Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2017 m. spalio 9 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad ji 2017 m. rugsėjo 19 d., 13.30 val., (duomenys neskelbtini), iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino Bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir melagingai pranešė, kad jos vyras ją muša, ir, žinodama, kad pagalba nereikalinga, iškvietė policiją.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama G. K. nurodė, kad nesupranta, kas su ja buvo įvykio dieną, ji 17 metų serga depresija, geria daug vaistų. Alkoholio šiaip nevartoja, įvykio dieną kažkiek išgėrė ir jai yra labai gėda dėl savo elgesio. Paaiškino, kad įvykio dieną ji buvo namuose viena, po to iš darbo atvažiavo vyras. Ji įvykį atsimena silpnai. Dukra lyg tais ir buvo su jos sese įvykio metu. Jos vyras yra impulsyvus. Vyras norėjo atimti alų iš jos, ją pastūmė ir jai pasirodė, kad ją sumuš. Vyras ją buvo sumušęs prieš savaitę iki įvykio, dėl to ir pagalvojo, kad ją vėl sumuš. Jai Moterų krizių centre pasakė, kad jei vyras vėl ją puls, reikia iš karto kviesti pareigūnus. Kai vyras atėmė alų, ji paskambino į policiją. Pirmą kartą, kai buvo iškviesta policija, sesės dar nebuvo, pastaroji atėjo gal kai ji skambino į policiją 3-4 kartą arba sesė atėjo po visų skambučių į policiją. Ji pati paskambino sesei, kad pastaroji ateitų, nes jai buvo sunku. Sesė nuramino vyrą. Ji galvojo, kad jai buvo reikalinga pagalba, dėl to ir skambino.

Teismo posėdžio metu liudytojas O. (O.) K. paaiškino, kad spalio 19 dieną jis po naktinės pamainos grįžo namo 6.00 val., pamiegojęs atsibudo, žmona buvo išgėrusi, norėjo atimti iš jos alų ir ji užsidariusi tualete paskambino į policiją. Ji serga depresija ir kai jis neduoda jai išgerti, jai atrodo, kad jis ją nori sumušti. Jai gerti apskritai negalima. Kai pamatė, kad ji geria alų, jis ant jos pradėjo rėkti, bandė atimti alų. Jis iš žmonos rankų paėmė butelį, ji tada paėmė telefoną ir iškvietė pareigūnus. Dukra įvykio metu buvo savo kambaryje. Sesė atėjo prieš atvykstant pareigūnams. Žmona pareigūnus kvietė, nes jis ją gal ir pastūmė. Jis atėmė alų ir pastūmė žmoną ant lovos. Dar atėmė iš jos telefoną, po to jis žmonai jį atidavė, ji nuėjo į tualetą ir paskambino pareigūnams.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. C. nurodė, kad nelabai ką žino apie įvykį. Paskambino sesuo, pasakė, kad ateitų. Po poros minučių paskambino vyras, pasakė, kad ateitų. Paklausė dėl ko, jis pasakė, kad ateitų ir nuramintų seserį. Atėjo, viskas buvo ramu, vyras sėdėjo, o sesuo gulėjo lovoje. Pamatė, kad ateina policijos pareigūnas. Paklausė, kas yra. Sesuo buvo išgėrusi, bet ne girta. Tada pareigūnas pasakė, kad tai buvo melagingas iškvietimas. Sesuo sakė, kad bijo. Nežino, kas buvo su vyru, bet sesuo sakė, kad bijo. Pareigūnas sakė, kad nieko čia nėra ir tai yra melagingas pranešimas. Pareigūnas klausė, kodėl sesuo bijo. Pareigūnas buvo nusiteikęs, kad sesuo meluoja, kadangi nebuvo mėlynių. Sesuo sakė, kad bijo, kad vyras gali muštis. Ji paaiškino, kad jei melagingas iškvietimas čia buvo, tai atsiprašo, tada policijos pareigūnai išvažiavo. Vyras išėjo, kai išvažiavo pareigūnas. Paaiškino, kad ji klausė sesės, kodėl ji kvietė pareigūnus, kas buvo. Sesuo sakė, kad susikivirčijo su vyru, gal jis muštis pradės, nes kartą taip jau buvo – suplėšė chalatą. Yra buvęs vienas atvejis prieš šį, kuomet buvo smurtas šeimoje, buvo suplėšytas chalatas. Tai buvo gal mėnesį prieš šį įvykį.

Administracinio nusižengimo protokole G. K. nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka, dėl padaryto gailisi. Paaiškino, kad įvykio metu buvo neblaivi, dėl to kilo konfliktas su vyru, ji išsigando, kad jis naudos prieš ją smurtą, ir iškvietė policiją.

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2017 m. rugsėjo 19 d., 13.30 val., Bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 paskambino G. K., kuri pranešė, jog ją muša vyras. Namuose mažų vaikų nėra, ji nuo greitosios medicininės pagalbos atsisakė. Bendraujant su pranešėja buvo girdimas triukšmas, moters šauksmai.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis V. Ž. 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad patruliuodami 2017 m. rugsėjo 19 d., apie 13.32 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją muša jos vyras. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėjos vyras O. K., kuris ruošėsi išvažiuoti į darbą. Pamatęs pareigūnus, jis iškart priėjo ir paaiškino, kad juos iškvietė jo neblaivi žmona G. K., kuri šaukia, rėkia, elgiasi neadekvačiai, girtauja ne pirmą dieną, net užvakar jai buvo kviesta greitoji medicininė pagalba. Pakilus iki pranešėjos buto, pareigūnai girdėjo riksmus, garsius isteriškus šauksmus. Užėjus bei pradėjus bendrauti su G. K., ši teigė, kad jos vyras O. K. ją muša. Į pareigūnų klausimus pranešėja atsakinėjo netiksliai, vis keisdama atsakymus. Į klausimą, kada mušė, atsakė, kad vakar, nors vėliau paaiškėjo, kad jos vyras vakar dirbo ir iš darbo grįžo tik šios dienos ryte. Moteris teigė, kad jai vakar buvo iškviesta GMP, nes jai buvo bloga su širdimi, tačiau vėliau paaiškėjo, kad GMP buvo iškviesta užvakar. Akivaizdžių sumušimų pareigūnai nematė. Viena mėlynė buvo ant kairės rankos, mažiausiai trijų dienų senumo. Pranešėjos vyras paaiškino, kai jis vakar buvo darbe, jam skambino jų nepilnametė dukra K. K., ir verkdama skundėsi, kad ją muša neblaivi mama G. K.. Pareigūnams būnant bute, pranešėjos ir jos vyro dukters namuose nebuvo, todėl jie neturėjo galimybės jos apklausti. Nustatyti girtumą G. K. atsisakė, teigdama, kad čia yra jos namai, todėl į alkotesterį ji nepūs. Patikrinus pranešėjos vyro blaivumą, buvo nustatyta 0.00 prom. Nustatant piliečių girtumą, G. K. pradėjo elgtis neadekvačiai, šaukti, rėkti, grasinti vieno iš atvykusių pareigūnų atleidimu iš darbo, nes turi pažįstamus aukšto rango pareigūnus. G. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, ji svirduliavo. Be O. K. ir G. K., bute buvo dar viena moteris, kaip paaiškėjo, tai G. K. sesuo, kuri prisistatyti atsisakė. Ji teigė, kad jos konflikto metu nebuvo, todėl paliudyti nieko negali. Dėl policijos iškvietimo, kada jos pagalba yra nereikalinga, administracinio nusižengimo protokolo pareigūnai nesurašė, nes nebuvo galimybės apklausti O. K. ir G. K. dukros K. K..

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 4 d. rašte nurodyta, kad sistemoje 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo užregistruoti keturi pranešimai dėl įvykių adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta buvo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikti šių skambučių garso įrašai.

Motyvuojamoji dalis

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Atsakomybė už žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą buvo numatyta ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje. Aiškindami šio straipsnio nuostatas, teismai yra nurodę, jog šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu /.../, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise (Šiaulių apygardos teismo administracinio pažeidimo byla Nr. ATP-210-332/2016). Taigi būtina konstatuoti, kad pagalba buvo iškviesta suvokiant, kad tokio poreikio nėra.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama G. K. įvykio dieną, 2017 m. rugsėjo 19 d. keturis kartus skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kvietė policijos pareigūnus. Tai patvirtina byloje esantis Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2017-10-04 raštas Nr. 41D(V)-1647, iš kurio matyti, kad sistemoje 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo užregistruoti keturi pranešimai dėl įvykių adresu (duomenys neskelbtini), skambinta buvo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn traukiama G. K. teigia, jog ji turėjo pagrindo kviesti policijos pareigūnus. G. K. teigimu, jos vyras yra impulsyvus, vyras ją buvo sumušęs prieš savaitę iki įvykio, dėl to ir pagalvojo, kad ją vėl sumuš, nes vyras turbūt norėjo atimti alų, ją pastūmė ir jai pasirodė, kad ją sumuš, ji galvojo, kad jai buvo reikalinga pagalba. Be to, jai Moterų krizių centre pasakė, kad jei vyras vėl ją puls, reikia iš karto kviesti pareigūnus. Tai, jog G. K. buvo pastumta savo vyro neneigia ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas – jos sutuoktinis O. K., nurodydamas, kad jis atėmė alų ir pastūmė žmoną ant lovos, todėl žmona kvietė pareigūnus. Apklausta teisme liudytoja – G. K. sesuo D. C. patvirtino, kad sesuo bijo savo vyro, sesuo jai sakė, kad vyras keikėsi, ji susikivirčijo su vyru, gal jis pradės muštis, nes kartą taip jau buvo – suplėšė chalatą, yra buvęs vienas atvejis prieš šį, kuomet buvo smurtas šeimoje, buvo suplėšytas chalatas. Aplinkybę, jog G. K. manė, kad prieš ją gali būti smurtaujama, patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. Ž. 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad G. K. teigė, jog jos vyras O. K. ją muša, viena mėlynė buvo ant kairės rankos, mažiausiai trijų dienų senumo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog administracinėn atsakomybėn traukiama G. K., 2017 m. rugsėjo 19 d., 13.30 val. skambino bendruoju pagalbos telefonu, žinodama, kad pagalba nereikalinga, t. y. kad tyčia melagingai kvietė pareigūnus. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ji manė ir turėjo pagrindo manyti, kad dėl įvykio dieną susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (vyro rėkimo, alaus atėmimo, pastūmimo ant lovos, telefono atėmimo), jai buvo reikalinga policijos pareigūnų pagalba. Vien ta aplinkybė, kad atvykus policijos pareigūnams, G. K. dėl savo neblaivumo negalėjo rišliai paaiškinti įvykio aplinkybių, nesudaro pagrindo teigti, jog G. K. melagingai iškvietė policijos pareigūnus, žinodama, kad pagalba nereikalinga.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014). Nesant pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Taigi nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinas ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – administracinėn atsakomybėn traukiamos G. K. tyčia. Dėl nurodyto teismas sprendžia, jog šioje byloje neįrodyta, kad G. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, todėl administracinio nusižengimo byla jos atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 str. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą G. K. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.