Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 metams, pagal BK 284 straipsnį – terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir skirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. liepos 17 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis ir galutinė bausmė T. D. paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 metams, bausmę paskiriant atlikti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į T. D. skirtos bausmės laiką įskaičiuotas laikas, jo išbūtas sulaikyme, t. y. 2021 m. gruodžio 13 d.

Iš nuteistojo T. D. priteista: solidariai su nuteistuoju M. M. nukentėjusiajam E. A. 4 000 Eur neturtinės žalos, 531,28 Eur turtinės žalos ir 3 550 Eur advokatės pagalbai apmokėti, Vilniaus teritorinės ligonių kasai 886,19 Eur ir solidariai su M. M. 64,45 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui solidariai su M. M. – 449,01 Eur.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas M. M., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. D. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 11 d. apie 2.05 val., koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia šampano buteliu sudavė vieną smūgį E. A. į galvą ir dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, lengvos formos, kaukolės skliauto nugaros apatinės dalies ir dubens žaizdų padarė nukentėjusiajam E. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaukolės skliauto lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, sukėlė E. A. fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Apylinkės teismas parinkdamas bausmę nurodė, kad T. D. teisiamas už du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Jis net 18 kartų baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos. T. D. veikose yra nusikaltimų recidyvas, nes tyčines veikas, dėl kurių nagrinėjama byla, jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kaltinamasis T. D. yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. T. D. veikoje yra dar viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Praeityje T. D. buvo teistas 8 kartus, jam teismai skyrė įvairių bausmės rūšių, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė. Anksčiau net tris kartus T. D. buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis teismų pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. D. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Analizuojamu atveju nuteistojo T. D. apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės bei vadovautis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Taigi šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Skundžiamu nuosprendžiu T. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 metams, pagal BK 284 straipsnį – terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir skirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams.

7. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, kad nenukentėtų jo išlaikoma šeima bei nebūtų traumuojami mažamečiai vaikai, prašo leisti atlikti bausmę pagal BK 75 straipsnio 2 dalį su apykoje, tokiu būdu neprarandant galimybės dirbti ir dengti priteisto civilinio ieškinio. Atsižvelgiant į skundo argumentus pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę T. D., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

9. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į T. D. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, taip pat į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tame tarpe analogiškas, teistas aštuonis kartus, teistumas neišnykęs, paskutines nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, 18 kartų baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, taip pat įvertino tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, gyvena šeimoje ir turi du mažamečius vaikus. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir vertino nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). T. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Šių aplinkybių visumoje pirmosios instancijos teismas T. D. tiek už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, tiek už BK 284 straipsnyje, padarymą skyrė griežčiausias šių straipsnių sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, vis tik jo dydžius nustatydamas gerokai mažesnius nei atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas numatančių straipsnių vidurkis. Nepritarti Alytaus apylinkės teismo išvadai, jog T. D. atžvilgiu bausmės tikslai už šias nusikalstamas veikas bus pasiekti tik paskyrus griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, o skirti švelnesnes bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teisiamas jau 9 kartą, taigi ankstesnėmis bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nėra pagrindo.

11. Pastebėtina, kad T. D. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis (pirmasis teistumas 16-os metų) ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme – kartojo savo nusikalstamą elgesį, kas akivaizdžiai rodo, jog asmuo nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai teigti, jog T. D. negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos įvairios bausmės (bauda, areštas, laisvės apribojimas, terminuotas laisvės atėmimas, bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau kadangi nuteistasis ir vėl nusikalto, yra akivaizdu, jog jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir išvadų nepadarė. Priešingai, būdamas jau 8 kartus teistas, taigi puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, be to, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, apeliantas vėlgi pakartotinai nusikalto. Šie duomenys leidžia spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo T. D. vertybinių nuostatų, todėl, apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Sutiktina, kad kitos bausmės rūšies paskyrimas nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, be nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, siekiant realiai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

12. Svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant nustatytų dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nesant nuteistojo atsakomybę švelninančių aplinkybių, paskyrė nuteistajam gerokai mažesnes bausmes nei inkriminuotų straipsnių sankcijos vidurkis. Taigi subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, nėra per griežta ar neproporcinga atliktiems neteisėtiems veiksmams bausmė. Byloje nenustatyta, jog T. D. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Nors paskirta laisvės atėmimo bausmė neabejotinai pakeis jo įprastą gyvenimą, tai yra neišvengiamos už nusikaltimų padarymą skirtinų poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

13. Skundo tenkinti pagrindo nesudaro ir tai, jog dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės nepatogumų patirs T. D. šeima, tame tarpe ir mažamečiai vaikai. Pažymėtina, kad visos šios aplinkybės (kad išlaiko šeimą ir turi mažamečių vaikų) T. D. buvo žinomos ir jų svarba suprantama dar iki skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo, tačiau jos nuteistajam reikšmingo poveikio nepadarė, nuo pakartotinių nusikaltimų darymo nesulaikė, todėl nėra pagrindo spręsti, jog tai yra reikšminga aplinkybė sprendžiant tiek dėl bausmės rūšies, tiek dėl jos dydžio parinkimo.

14. BK 75 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo tokį savo sprendimą motyvuoti. Šioje nutartyje aptartos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neapsvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau padaręs išvadą dėl realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo, t. y. nesant pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, išsamiai aptarė tik bausmės rūšies ir dydžio skyrimą. Jokių pagrindų, leidžiančių T. D. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, analizuojamos baudžiamosios bylos medžiagoje neįžvelgia ir aukštesnysis teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nėra vertas teismo pasitikėjimo, t. y. nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

15. Šiuo nuosprendžiu T. D. paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė su 2020 m. liepos 17 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis subendrinta nepažeidžiant BK 64 straipsnio nuostatų, todėl jos keisti aukštesnysis teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

16. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam T. D. paskirta bausmė yra individualizuota teisingai, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. D. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.