- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-09
- Bylos Nr.
- e2YT-648-1204/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-01308-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Pareiškėjas
- P. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, Pakruojo rajono savivaldybei
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Diana Jakubėnė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui ir Pakruojo rajono savivaldybei, dėl nuosavybės teisės į įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. K. kreipėsi su pareiškimu į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į vieno aukšto rastinį, medinį, gyvenamą namą, pažymėtą plane lAl/m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos metai — 1962, su priestatu 3,41 kv. m. lal/ž; vieno aukšto, plytų, 75 kv. m., 189 kub. m. ūkinį pastatą – tvartą, pažymėtą plane 211/p, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1962; vieno aukšto, medinį, 31 kv. m., 122 kub. m. pagalbinio ūkio pastatą – daržinę, pažymėtą plane 311/ž, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1962, ir 3 metrų gylio, 800 mm skersmens šulinį, pažymėtą plane kl, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad 1991 metais pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) kolūkyje, kuris jam suteikė teisę gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Kolūkis vėliau buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, kuri už pajus leido jam išsipirkti gyvenamąjį namą. Kokie buvo tvarkomi dokumentai, jis nepamena, bet kažkokius dokumentus pasirašydavo. Juos turėjo, tačiau kadangi manė, kad gauti dokumentai jam nėra reikalingi, nes juos pilnai sutvarkė privatizavimo komisija, jis jų neišsaugojo. Dėl tų pačių priežasčių neįregistravo savo nuosavybės teisės nekilnojamo turto registre. Pakruojo rajono savivaldybės administracija informavo, kad peržiūrėti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos archyve saugomi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 1994-1999 m. dokumentai (pajininkų sąrašai, pajininkų susirinkimų protokolai, pajininkų prašymai, pajų perdavimo aktai, pajų paveldėjimo dokumentai, valdybos protokolų knygos, atsiskaitymų už pajus dokumentai), tačiau duomenų, apie pareiškėjui už pajus perduotą namą, esantį (duomenys neskelbtini), minėtuose dokumentuose nerasta. Taip pat nėra duomenų, kad minėti pastatai priklausymų savivaldybei, ir jie nėra įtraukti į Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Pakruojo skyrius neprieštarauja, kad pareiškėjas įregistruotų pastatus savo vardu. Turto bankas nėra ir nebuvo gavęs informacijos apie galimą minėto turto perėjimą valstybei, todėl minėtas turtas nėra įtrauktas į Turto banko apskaitą ar bešeimininkio turto sąrašus. Namas su ūkio pastatais nebuvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre, todėl pareiškėjas 2023 m. balandžio mėnesį kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centrą dėl nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos sudarymo. Ši byla buvo sudaryta 2023 m. balandžio 25 d. Kadangi šiuose namuose jis gyvena jau 32 metus, ir namas neturi savininko, niekas į namą daugiau nepretenduoja, nutarė kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą įregistruoti namą savo vardu tačiau valstybės įmonė Registrų centras jo prašymą atmetė, nes kartu su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina nekilnojamojo daikto suformavimo ir nuosavybės teisių atsiradimo teisėtumo. Gyvenamąjį namą su ūkio pastatu ir šuliniu jis yra pagrįstai, teisėtai bei sąžiningai įgijęs ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo nuo 1991 metų. Nebūdamas šio įgyto nekilnojamojo turto savininkas, neturėdamas nuosavybės teisės į namą su ūkio pastatais ir šuliniu įrodančių dokumentų, negali Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį turtą. Gyvenamasis namas su ūkio pastatais bei šuliniu, nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, ir nėra kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotas viešame registre.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pagal byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Tuo atveju, jei byloje bus pateikti papildomi dokumentai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad ginčo turtas buvo įsigytas įstatymo nustatyta tvarka ir yra aukščiau paminėtų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visuma, neprieštarauja, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Pakruojo rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl prašymo patenkinimo prieštaravimų neturi ir prašė spendimą priimti teismo nuožiūra.
Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi šioje civilinėje byloje specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis).
Iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas pareiškime nurodyto nekilnojamojo daikto – pėsčiųjų tilto, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl pareiškimas išnagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); ketvirta, visą valdymo laiką daiktas turi būti valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai; septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Iš byloje esančios pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą bei Gyventojų registro duomenų, matyti, kad pareiškėjas P. K. nuo 2011 m. gegužės 3 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų sąrašo su parašais matyti, jog pareiškėjas deklaruotu gyvenamosios vietos adresu gyvena nuo 1990-1991 metų.
Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iš kito asmens (kitų asmenų) gali būti perimtas daikto valdymas, bet ne nuosavybės teisė ir, jeigu tokio asmens (asmenų) daikto valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą visų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.
Šioje byloje nenustatyta, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), būtų nuosavybės teise priklausęs kokiam asmeniui, t. y. iš Nekilnojamo turto kadastro ir registro duomenų nustatyta, kad statinys nėra ir nebuvo įregistruotas kitų asmenų vardu.
Kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. jis nėra statinių, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises įgyjamąja senatimi, savininkas. Minėti nekilnojamieji daiktai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Byloje nėra duomenų, kad visą valdymo laiką gyvenamasis namas su priklausiniais buvo valdomas neteisėtai. Pareiškėjas šiuos nekilnojamuosius daiktus, į kuriuos siekia įgyti nuosavybės teises, valdė, kaip savus, nesislapstydamas, t. y. naudojosi, tvarkė bei remontavo, name deklaravo savo gyvenamąją vietą, ir šie nekilnojamieji daiktai pareiškėjo buvo valdomi nepertraukiamai. Pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas, juos prižiūrėjo ir jais naudojosi bei naudojasi iki šiol, ir tai darė šio fakto neslėpdamas visą valdymo laiką – nuo 1991 metų. Be to, pastatus visą valdymo laikotarpį nuo 1991 metų jis valdė nepertraukiamai, t. y. ilgiau nei visą įstatyme nustatytą 10 metų laikotarpį valdė ir naudojo juos nuolatos, jų valdymas nebuvo pertrauktas, sustabdytas ar pan.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nei vienas į procesą įtrauktas suinteresuotas asmuo nepretenduoja į pareiškime nurodytus statinius, nors valstybės įmonė Turto bankas ir nesutinka su pareiškimo patenkinimu. Be to, teismui specialiame tinklalapyje paskelbus apie nagrinėjamą bylą, suinteresuotų asmenų, kurie būtų norėję būti įtraukti į procesą, neatsirado.
Valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė visų įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas tenkinti pareiškimą ir šiuo atveju suinteresuoto asmens manymu pareiškimas yra nepagrįstas. Teismas, mano, kad pareiškimas yra pagrįstas tiek kiek to reikalauja įstatymo normos, tuo pačiu atkreipdamas dėmesį, kad kiekvienas atvejis dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį yra unikalus ir išskirtinis. Šiuo nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, kurį pagal pareiškėjo paaiškinimus, perleido jam pastatus už pajus, savo dokumentaciją tvarkė aplaidžiai, neišsaugojo dokumentų, neperdavė jų saugoti Pakruojo rajono savivaldybei, todėl pareiškėjo savo teisių įrodinėjimas buvo apsunkintas.
Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad įrodytas CK 4.68-4.71 straipsniuose įtvirtintų sąlygų visetas sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjo P. K. pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą su priestatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą – tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagalbinį ūkio pastatą – daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271, 533 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini). esančius:
šulinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.