- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- ATP-210-332/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00042-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kategorijos
- 2.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. Ž. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimo, kuriuo A. Ž. pripažintas padarius Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje numatytą pažeidimą ir jam paskirta 129 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. nubaustas už tai, kad jis 2016-01-08 18.49 val. (duomenys neskelbtini), tyčia žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas – policiją, pranešdamas apie nesamas keturių asmenų muštynes, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Ž. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde A. Ž. nurodo, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos tik abejonėmis ir prielaidomis, nebuvo vertintas nei kiekvienas įrodymas atskirai, nei įrodymų visuma - apsiribota tik jų išvardinimu arba kai kuriais atvejais liudytojų parodymų turinio paminėjimu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius.
Apeliantas teigia, kad jis 2016-01-08 apie 18.49 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), susiklosčiusioje situacijoje neturėjo pareigos suvokti, jog policijos pagalba jam nereikalinga. Išsikviestu taksi automobiliu, kurį vairavo E. S., jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) namo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo cemento gamyklos link (duomenys neskelbtini) gatvės, netoli šių gatvių sankryžos jo pasamdytą taksi automobilį sustabdė bent du jaunuoliai, kurie ties stovinčiu automobiliu „VW Passat“ išėję į važiuojamąją dalį ir ją užtvėrę neleido pravažiuoti taksi automobiliui. Taksi vairuotojui vienas iš jų paaiškino, kad užgeso jų automobilis ir reikia jį užvesti. Taksi vairuotojas ėmėsi jiems padėti ir išlipęs iš taksi nuėjo prie sugedusio automobilio „VW Passat“. Jis (A. Ž.) išlipo iš taksi aiškintis, kodėl jie sustojo ir kiek užtruks. Tik pradėjus aiškintis dėl taksi sustabdymo su vienu iš jaunuolių (M. B.) jų pokalbis tuoj pat peraugo į žodinį konfliktą, todėl jis (A. Ž.) paprašė taksi vairuotojo, kad vežtų jį namo, tačiau E. S. į jo prašymą nesureagavo ir toliau krapštėsi prie jaunuolių automobilio „VW Passat“. Netrukus jis (A. Ž.) vėl apsižodžiavo su M. B., po ko jam trūko kantrybė, todėl jis nutarė daugiau nelaukti taksi ir paskambino L. Ž., kad jis atvažiuotų ir parvežtų jį namo. Skambindamas jis gavo smūgį į veidą ir beveik tuo pat metu antrą smūgį į kairę ranką alkūnės srityje. Jis nepastebėjo, ar jam į skirtingas kūno vietas buvo suduota vienu smūgiu ar dviem skirtingais. Nuo smūgio iš tarpuakio bėgo kraujas, o alkūnę ne tik skaudėjo, bet vėliau atsirado ir didelė mėlynė. Po smūgio jis matė į tamsą sprunkant vaikiną, bet nėra tvirtai įsitikinęs, kad tai buvo vienas iš tų dviejų vaikinų, kurie sustabdė taksi. Kadangi jis buvo užpultas ir prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, jis iškart paskambino į policiją. Jis norėjo pagalbos ir kad užtikrintų jo saugumą. Kai jo telefonu klausė apie žmonių skaičių, jis atsakė, kad keturi, t. y. tiek, kiek tuo metu toje vietoje jų tikrai buvo. Jis turėjo omenyje save, taksi vairuotoją ir tuos du vaikinus iš sugedusio automobilio „VW Passat“. Jis pranešė apie muštynes, nes ką tik buvo gavęs smūgius į veidą ir alkūnę. Dėl to buvo labai susijaudinęs, manė, kad smurtas gali tuoj pat pasikartoti. Taigi konfliktas jo nurodytu laiku jo nurodytoje vietoje buvo, toje vietoje buvo keturi asmenys, jis konflikto metu patyrė fizinį smurtą - jam buvo sužalotas tarpuakis ir kairė alkūnė. Todėl, A. Ž. nuomone, jo pranešimas policijai gali būti vertinamas kaip netikslus, bet negali būti vertinamas kaip žinomai melagingas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes (šiuo atveju aplinkybes, susijusias su konflikto buvimu, jo pobūdžiu ir grėsme savo sveikatai) ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai ir atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. negalima.
A. Ž. teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinojo Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio - jo tyčios, nes jis pranešė policijai apie tikrovę atitinkantį faktą - konfliktą, kurio metu buvo sumuštas galimai vieno iš jaunuolių, sustabdžiusių jį vežusį taksi, be to, kviesdamas policiją į įvykio vietą jis siekė tokiu būdu apginti savo interesus, nes sąžiningai manė, kad policijos pagalba jam yra reikalinga, o ne piktnaudžiavo teisės aktais suteikta teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas. A. Ž. mano, kad jo kaltė tik tokia, jog užuot pranešęs, jog jį sumušė, jis pranešė, kad vyksta muštynės.
Apeliaciniame skunde A. Ž. taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai išsamiai nesiaiškino konflikto aplinkybių įvykio vietoje, į policijos komisariatą liepė vykti tik jam, o kitą konflikto dalyvį M. B. paleido įvykio vietoje, nors policijos pareigūnai laikė jį girtu ir vėliau taip nurodė administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau komisariate jo girtumo netikrino, nors jis iškart po įvykio į komisariatą atvyko policijos pareigūnų nurodymu, jokių procesinių tyrimo veiksmų komisariate pareigūnai jo atžvilgiu neatliko, nieko neformino ir jį išprašė lauk, nes jiems reikėjo viską suderinti su pareigūne E. B. dėl jos sūnaus M. B. vaidmens, policijos pareigūnai taip pat suklastojo 2016-01-13 tarnybinį pranešimą, aprašydami jame tariamą liudytojo E. S. apklausą, kurios tikrumoje nebuvo, šiame suklastotame tarnybiniame pranešime prirašė pramanų, kurių E. S. jokiomis aplinkybėmis pareigūnams nebuvo sakęs ir kuriuos paneigė teisme, suklastojo 2016-01-18 tarnybinį pranešimą, įrašydami tai, ko L. Ž. nebuvo sakęs ir ką jis vėliau paneigė elektroniniu laišku, siekdami pažeminti ir sukompromituoti jį teismo akyse, neteisėtai tvarkė jo asmens duomenis, teikdami teismui dviejų dešimtmečių senumo nebeaktualią ir nepasitvirtinusią informaciją apie tariamai kriminalinę jo praeitį, nors tokia informacija, kokia yra pateikta, pagal Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymą, pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatus ir pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisykles net nėra laikoma šio registro duomenimis ir negali būti teikiama. Tačiau teismas visiškai ignoravo ir nutylėjo šias aplinkybes, rodančias, kad jo administracinio tesės pažeidimo byla buvo sukurta iškraipant faktus.
Apelianto teigimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į tai, kad tarp jo ir (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vadovybės yra nuolatinis konfliktas dėl, jo įsitikinimu, netinkamai organizuojamo policijos darbo, negebėjimo užtikrinti viešąją tvarką, vengimo tirti teisės pažeidimus ir pažeidėjų bei „saviškių“ dangstymo, policijos realios veiklos pakeitimo jos imitavimu, tarnybinių įgaliojimų panaudojimu asmeniniams tikslams siekti ir ambicijoms tenkinti. Todėl (duomenys neskelbtini) rajono policija siekia ne kokių nors teisėtų tikslų, o kerštauti ir atimti iš jo (A. Ž.) galimybę kreiptis pagalbos į policiją, teisėtai reikalaujant, kad tokia pagalba būtų suteikta.
Atsilepimu į A. Ž. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris (toliau Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK VPS PP) prašo palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK VPS PP nurodo, kad apylinkės teismas objektyviai ištyrė visus duomenis, susijusius su minėtu įvykiu, priėmė objektyvų, teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, atsižvelgė į neginčijamas faktines medžiagoje nustatytas aplinkybes bei esminius įrodymus. Atsižvelgiant į visas teismo nustatytas aplinkybes, liudytojų parodymus, akivaizdu, kad aplamai jokių muštynių, apie kurias pranešė A. Ž., nebuvo, policijos pagalba jam nebuvo reikalinga, o policija buvo kviečiama siekiant išprovokuoti konfliktą su policijos pareigūnais.
Motyvuojamoji dalis
A. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.
A. Ž. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis tyčia žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas – policiją, pranešdamas apie nesamas keturių asmenų muštynes.
Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. numatyta administracinė atsakomybė už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Taigi Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, susipažinęs su A. Ž. apeliacinio skundo argumentais, ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai A. Ž. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str., todėl skundžiamas Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kaip prašoma A. Ž. apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
A. Ž. neigia padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą ir ginčydama savo kaltę jis iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu faktinių įvykio aplinkybių vertinimu, teigdamas, kad jo pranešimas policijai gali būti vertinamas kaip netikslus, bet negali būti vertinamas kaip žinomai melagingas, nes jis pranešė policijai apie tikrovę atitinkantį faktą - konfliktą, kurio metu buvo sumuštas, be to, kviesdamas policiją į įvykio vietą jis sąžiningai manė, kad policijos pagalba jam yra reikalinga, o ne piktnaudžiavo teisės aktais suteikta teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas. Tačiau šiuos A. Ž. apeliaciniame skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, apygardos teismas laiko nepagrįstais, vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti, ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia A. Ž. apeliacinio skundo argumentus.
Apygardos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog A. Ž. 2016-01-08 18.49 val. (duomenys neskelbtini), tyčia žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas – policiją, pranešdamas apie nesamas keturių asmenų muštynes, įrodytos administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais ir skundžiamame apylinkės teismo nutarime aptartais įrodymais – liudytojų E. S., M. B., (duomenys neskelbtini) rajono PK vyriausiųjų patrulių R. V., G. J., policijos pareigūnės L. Š. parodymais, duotais apklausiant juos apylinkės teismo posėdyje, 2016-01-19 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnės L. Š. 2016-01-13, 2016-01-18 tarnybiniuose pranešimuose, vyriausiojo patrulio G. J. 2016-01-08 tarnybiniame pranešime, tyrėjo M. K. 2016-01-08 tarnybiniame pranešime, išraše apie bendrą įvykio informaciją, rašytiniame E. S. 2016-01-12 paaiškinime, BPC garso įraše, rašytiniame M. B. 2016-01-15 paaiškinime, garso įraše į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams esančiais duomenimis, su kuriais bei jų vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl laikydamasis nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo jų išsamiai nebeanalizuoja, atskleidžiant jų turinį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti byloje liudytojais apklaustų E. S., M. B., R. V., G. J., L. Š. duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, esminėmis detalėmis sutampa, liudytojai iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti priimdamas skundžiamą nutarimą. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl minėtų liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti A. Ž., teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų siekę apkaltinti apeliantą nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu, teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų pagrindą netikėti byloje surinkta medžiaga.
Apygardos teismas, patikrinęs bylą pagal apeliacinį skundą, neturi pagrindo išvadai, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje vertinant įrodymus ir sprendžiant nubaustojo A. Ž. kaltės klausimą, apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas. Priešingai, skundžiamo nutarimo turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Todėl apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Vien tai, kad šiuo atveju A. Ž. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesant Lietuvos Respublikos ATPK nuostatų pažeidimų, nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir naikinti ar keisti teismo sprendimą. Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvais ir išvadomis dėl A. Ž. kaltės, ir, remdamasis šių duomenų visuma, teismas konstatuoja, kad padarytas pažeidimas įrodytas, pažeidėjo A. Ž. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. Apelianto keliama versija, kad šia administracinio teisės pažeidimo byla (duomenys neskelbtini) rajono policija siekia ne kokių nors teisėtų tikslų, o kerštauti ir atimti iš jo (A. Ž.) galimybę kreiptis pagalbos į policiją, teisėtai reikalaujant, kad tokia pagalba būtų suteikta, vertintina kaip pažeidėjo subjektyvi nuomonė bei gynybinė pozicija.
Apeliaciniame skunde A. Ž. nurodo, kad policijos pareigūnai aiškindamiesi įvykio aplinkybes netinkamai atliko savo pareigas, neatliko reikalingų procesinių tyrimo veiksmų, suklastojo tarnybinius pranešimus, neteisėtai tvarkė jo asmens duomenis ir taip iškraipant faktus sukūrė administracinio tesės pažeidimo bylą jo atžvilgiu. Tačiau teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, A. Ž. skirta nuobauda už jo padarytą pažeidimą atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti A. Ž. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutarimą nepakeistą ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.