškėjo priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo, jo asmens kortelės bei darbo užmokesčio kortelės matyti, kad nuo 1980-01-08 iki 1982-08-01 jis dirbo suvirintoju-šaltkalviu bei nuo 1990-04-17 iki 1992-05-11 jis dirbo suvirintoju-santechniku, t. y. mišrius darbus, kurie neįvardinti Sąrašo Nr. 2 XXXII skyriuje, o buvusios TSRS Ministrų Tarybos Valstybinio darbo ir darbo užmokesčio komiteto ir Visasąjunginės profesinių sąjungų centro tarybos sekretoriato 1976 m. balandžio 2 d išaiškinimo Nr. 5/8 „Dėl TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtintų Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų, darbas kuriuose suteikia teisę gauti valstybinę pensiją lengvatinėmis sąlygomis ir lengvatinio dydžio, sąrašų taikymo tvarkos“ 7 punkto „b“ papunktyje nurodyta, kad laikotarpiai, kuriais asmenys suderina darbus (dirba mišrius darbus), iš kurių vienas įvardytas Sąrašuose, o kitas – ne, neįskaitomi į stažą ypatingomis darbo sąlygomis. Šiuo teisiniu pagrindu pareiškėjui nebuvo įskaityti laikotarpiai nuo 1980-01-08 iki 1982-08-01 bei nuo 1990-04-17 iki 1992-05-11 į stažą kompensacijai gauti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo F. N. skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2015-06-15 sprendimo Nr. PE-SP2-88 bei VSDFV 2015-06-26 sprendimo Nr. (6.5) I-4406 teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Šiaulių skyrius 2015-06-15 priėmė sprendimą „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas F. N.“ Nr. PE_SP2-88 (8 b.l.) neskirti F. N. kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, nes neatitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnyje bei Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustatytų reikalavimų, t. y. kompensacijai gauti neišdirbo nustatyto laiko (12,5 metų) ypatingomis sąlygomis, o kompensacijos daliai gauti neišdirbo pusės šio laiko 1986–1994 metų laikotarpiu. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 6.2 punktu, neįskaitė į F. N. darbo laiką kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti darbo laikotarpių Daugėlių statybinių medžiagų gamybiniame susivienijime nuo 1980-01-08 iki 1982-07-31 suvirintoju-šaltkalviu (mišrus darbas) ir nuo 1990-04-17 iki 1992-05-11 suvirintoju-santechniku (mišrus darbas), kadangi pagal Lietuvoje galiojusį Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašą Nr. 2 šie darbai neįtraukti į darbų sunkiomis darbo sąlygomis pareigų sąrašą. Pripažino netekusiais galios 1997 m. sausio 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. 2576 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas F. N.“ ir 2014 m. gruodžio 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. PK1-1465 „D. F. N. kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokėjimo termino pakeitimo“.

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu 2015-06-15 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. PE-SP2-88, kreipėsi į VSDFV, kuri 2015-06-26 sprendimu Nr. (6.5) I-4406 konstatavo, kad VSDFV Šiaulių skyrius pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (6–9 b. l.).

Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas apskaičiuojamos, skiriamos ir mokamos vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr. 267 patvirtintu Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu.

Įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems iki 1995-01-01 nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995-01-01 – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, dirbusiems iki 1995-01-01 požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2: 1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų; 2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus.

Sąrašo Nr. 2 XXXII skyriuje „Bendrosios profesijos“ yra įvardyti suvirintojai autogenu, suvirintojai dujomis ir jų pagalbininkai, suvirintojai argonu ir atominiu vandeniliu, suvirintojai elektra ir jų pagalbininkai. Taigi, teisinis reguliavimas nustato, jog tam, kad būtų mokama atitinkamo dydžio kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, pareiškėjas turi būti dirbęs Sąraše Nr. 2 išvardintus darbus ir būtų dirbęs suvirintoju ne mažiau kaip 12,5 metų arba 6 metus ir 3 mėnesius.

Pažymėtina, kad šalys nesutaria dėl laikotarpių nuo 1980-01-08 iki 1982-07-31 ir nuo 1990-04-17 iki 1992-05-11 vertinimo. Pareiškėjas tvirtina, kad šie laikotarpiai turi būti įskaityti į darbo stažą, skaičiuojamą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti. Atsakovas nurodo priešingai, kad minėti laikotarpiai pagrįstai nebuvo įtraukti į pareiškėjo darbo stažą, skaičiuojamą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti.

Administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje surinktus įrodymus pagal ABTĮ 57 straipsnyje nurodytas taisykles. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, įrodymais administracinėje byloje laikytini visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Dėl laikotarpio nuo 1980-01-08 iki 1982-07-31

Atsakovo nuomone, laikotarpis nuo 1980-01-08 iki 1982-07-31 neįskaičiuotas į pareiškėjo darbo stažą, skaičiuojamą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, nes vadovaujantis Tvarkos 6.2 punktu pareiškėjo darbo knygelėje įrašyta suvirintojas-šaltkalvis (mišrus darbas) – pagal Lietuvoje galiojusį Gamybų cechų, profesijų ir pareigų sąrašą Nr. 2 šios pareigos neįtrauktos į sunkiomis darbo sąlygomis pareigų sąrašą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1980-01-08 atlikęs karinę tarnybą grįžo dirbti į Daugėlių statybinių medžiagų gamybinį susivienijimą (toliau – ir Daugėlių susivienijimas). Pareiškėjo darbo knygelėje nurodyta, jog 1980-01-08 paskirtas dirbti į drenažo vamzdžių cechą suvirintoju-šaltkalviu pagal V kategoriją, o nuo 1982-08-01 pervestas dirbti į šiferio gamybos cechą suvirintoju pagal V kategoriją (kompensacijos bylos 8 lapas). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos archyvo 2014-08-11 pažymoje Nr. ID-1280(6.18) nurodyta, jog F. N. dirbo suvirintoju-šaltkalviu Daugėlių statybinių medžiagų gamybiniame susivienijime nuo 1980-01-08 iki 1983-07-10. Pateiktas 1980-01-08 įsakymas Nr. 18 „K“ dėl priėmimo į darbą, kuriame nurodyta, jog F. N. nuo 1980-01-08 priimtas į darbą suvirintoju-šaltkalviu; 1982-07-30 įsakyme Nr. 816-K dėl pervedimo į kitą darbą nurodyta, kad F. N. iš drenažo vamzdžių gamybos cecho, kuriame dirbo suvirintoju-šaltkalviu, nuo 1982-08-01 pervestas suvirintoju į šiferio gamybos cechą; 1983-07-15 įsakymas Nr. 854 „K“ dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad F. N. nuo 1983-07-10 atleistas iš darbo (grafoje „specialybė, pareigos“ nurodyta „suvirintojas“); asmens kortelė, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo profesija – suvirintojas elektra ir dujomis (kompensacijos bylos 25–29 lapai). Taip pat pareiškėjo asmens darbo užmokesčio kortelėje nurodyta, jog 1980 m. pareigos profesija – suvirintojas, 1981 m. pareigos profesija – suvirintojas, 1982 m. pareigos profesija – suvirintojas (kompensacijos bylos 31–33 lapai).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog baigė profesinę Daugėlių mokyklą. Nuo 1976 m. įsidarbino suvirintoju Daugėlių susivienijime, nes įgijo specialybę – suvirintojas elektra ir dujomis. 1977 m. išėjo į armiją, grįžęs 1980 metais toliau dirbo Daugėlių susivienijime ir tada darbo knygelėje įrašė per brūkšnelį šaltkalviu, nors niekada juo nedirbo. Suvirintojo darbo buvo daug, šaltkalviu nesimokė dirbti ir jam užteko suvirintojo darbų. Iš viso buvo 9 šaltkalviai, o suvirintojų buvo 2. Buvo sunkios darbo sąlygos, apranga buvo stora, brezentinė, auliniai batai, apsauginis skydelis ant galvos, ilgos pirštinės, didesnis atlyginimas, ilgesnės atostogos. Šiuos pareiškėjo paaiškinimus patvirtino ir teisme apklausti liudytojai S. T., V. V., A. K..

Liudytojas S. T. nurodė, kad pareiškėją pažįsta. Pareiškėjas 1975 metais Daugėlių susivienijimo ceche atliko praktiką ir po to atėjo dirbti suvirintoju, o jis dirbo plytų gamybos cecho Nr. 2 viršininku. Pareiškėjas dirbo iki armijos, kai grįžo, jis jau dirbo kitame ceche. Nurodė, jog po armijos F. N. dirbo suvirintojo darbą. Suvirintojas-šaltkalvis – pagrindinė specialybė buvo suvirintojas, o šalutinė specialybė – šaltkalvis. Avariniu atveju dirbdavo šalutinį darbą, retai būdavo, gal kartą per metus. Suvirintojo darbo sąlygos buvo kenksmingos – kvėpuodavo dujomis, buvo specialūs rūbai, gaudavo lininius rūbus, šalmus, aulinius batus, kiekvieną dieną gaudavo 0,5 litro pieno, ilgesnės atostogos.

Liudytojas V. V. nurodė, kad pareiškėją pažįsta, kartu dirbo Daugėlių susivienijime, drenažo ceche – dirbo tekintoju (1970–1996 metais). Nurodė, jog F. N. dirbo tik suvirintoju. Pareiškėjas šaltkalvio darbą dirbo tik avarijos atveju. Šaltkalvių buvo 9. Smulkių avarijų retai būdavo, gal metuose 1–2 avarijos. Suvirintojo apranga buvo iš lino, kerziniai batai, šalmas, už kenksmingas sąlygas gaudavo pieno, ilgesnės atostogos, atlyginimas didesnis.

Liudytojas A. K. nurodė, kad pažįsta pareiškėją, kartu dirbo Daugėlių statybinių medžiagų susivienijime, drenažo ceche, dirbo šaltkalviu (nuo 1980 metų iki 1982 metų). Pareiškėjas dirbo suvirintoju, o jis dirbo šaltkalviu. Tuo metu dirbo 9 šaltkalviai ir 2 suvirintojai.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai laikotarpio nuo 1980-01-08 iki 1982-07-31 neįskaičiavo į pareiškėjo darbo stažą, skaičiuojamą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjas visą laiką dirbo tą patį suvirintojo darbą, nors pareigybės pavadinimas – suvirintojas-šaltkalvis. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai Sąraše Nr. 2 nurodyta pareigybė ir asmens faktiškai užimta pareigybė skiriasi tik tuo, jog pastaroji be nurodytų Sąraše apimdavo ir papildomų darbinių funkcijų, asmens dirbtas laikas įskaitytinas į stažą ypatingomis darbo sąlygomis (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-480/2010, Nr. P146-204/2010).

Dėl laikotarpio nuo 1990-04-17 iki 1992-05-11

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nuo 1990-04-17 iki 1992-05-11 dirbtas laikotarpis negali būti įskaitytas į pareiškėjo darbo stažą, skaičiuojamą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, nes suvirintojo-santechniko pareigybė neįvardinta Sąraše Nr. 2.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1990-03-20 iki 1992-05-11 dirbo personalinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, darbo knygelėje taip pat nurodyta, kad 1991-03-06 „Ryšium su personalinės įmonės persiregistravimu į akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ pervestas į akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Darbo knygelėje pareiškėjo pareigos, profesija nenurodytos (kompensacijos bylos 9–10 lapai).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1996-07-30 Darbo pobūdžio pažymoje Nr. 49 nurodyta, jog F. N. nuo 1990-03-20 iki 1992-05-11 „suvirintojo pareigose išdirbo visas pilnas darbo valandas ir prie kitų darbų nebuvo skiriamas. Suvirinimo darbus atliko elektros lanku dulkėtoje ir dujomis užterštoje prie cecho vidaus kelių, transporto, konsolinių vagonėlių, degimo krosnių, elektrinių perdavimo vežimėlių remonto aplinkoje“ (kompensacijos bylos 21 lapas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1996-07-30 pažymoje Nr. 48 nurodyta, kad nuo 1990-03-20 iki 1992-05-11 F. N. dirbo visą darbo dieną suvirintojo pareigose. 1990 m. balandžio 17 d. įsakyme Nr. 17 „Dėl paskyrimo“ nurodyta, jog F. N. nuo 1990-04-17 paskirtas šeštos kategorijos suvirintoju-santechniku į susivienijimo plytų gamybos cechą Nr. 2, 1992 m. gegužės 11 d. įsakyme (patvarkyme) Nr. 461 „K“ dėl darbo sutarties nutraukimo nurodyta, kad pareiškėjas jo prašymu nuo 1992-05-11 atleistas iš darbo (grafoje „Profesija, pareigos“ nurodyta „suvirintojas-santechnikas“) (kompensacijos bylos 41–43 lapai). Aplinkybę, jog pareiškėjas F. N. laikotarpiu nuo 1990-04-17 iki 1992-05-11 dirbo suvirintoju, patvirtino teisme apklaustas liudytojas S. T.. Nurodė, kad F. N. nuo 1990 metų dirbo plytų gamybos ceche Nr. 2. Patvirtino, kad ceche pareiškėjas dirbo suvirintoju, o ne santechniku. Pabrėžė, kad daug tokių atvejų buvo, kai pareigybės buvo sudvejintos, tačiau F. N. dirbo suvirintoju kenksmingomis darbo sąlygomis.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 15 punktu, skiriant kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas privaloma patikrinti pirminių dokumentų išdavimo pagrįstumą. Patikrinus duomenis VSDFV Šiaulių skyriaus duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad A. Š. firma „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota tik 1990-12-29, o minėtoje pažymoje nurodyta, kad šioje firmoje pareiškėjas dirbo jau nuo 1990-03-20, t. y. dar tuomet, kai ši firma nebuvo įregistruota kaip juridinis asmuo. VSDFV Šiaulių skyrius kreipėsi raštu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 1991-03-06 buvo pakeistas šios įmonės teisinis statusas) dėl nurodytų duomenų patikrinimo, tačiau šie duomenys nebuvo patvirtinti, joks atsakymas nebuvo gautas. Dėl šios priežasties VSDFV Šiaulių skyrius nesivadovavo nurodyta pažyma skiriant kompensaciją.

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. Š. firma „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 1990-12-29. Tačiau pareiškėjo darbo knygelėje nurodyta, jog 1990-03-20 F. N. priimtas į personalinę įmonę „(duomenys neskelbtini)“. 1991-03-06 dėl personalinės įmonės perregistravimu į akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ pervestas į akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, kaip matyti, duomenyse apie valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą 1991–1993 metais nurodytas pavadinimas A. Š. firma „(duomenys neskelbtini)“, o pareiškėjo darbo knygelėje grafoje Žinios apie priėmimą į darbą, perkėlimus ir atleidimus iš darbo nurodyta personalinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, jog Tvarkos aprašo 14.2 punkte nurodyta, kad reikalingo kompensacijai skirti darbo ypatingomis sąlygomis trukmė ir pobūdis įrodomi šiais dokumentais: darbo knygelėmis, įskaitant į kompensacijai skirti reikiamą stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir kurie patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos ar organizacijos antspaudu. Pažymėtina, jog pareiškėjo darbo knygelėje įrašai apie jo atleidimą ir priėmimą į darbą padaryti chronologine tvarka, nėra taisymų, taip pat atsakovas dėl darbo knygelėje esančių duomenų tikrumo abejonių nereiškė.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nevertinti konkrečių darbo aplinkybių ir funkcijų, o remtis vien pareigų pavadinimu, kaip tai darė atsakovas, būtų neteisėta ir neteisinga. Byloje esanti įrodymų visuma, paaiškinimai bei liudytojo parodymai patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo1990-04-17 iki 1992-05-11 dirbo suvirintoju. Vien tik pareigų pavadinimas, neatsižvelgiant į realiai dirbtą darbą, negali būti pagrindu atsisakyti teisingai skaičiuoti tokio darbo stažo, todėl tvirtintina, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė įskaičiuoti ir šį laikotarpį į pareiškėjo darbo stažą, skaičiuojamą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti.

Taigi, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo ginčijamais sprendimais nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Pensijų įstatymo 67 straipsnio ir Tvarkos aprašo reikalavimų. Dėl to skundžiami sprendimai, kuriais buvo atsisakyta įskaičiuoti pareiškėjo dirbtus laikotarpius nuo 1980-01-08 iki 1982-07-31 ir nuo 1990-03-20 iki 1992-05-11 į stažą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas, naikintini, o atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius įpareigojamas paskirti pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas pagal teisės aktų reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo F. N. skundą tenkinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2015 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. PE_SP2-88 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4406 panaikinti ir įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių skirti pareiškėjui F. N., a. k. (duomenys neskelbtini) kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.