Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės, sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui P. S. , jo atstovei advokatės padėjėjai A. V. , atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei G. L. – G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pagal Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 XXXII skyrių „Bendrosios profesijos“ teisę į kompensaciją turi suvirintojai, atliekantys suvirinimo darbus dujomis arba elektra. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 1976-06-01 iki 1988-07-01 dirbo suvirintojo elektra darbą, todėl jis turi teisę į minėtą kompensaciją. P. S. niekuomet nedirbo armatūrininko darbo, neturėjo tam reikiamos kvalifikacijos, tačiau jo pareigybės, vadovaujantis darbovietėje susiklosčiusia praktika, buvo įrašytos, kaip suvirintojo - armatūrininko. Darbo knygelėje nurodyta, jog pareiškėjas įgijo suvirintojo - armatūrininko specialybę, tačiau pažymėjime Nr. 17185-3 jam suteikta suvirintojo elektra ir dujomis kvalifikacija. Kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti yra reikšmingas ne tik profesijos pavadinimas, bet ir darbo aplinka (darbo vieta ir pobūdis). Vertinant, ar asmuo dirbo ypatingomis sąlygomis, būtina vertinti tuo metu faktiškai egzistavusią situaciją. Nepaisant dvigubos specialybės įrašytos į darbo knygelę, pareiškėjas faktiškai visą ginčo laikotarpį ir visą darbo dieną dirbo suvirintojo darbą uždaroje neventiliuojamojoje patalpoje Formavimo – armatūros-betono ceche, virindavo rankiniu aparatu, kartais tekdavo virinti ir taškiniu kontaktiniu būdu, kita darbo dienos dalis buvo skirta pasiruošti virinimui, susidėti detales, armatūrą, tuo pačiu metu ceche virindavo 5-6 žmonės, suvirinimas vykdavo nenutrūkstamai, apsaugos priemonės buvo tik skydelis ir pirštinės. Tai, kad P. S. dirbo tik suvirintojo darbą, o darbdavys jo darbą pripažino kaip darbą ypatingomis sąlygomis, patvirtina ir jam skirtos ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos bei išduodamas pienas, kaip neigiamą poveikį neutralizuojantis produktas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog P. S. 2012-10-02 d. prašymu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių (Toliau tekste – VSDFV Kauno skyrius) dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo (b.l. 32-38). VSDFV Kauno skyrius 2012-10-31 sprendimu Nr. (10.10)S-66629 „Dėl atsisakymo skirti P. S. kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“ buvo nuspręsta neskirti kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, nes pareiškėjas pateiktuose dokumentuose įrodė tik 8 mėnesių ir 28 dienų darbo ypatingomis sąlygomis trukmę 1988-07-01 iki 1989-03-28, dirbtą Kauno Statybinių konstrukcijų gamykloje elektrosuvirintojo rankiniu būdu pareigose (b.l. 31). Pareiškėjo įgaliota atstovė 2012-11-20 šį atsakovo sprendimą apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Toliau tekste – VSDFV) (b.l. 46-48), kuri 2013-01-04 sprendimu Nr. (6.5)I-50 šio skundo netenkino ir paliko galioti VSDFV Kauno skyriaus 2012-10-31 sprendimą Nr. (10.10)S-66629 (b.l. 13).

Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas mokėjimas numatytas naujos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymas Nr. X-209, įsigaliojęs nuo 2005 m. liepos 1 d.) redakcijos 67 straipsnyje bei Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintame Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos apraše (Toliau tekste - Aprašas).

Aptariamo įstatymo taikymo prasme darbu ypatingomis sąlygomis laikytinas darbas asmenų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (1995 m. sausio 1 d.) dirbo požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame (patvirtintame buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173) gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr.1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2. Šio įstatymo prasme darbams ypatingomis sąlygomis taip pat priskiriami atitinkami darbai, numatyti kituose iki 1995 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojusiuose sąrašuose (Skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų pareigų sąrašas, Civilinės aviacijos inžinerijos – technikos darbuotojų pareigų sąrašas; Tolimosios Šiaurės rajonų ir Tolimosios Šiaurės vietovių sąrašas; Tekstilės pramonės gamybos ir profesijų sąrašas; Gamybos ir profesijų sąrašas).

Pensijų įstatymo 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995 m. sausio 1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją tokiems asmenims suteikiama bendra šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2: 1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų; 2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl VSDF teritorinės įstaigos sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, motyvuojant tuo, jog laikotarpiu nuo 1976-06-01 iki 1988-06-30 pareiškėjo dirbtas darbas armatūrininku – suvirintoju Kauno Statybinių konstrukcijų gamykloje nepateko į TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtinto Gamyklų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 (Toliau tekste - Sąrašas Nr. 2) XXXII skyriuje „Bendrosios profesijos“ nurodytus darbus, be to, laikotarpiai, kuriais asmuo dirbo sugretintus darbus iš kurių vienas neįvardintas, o kitas įvardintas Sąrašuose, į stažą kompensacijai apskaičiuoti neįskaitomi.

Pareiškėjas tvirtina, kad jis išdirbo ypatingomis darbo sąlygomis apie 13 metų, t.y. reikiamą laikotarpį, su kuriuo teisės aktai sieja darbuotojų teises į papildomas socialinio aprūpinimo lengvatas. Tokiu būdu, sprendžiant ši ginčą svarbu nustatyti, ar pareiškėjo dirbtas darbas (jo pobūdis ir sąlygos), profesija ir pareigos buvo priskirtos darbui ypatingomis sąlygomis.

Aprašo 14 punkte nurodyti duomenys, kurie laikomi įrodymais, reikalingais nustatant kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Tai yra darbo knygelės, darbo stažo pažymėjimai; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų pažymėjimai; valstybinės archyvų sistemos įstaigų pažymėjimai arba šiuose įstaigose saugomų dokumentų nuorašai ar išrašai; darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį patvirtinančios pažymos, pažymėjimai, išduoti darbdavių ar valstybinės archyvų sistemos įstaigų remiantis turimais dokumentais.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, pateikė savo darbo knygelės, asmens kortelės nuorašus, archyvo pažymas bei paaiškinimą (b.l. 18-24, 32-37). Šie dokumentai nurodo, kad pareiškėjas 1976-06-01 (Įsakymo Nr.1651k, 1976-05-31) priimtas į Kauno statybinių konstrukcijų gamyklą, Formavimo - armatūros - betono cechą, 3 kategorijos armatūrininko - suvirintojo pareigas, 1982-06-11 (Įsakymo Nr. 69-k, 1982-06-11) P. S. suteikta 4 suvirintojo - armatūrininko kategorija, o 1988-07-01 (Įsakymo Nr. 90, 1988-07-07) suteikta 4 elektrosuvirintojo rankiniu būdu kategorija.

Sąrašo Nr. 2 XXXII skyriuje „Bendrosios profesijos“ nurodyta suvirintojo elektra arba suvirintojo dujomis pareigybės.

Nors P. S. darbo knygelėje esantys įrašai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1976-06-01 iki 1988-06-30 dirbo armatūrininko - suvirintojo darbą (b.l. 18-24), o tokia profesija nėra įvardinta Sąrašo Nr. 2 XXXII skyriuje „Bendrosios profesijos“, tačiau, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 -270/2007, 2009-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1477-09 ir pan.), siekiant nustatyti, ar asmuo dirbo ypatingomis sąlygomis, turi būti vertinama ne darbo knygelėje įrašyta pareigybė, o faktiškai egzistavusi situacija ir faktiškai dirbtas darbas, t.y. darbuotojo darbo aplinka (darbo vieta, pobūdis). Byloje esančiame P. S. 2012-10-18 paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad virino elektros lanku bei kontaktiniu – taškiniu būdu (b.l. 33). Teismo posėdžio metu P. S. ir apklausti liudytojai patvirtino, kad P. S. ginčo laikotarpiu Kauno Statybinių konstrukcijų gamykloje, Formavimo - armatūros -betono ceche atliko tik suvirintojo elektra darbą. Taip pat liudytojai paaiškino, kad 85 proc. per pamainą pareiškėjas virindavo rankiniu prietaisu - elektrolankine, likusią darbo dienos laiko dalį – susidėliodavo detales, „susikarpydavo“ armatūrą, pasiruošdavo virinimui. P. S. virindavo prekinę armatūrą, iš kurios gamindavo gaminius statyboms, kartu su pareiškėju ceche dirbo apie 11 žmonių, nebuvo ventiliacijos, vienu metu virindavo 5-6 darbuotojai, ceche tvyrojo tiršti dūmai, patalpoje virinimo darbai vykdavo nepertraukiamai, apsaugos priemonės buvo mažareikšmės – tik skydelis ir pirštinės, dėl kenksmingų sąlygų darbuotojai gaudavo pieną ir papildomų 12 dienų atostogų. Be to, liudytojai nurodė, kad, pareiškėjo darbo pobūdis laikotarpiu nuo 1976-06-01 iki 1989-03-28 nesikeitė (b.l. 101,102). Šių įrodymų pagrindu, kolegija sprendžia, kad faktiškai pareiškėjas 85 procentus darbo dienos dirbo suvirinimo elektra rankiniu būdu darbus, likusi darbo dienos dalis buvo skirta pasiruošimui virinimo darbams atlikti, taigi pripažintina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu faktiškai atliko virinimo elektra darbus.

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai Sąraše Nr. 2 nurodyta pareigybė ir asmens faktiškai užimta pareigybė skiriasi tik tuo, jog pastaroji be nurodytų Sąraše apimdavo ir papildomų darbinių funkcijų, asmens dirbtas laikas įskaitytinas į stažą ypatingomis darbo sąlygomis (LVAT procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. A502-480/2010, Nr. P146–204/2010), tačiau toks sprendimas priimamas tik tais atvejais, kai asmenį visą darbo dieną veikia tie patys kenksmingi faktoriai, tiek atliekant pagrindines, tiek ir papildomas darbo funkcijas. Kaip buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjo bei liudytojų parodymai (b.l. 101,102) patvirtina, kad P. S. suvirintojo darbą dirbo 85 procentus pamainos laiko, likusi darbo dienos laiko dalis buvo skirta pasiruošti virinimui, tačiau patalpoje, kurioje dirbo pareiškėjas virinimo darbai vyko nepertraukiamai, vienu metu virino 5- 6 suvirintojai, ventiliacijos patalpoje nebuvo, patalpoje tvyrojo dūmai, apsaugos priemonės buvo menkos (skydelis ir pirštinės). Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad visą darbo dieną pareiškėją veikė tie patys neigiami – kenksmingi faktoriai, tiek atliekant jam pagrindines (suvirintojo), tiek ir papildomas (pasiruošimo virinti, armatūros „karpymo“) funkcijas.

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Darbo įstatymų kodekso 77 str. (1972 m. redakcija) buvo reglamentuota, kad darbininkams ir tarnautojams kasmetinių atostogų duodama ne mažiau kaip 15 darbo dienų. Byloje pateiktos P. S. asmens kortelės Nr. 434 duomenimis. P. S. buvo suteikiamos papildomos kasmetinių atostogų dienos: 1980-1982 metais buvo suteikiamos 24 darbo dienų kasmetinės atostogos, 1983 m, - 24+1 darbo dienos, 1984-1986 m. – 24+3 darbo dienos, 1987-1988 m. - 24+1 darbo dienos (b.l.37). Tai, kad buvo suteikiamos papildomos kasmetinių atostogų dienos už darbą kenksmingomis sąlygomis patvirtinto ir liudytojai teismo posėdžio metu (b.l. 101,102). Spręstina, kad, nors pareiškėjo darbo knygelėje nėra įrašo, jog buvo dirbta ypatingomis sąlygomis, tačiau atostogos jam buvo skaičiuojamos, kaip dirbančiam ypatingomis darbo sąlygomis. Tokia atostogų skaičiavimo tvarka duoda pagrindą daryti išvadai, kad darbdavys pripažino pareiškėjo darbą kaip darbą ypatingomis sąlygomis. Pažymėtina, kad pagal P. S. darbo knygelės (b.l. 34-36) ir asmens kortelės (b.l.37,54-58) duomenis net ir nuo 1988-07-01 iki 1989-03-28, pareiškėjo pareigas pervardinus į elektrosuvirintojo, jo atostogų ir darbo užmokesčio apmokėjimo tvarka nepasikeitė, todėl ši aplinkybė dar kartą įrodo faktą, kad darbdavys P. S. darbą iki 1988-07-01 pripažino, kaip darbą ypatingomis darbo sąlygomis.

Pagal TSRS Valstybinio darbo ir darbo užmokesčio komiteto ir Visasąjunginės Centrinės Profesinių Sąjungų Tarybos Sekretoriato 1976 m. balandžio 2 d. išaiškinimo Nr. 5/8 „Dėl TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtintų Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų, darbas kuriose suteikia teisę gauti valstybinę pensiją lengvatinėmis sąlygomis ir lengvatinio dydžio, sąrašų taikymo“ (toliau – ir Išaiškinimas Nr. 5/8) 7 punktą laikotarpiai, kuriais asmuo dirbo sugretintus darbus iš kurių vienas neįvardintas Sąrašuose, o kitas įvardintas, į stažą kompensacijai apskaičiuoti neįskaitomi.

Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismine praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-31 sprendimas administracinėje byloje Nr.A552-88/2013), numatančia, jog tuometinio TSRS Valstybinio darbo ir darbo užmokesčio komiteto Išaiškinime Nr. 5/8 nėra išreikšta tiesioginio teisėkūros subjekto valia, teisėjų kolegijos vertinimu, jo taikymas nėra privalomas ir šiuo nagrinėjamu atveju. Sprendžiant, ar laikotarpis, kai pareiškėjas dirbo armatūrininku – suvirintoju Kauno Statybinių konstrukcijų gamyklos, Formavimo – armatūros-betono ceche, turėtų būti įtrauktas į darbo ypatingomis sąlygomis stažą, atsižvelgtina į teismo nustatytas aplinkybes, t.y. į tai, jog pareiškėjo darbo pobūdis nesikeitė nuo įdarbinimo pradžios 1976-06-01 iki 1989-03-28 d., pareiškėjas 85 proc. darbo dienos laiko dirbo suvirinimo darbus, likusią darbo dienos dalį užėmė pasiruošimo virinimui darbai toje pačioje patalpoje, be to, esant neginčijamiems įrodymams, jog jį tokiu pačiu intensyvumu veikė tokie patys kenksmingi faktoriai tiek pagrindinio darbo (virinant), tiek papildomo darbo (pasiruošimo virinti, armatūros „karpymo“) metu (b.l. 101,102), spręstina, kad pareiškėją, kaip armatūrininką – suvirintoją, tokiu pačiu intensyvumu veikė tokie patys kenksmingi faktoriai, kaip ir elektrosuvirintoją, todėl laikotarpis, kuomet pareiškėjas dirbo armatūrininko – suvirintojo pareigose (nuo 1976-06-01 iki 1988-06-30) turėtų būti įskaitytas į darbo ypatingomis sąlygomis stažą.

Įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. S. 12 metų, 9 mėnesius ir 27 dienas faktiškai dirbo suvirintojo elektra darbą, ši profesija įtraukta į Sąrašo Nr. 2 XXXII skyrių „Bendrosios profesijos“, todėl jis turi teisę į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (Pensijų įstatymo 67 str. 2 d.).

Esant šioms aplinkybėms, skundas tenkintinas, VSDFV Kauno skyriaus 2012-10-31 sprendimas Nr. (10.10)S-66629 ir VSDFV 2013 -01-04 sprendimas Nr. (6.5)I-50 (Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalis) panaikintini ir atsakovas įpareigotinas įskaityti pareiškėjui P. S. darbo ypatingomis sąlygomis Kauno statybinių konstrukcijų gamykloje, Formavimo – armatūros-betono ceche, armatūrininku - suvirintoju laiką nuo 1976-06-01 iki 1988-06-30 kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti ir išmokėti pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2012-10-31 sprendimą Nr. (10.10)S-66629.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-01-04 sprendimą Nr. (6.5)I-50.

Įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių įskaityti pareiškėjui P. S. darbo ypatingomis sąlygomis Kauno statybinių konstrukcijų gamykloje, Formavimo – armatūros-betono ceche, armatūrininku - suvirintoju laiką nuo 1976-06-01 iki 1988-06-30 kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti ir išmokėti P. S. kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.