- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-23
- Bylos Nr.
- 1-52-448/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42898-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Nukentėjusysis
- E. A.
- Kaltinamasis
- T. D., M. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, teistas:
1) 2013 m. gruodžio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs;
2) 2016 m. gegužės 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 179 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2016 m. gruodžio 9 d. teismo nutartimi bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; 2017 m. balandžio 5 d. paleistas atlikęs bausmę;
3) 2018 m. lapkričio 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
4) 2019 m. kovo 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. lapkričio 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 90 parų;
5) 2019 m. birželio 7 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų; remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 90 parų, 2019 m. liepos 23 d. paleistas atlikęs bausmę;
6) 2020 m. vasario 27 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
7) ) 2020 m. gegužės 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 9 mėnesiams 10 dienų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;
8) 2020 m. birželio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2020 m. liepos 17 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje;
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2020 m. sausio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus, bausmę atlikęs 2020 m. spalio 20 d.;
2) 2021 m. gruodžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dal, taikant BK 64¹ straipsnį , laisvės apribojimu 4 mėnesiams, 2022 m. gegužės 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
3) 2022 m. gegužės 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis T. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą šiomis aplinkybėmis:
2021 m. gruodžio 11 d. apie 2.05 val., koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia šampano buteliu sudavė vieną smūgį E. A. į galvą ir dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, lengvos formos, kaukolės skliauto nugaros apatinės dalies ir dubens žaizdų padarė nukentėjusiajam E. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaukolės skliauto lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, sukėlė E. A. fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis M. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą šiomis aplinkybėmis:
2021 m. gruodžio 11 d. apie 2 val., kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį E. A. į veidą, po ko šis nukrito ant grindų ir dėl nosies lūžimo, poodinės kraujosruvos abiejuose vokuose padarė nukentėjusiajam E. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Apklaustas kaltinamuoju, T. D. parodė, kad bendrakaltinamasis M. M. – jo draugas. Gruodžio 10 d. jam parašė pažįstama V. B., kad pas ją bute vyksta išgertuvės ir pakvietė atvykti kaltinamąjį, T. ir A. Tame bute gyveno pažįstamos V., R. ir V. Į butą važiavo ne pirmą kartą, anksčiau tame bute būdavo išgertuvės arba šiaip pasisėdėjimai. Iš pradžių M. atvežė kaltinamąjį su A. ir paliko.
Kai atvyko, bute buvo nukentėjusysis E. A. su broliu I., V., V. ir dvi merginos, kurių nepažįsta. Jie jau gėrė sidrą. Kaltinamasis tuo metu buvo blaivus. Po valandos ar dviejų atvažiavo M., su M. kaltinamasis nuėjo į naktinę parduotuvę, nupirko du butelius šampano ir butelį brendžio. Grįžęs išgėrė stikliuką brendžio ir išvažiavo valandai savo reikalais. Kai grįžo, brendis jau buvo išgertas, buvo likęs tik šampanas. Tuomet su nukentėjusiuoju iškilo ginčas dėl to, kuris daugiau gyvenimo matęs. Su M. ir A. einant į balkoną parūkyti, ant fotelio sėdintis nukentėjusysis vėl kažką pasakė ir jie apsižodžiavo, nukentėjusysis kaltinamąjį pastūmė. M. paėmė nukentėjusįjį už rankų ir prispaudė prie sienos, kad nusiramintų, tuomet nukentėjusiojo brolis I. šoko M. mušti. Kaltinamasis I. paėmė už rankos, nustūmė ant fotelio bei sudavė du smūgius ranka į šoną ar į petį ir liepė nusiraminti.
Nuėjęs į virtuvę pamatė, kad nukentėjusysis šonu guli ant žemės, jam iš nosies bėga kraujas. Nukentėjusiajam davė tualetinio popieriaus, šis nusivalė ir nuėjo į vonią praustis. V. liepė visiems išeiti. I. pagrasino, kad jiems bus blogai. Tuomet kaltinamasis su M. ir A. nusprendė išeiti. Prieš išeinant kaltinamasis pasiėmė nugertą butelį šampano ir laukė prie durų, kol draugai apsirengs. I. jau buvo išėjęs į apačią, nukentėjusysis buvo vonioje, V. stovėjo prie kaltinamojo. Tada M. atidarė duris ir iš laiptinės apačios atbėgo I. su šautuvu. Kaltinamasis iš pradžių manė, kad tai yra tikras ginklas. I. ir M. susistumdė. Kai grūmėsi su M., I. išmetė tą ginklą iš rankų. Kaltinamasis stovėjo prie durų, iš vonios išbėgo nukentėjusysis, griebė M., tada kaltinamasis laiptinėje sudavė nukentėjusiajam buteliu per galvą, butelis sudužo. Nukentėjusysis iš pradžių nesuklupo, buvo dar atsirėmęs laiptinėje į sieną. M. jau buvo nulipęs vienu aukštu žemyn, kaltinamasis lipo į apačią. Ketvirtame aukšte I. buvo pametęs ginklą, kaltinamasis ginklą paėmė ir nulipo. Tas ginklas buvo kaip pistoletas, skirtas šaudymui metaliniais šratukais. Kad ginklas netikras, suprato tik paėmęs tą ginklą į rankas ir išsinešęs į lauką. Ginklą parsinešė namo. Po įvykio apie 4 val. ryto V. parašė: „atiduok, ką paėmei ir nebus problemų“. V. su drauge „Bolt“ taksi atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios „Norfos“, tuomet jie visi nuėjo prie jo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje ir jis tą ginklą atidavė V. Tą ginklą atidavė dėl to, kad jam sakė, jog nebus jokių problemų. Po visų šių įvykių niekas su juo nebandė susisiekti – nei nukentėjusysis, nei jo artimieji. Kaltinamasis bandė su nukentėjusiuoju susisiekti ir atlyginti žalą, tačiau nepavyko susitarti dėl žalos atlyginimo.
Ligonių kasų, socialinio draudimo fondo civilinius ieškinius ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta ir sutinka atlyginti, o nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos pripažįsta, tačiau prašo mažinti šio ieškinio sumą.
Apklaustas kaltinamuoju, M. M. parodė, kad bendrakaltinamasis T. D. – draugas, senas pažįstamas. V. ir V. pažinojo, su jomis bendravo dar iki įvykio, susitikdavo, o kitų įvykyje buvusių žmonių nepažinojo. Tame bute iki įvykio teko būti vieną kartą.
Gruodžio 11 d. jis ilgai dirbo tvarkydamas automobilį. V. parašė „atvežk bonką“, suprato, kad alkoholio butelį. Naktinėje parduotuvėje nupirko du butelius brendžio. Kai atvyko, jokių nesutarimų nebuvo. Buvo geriamas sidras, šampanas, visi kompanijos dalyviai buvo neblaivūs. Jis pats buvo blaivus, žinojo, kad reiks vairuoti ir alkoholinių gėrimų nevartojo. Bute visi nebuvo viename kambaryje – viename kambaryje buvo T., A., kai kurios merginos ateidavo, išeidavo. Merginos iš (duomenys neskelbtini) prieškambaryje gėrė šampaną ar sidrą. Kambaryje su balkonu buvo kaltinamasis, nukentėjusysis su savo drauge V., sėdėjo ir T. D. Pradėjo kalbėti apie gyvenimus, nukentėjusysis su V. aiškinosi savo santykius. Vienu momentu T. ir nukentėjusysis kažko sukonfliktavo, atsistojo ir vienas į kitą įsikabino, bet smūgių nebuvo, kaltinamasis atsistojo tarp jų ir bandė juos raminti, pastūmė juos į šonus. Nukentėjusysis galbūt pagalvojo, jog kaltinamasis smurtauja ir nukentėjusysis kumščiu sudavė kaltinamajam į poakį. Kaltinamasis jį nustūmė, nukentėjusysis nenugriuvo, tuomet nukentėjusysis su savo broliu šoko ant kaltinamojo. Kaltinamasis nukentėjusiojo brolį nustūmė, o nukentėjusiajam vieną kartą ranka sudavė į veido sritį, po smūgio nepastebėjo kraujo, tuomet prirėmė nukentėjusįjį prie sienos ir liepė nusiraminti. Šis vis tiek nenusiramino, todėl nukentėjusįjį paguldė ant žemės, nusitempė į koridorių ir prispaudė koja. Tada pamatė, kad nukentėjusiajam kraujuoja veido srityje. Ką tuomet darė T. ir A., nematė. Merginos pradėjo rėkti, tuomet kaltinamasis paleido nukentėjusįjį. Daugiau konfliktų nebebuvo. Paskui nukentėjusiojo brolis I. pasiėmė automobilio raktus ir išėjo iš buto, o paskui jį išėjo ir kažkuri mergina iš (duomenys neskelbtini). I. buvo išėjęs maždaug 5-7 min. Kaltinamasis pastebėjo, kad nukentėjusysis nerimsta, tarsi kažko lauktų. A. kaltinamajam ir T. pasiūlė eiti. Jie visi apsirengė. Kaltinamajam pradarius duris išeiti, pamatė, kad pareina I. ir laiko rankoje pistoletą. I. pora kartų šovė į kaltinamąjį. Šūvio metu garsas buvo, tačiau nebuvo garsus. Nuo ginklo iki kūno buvo maždaug poros metrų atstumas. Kaltinamasis supyko, sugriebė I., stipriai prirėmė prie kaimyninių durų ir padaužė kelis kartus ranką tam, kad jis išmestų tą ginklą, tuomet pajautė, jog jį kažkas pradėjo traukti. Nustojo traukti ir tada su I. nuėjo į apačią. I. paguldė, bandė atimti tą šautuvą, tačiau I. muistėsi ir šautuvo atimti nepavyko, kaltinamasis nuėjo į apačią. Po kurio laiko T. parbėgo ir pasakė, jog pradarytą šampano butelį sudaužė nukentėjusiajam į galvą. T. rankose turėjo I. šautuvą. Kaltinamasis liepė T. to šautuvo negrąžinti ir turėti kaip įrodymą. Tada nulipo A., jie visi pašnekėjo. Atėjo V. ir dar kažkuri mergina, jos kažką kalbėjo su A. ir T.
Apie pistoleto grąžinimo aplinkybes jam nieko nežinoma. Ginklas buvo kaip „Colt Airsoft“ kopija, metalinis, jis atrodo kaip kovinis ginklas. Kadangi tarnavo kariuomenėje, apie ginklus nusimano.
Po įvykio su nukentėjusiuoju ar jo broliu nebendravo.
Nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta, nes pats nukentėjusysis pradėjo konfliktą.
Apklaustas teisme nukentėjusiuoju, E. A. parodė, kad 2021 m. gruodžio 11 d. susirinko su draugais išgerti V. nuomojamame bute, nes V. su V. visiems pasiūlė susirinkti ir atšvęsti naujame bute. Jie visi pradėjo vaišintis alkoholiu. V. dėl kompanijos pasikvietė atvažiuoti T. D. ir M. M. T. ir M. atvažiavo dviese, paskui atvažiavo jų draugas. Jiems atvažiavus, toliau buvo geriamas alkoholis. Apie 1 val. nakties nukentėjusysis su T. pradėjo kalbėti apie gyvenimą, bet išsiskyrė nuomonės, jie atsistojo ir abu nestipriai susistumdė, bet nei vienas nenukrito. Tą konfliktą išgirdo nukentėjusiojo brolis I. ir atbėgo iš kito kambario pažiūrėti, kas vyksta. I. patraukė T. nuo nukentėjusiojo, tada į konfliktą įsijungė ir M. To konflikto metu nukentėjusysis gavo vieną smūgį į nosį. Tiksliai negali pasakyti, kas sudavė tą smūgį į nosį. Tuo metu šalia jo buvo abu kaltinamieji ir brolis I., kambaryje buvo ir V. Po smūgio pradėjo bėgti kraujas, nukentėjusysis bėgo į vonią plautis kraują, pamatė, kad kairėje pusėje nosis buvo prakirsta. Beplaunant nosį išgirdo, kad laiptinėje vyksta kažkoks triukšmas, grumtynės. Kai išėjo iš vonios, pamatė, kad buto durys buvo atidarytos į laiptinę, brolis su M. buvo laiptinėje, girdėjo, kaip brolis kvietėsi pagalbos. Išbėgęs į laiptinę pamatė, kad brolis laiptinėje grumiasi su M., M. rankomis sudavė vieną smūgį broliui į lūpą, paskui brolis užsikniaubė. T. tuomet ten nebuvo. Brolis laiptinėje stovėjo pakopa žemiau, o M. – aukščiau. Nukentėjusysis, išbėgęs į laiptinę, traukė M. už pakarpos nuo brolio ir tada M. atsisukdamas jam sudavė į nosį. Nukentėjusysis pajuto smūgį į galvą. Greičiausiai smūgį į galvą sudavė T., nes M. buvo priekyje. Po smūgio į galvą aptemo akyse, pradėjo spengti ausyse ir nukentėjusysis nukrito ant žemės. Krisdamas ant žemės, į šampano butelio šukes susipjaustė kairį šoną. Mano, kad į galvą jam buvo suduota tuščiu šampano buteliu, po smūgio šis sudužo ir nukentėjusysis krisdamas susipjaustė į šukes kairį šoną. Nukentėjusysis pradėjo šliaužti į buto vidų. Kur tuo metu buvo brolis ir ką jis darė, nematė. V. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Jam buvo lūžusi nosis ir buvo prakirsta galva, buvo smegenų sukrėtimas. Po įvykio savaitę gulėjo ligoninėje dėl galvos sužalojimo, buvo dideli galvos skausmai, negalėjo atsikelti iš lovos, nueiti iki tualeto.
Mano, kad ne nuo pirmo smūgio jam lūžo nosis, nes kai prausėsi, matė, kad buvo prakirsta ir bėgo kraujas kairėje, viršuje, bet gali būti, kad nosis lūžo tada, kai gavo smūgį išėjęs į laiptinę, nes po smūgio laiptinėje kraujas bėgo ne tik iš nosies viršaus, prie akies buvusios žaizdos, bet ir iš nosies landų.
Po įvykio kaltinamasis T. susisiekė, jis kaip ir gailėjosi, kad blogai išėjo, bandė susitarti dėl žalos atlyginimo, bet paskui bendravimas nutrūko.
Nurodo, kad įvykio metu buvo išgėręs – gėrė sidrą, šampaną, bet tai netrukdo atsiminti įvykio aplinkybių. Visi kompanijos nariai gėrė. Kaltinamieji taip pat gėrė, nors kai kaltinamieji atvyko, jie buvo blaivūs. Įvykio metu T. ir M. draugas nevartojo alkoholio.
Nepastebėjo, ar kas nors iš šventės dalyvių turėjo ginklą, negirdėjo, kad konflikto metu būtų naudojami kokie nors ginklai.
Reiškia civilinius ieškinius: turtinės žalos atlyginimui – 531,28 eurų sumai, neturtinės žalos atlyginimui – 15 000 eurų sumai bei prašo priteisti advokatės, dalyvavusios byloje kaip jo atstovės, atstovavimo išlaidas. Turtinę žalą sudaro negautos pajamos. Neturtinės žalos sumą sudaro dvasiniai išgyvenimai, nepilnavertiškumas darbe, pasikeitę pojūčiai, nes, dirbant aukštyje, svaigsta galva, atsirado aukščio baimė. Jo darbas susijęs su aukščiu (dirba elektriku). Jis savaitę gulėjo ligoninėje, jo niekas nelankė, nes artimieji gyvena (duomenys neskelbtini). Jis nedirbo apie mėnesį laiko ir negavo pajamų. Po sužalojimo jam reikalinga daryti nosies atstatymo operaciją. Įvykio metu patyrė išgąstį, nerimą dėl to, ar ateityje nebus pasekmių. Po suduoto smūgio buteliu jam skaudėjo, jautė baimę, išgąstį.
Liudytoja V. B. parodė, kad kaltinamieji – pažįstami, su jais yra bendravusi. 2021 m. gruodžio 11 d. pas ją į butą adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo nukentėjusysis E. su savo broliu, buvo dar draugės G., V., V., jie visi bute bendravo. Kaltinamasis T. parašė klausdamas, ką ji veikia. Ji sumąstė pakviesti T. su draugais prisijungti. T. atvažiavo su M. atsivežė alkoholio.
Kadangi buvo išgerta daug alkoholio, ji buvo girta ir visko gerai neatsimena. Nematė, nuo ko konfliktas prasidėjo, ji konfliktą pamatė išėjusi iš tualeto. Matė, kad T. užsimojo buteliu ir trenkė E. per galvą, tuo metu jie stovėjo buto tarpduryje. Po suduoto smūgio butelis dužo. Matė, kad E. iš nosies bėgo kraujas. Vienu metu gal ir buvo laiptinėje triukšmas, bet nesuprato, kas ten vyko. V. iškvietė greitąją pagalbą.
Nurodė, kad toje kompanijoje ginklo niekas neturėjo.
Liudytojas A. Ž. parodė, kad kaltinamieji T. ir M. – jo draugai. Atsimena atvejį, kai su T. atvažiavo pas V. ir V. V. kvietimu į merginų butą, atsivežė brendžio. Ten buvo daugiau žmonių. M. kartu neatvažiavo, jis atvažiavo vėliau – už poros valandų. Atvažiavus į svečius, visi pradėjo gerti brendį. M. visai negėrė, nes jis vairavo. Liudytojas nelabai atsimena įvykio aplinkybių, nes buvo išgėręs.
Matė, kaip V. draugas nukentėjusysis ir T. pradėjo ginčytis. Jie atsistojo ir V. draugas šoko prieš T., pradėjo stumdyti, vaikinai susistumdė. Smūgių sudavimo nematė. Matė, kaip nukentėjusiajam bėgo kraujas, tačiau dėl ko šis kraujavo, nežino.
Ginklą įvykio vietoje matė. Matė, kaip nukentėjusiojo brolis iš laiptinės atėjo su ginklu – pistoletu ir vieną kartą iš laiptinės šovė į buto tarpduryje stovintį M. Paskui T. ar M. tą ginklą iš jo paėmė, nes liudytojas matė tą ginklą pas kažkurį iš šių asmenų rankoje.
Liudytoja G. R. parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo, nukentėjusysis – jos pažįstamas. Ji su nukentėjusiuoju E., jo broliu I. ir drauge V. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas V. Vakarėlio metu V. sugalvojo pasikviesti dar kelis draugus. Atvažiavo A. ir kaltinamieji T. bei M. Du iš jų atvažiavo kartu, o kažkuris vienas vėlavo 30-60 min.
Kažkuriuo momentu supykino V. ir liudytoja ją palydėjo į tualetą. Tada išgirdo, kad kažkas stumdosi. Išėjusi pamatė besistumdančius E. ir M. Liudytoja juos bandė skirti, tada į konfliktą įsikišo I., kuris taip pat bandė skirti. Vaikinai susikumščiavo – M. sudavė E. ranka į nosį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas, bet jie toliau stumdėsi. I. bandė juos skirti ir jie visi trys pradėjo stumdytis. Liudytoja su V. bandė atvykusius vaikinus išvyti, bet jie nėjo. Tada veiksmas persikėlė į laiptinę, nes kažkuris užsivijo I. E. bėgo gelbėti I. T. išėjusiam per buto duris E. sudavė per galvą šampano buteliu, butelis po smūgio sudužo. Po smūgio E. pargriuvo, paskui pats nušliaužė į svetainę ir atsigulė ant kilimo. T. ir M. spardė laiptinėje I. Merginos nešė E. skudurus dėti ant nosies, nes jam iš šnervių bėgo kraujas. Liudytoja tuo metu girdėjo, kai kažkuris vaikinas laiptinėje sakė: „pistoletas“, bet nekreipė į tai dėmesio. Laiptinėje buvo triukšmas, šauksmai, I. šaukė „nemuškit“. Po to visi išsiskirstė. V. taip pat išėjo ir net negrįžo namo.
Kai atvažiavo medikai, pamatė, kad galbūt nuo kritimo ant butelio šukių buvo perpjautas E. šonas.
Nurodė, kad buvo geriamas šampanas, po to – sidras, brendis. Atvykę vaikinai išgėrė brendžio, paskui kažkurie iš vaikinų išėjo parsinešti daugiau alkoholio.
Nebuvo taip, kad po įvykio su V. būtų atvažiavę iki T. namų – bendrabučio ir jis joms atiduotų ginklą, su kaltinamuoju dėl ginklo atidavimo nekalbėjo.
Liudytoja V. Š. parodė, kad ji, G., I. ir E. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas V. ir E. merginą V. Būnant (duomenys neskelbtini), V. pasikvietė draugų. Iš pradžių atvyko du asmenys, paskui – dar vienas. Buvo 2-3 buteliai šampano, sidro, pora butelių stipresnio gėrimo.
Kažkuriuo metu iš kambario, kuriame buvo E., trys atvykę asmenys ir V., išgirdo grumtynių garsus – lyg kažkas stumdėsi, lyg mušėsi. I. nubėgo skirti.
Matė, kai ant slenksčio stovintis vienas kaltinamųjų laiptinėje buvusiam E. trenkė šampano buteliu per galvą. Po smūgio buteliu E. nugriuvo, matėsi, kad jis jautėsi prastai. E. bandė ateiti į kambarį, po to jis gulėjo kambaryje. Kol V. iškvietė medikus, merginos jį bandė kalbinti, kad jis neprarastų sąmonės. Kai butelis sudužo, liudytoja vėliau su G. rinko šukes ir matė, kad laiptinėje buvo pritiškę kraujo. Prieš smūgį buteliu E. veido nematė, nes jis stovėjo nugara į ją. V. iškvietė greitąją ir pareigūnus. Matė, kad E. iš nosies bėgo kraujas.
Nematė, kad iš kurio nors vaikino būtų atimtas pistoletas, nematė paties pistoleto, negirdėjo, kad kažkas šauktų „pistoletas“, negirdėjo šūvių.
Liudytoja V. Š. parodė, kad V. bute vyko pasibuvimas. Ten buvo V., E., I., G. ir V. Jie visi pasisėdėjo, išgėrė alkoholio. V. pasikvietė vaikinų, atvažiavo abu kaltinamieji ir jų draugas, vėliau vienas jų išėjo parsinešti degtinės. T. su E. diskutavo apie tai, kuris blogiau gyvena. Kilo kivirčas, kaltinamieji ir E. susistumdė, I. norėjo juos išskirti. Liudytoja jiems liepė išeiti, bet jie nėjo. Tada pamatė, kad M. kumščiu sudavė E. į nosį, pradėjo bėgti kraujas. T. iš kito kambario pasiėmė nugertą šampano butelį ir pasakė: „pamatysit, kas čia bus“. Ji nepastebėjo, kaip E. išėjo į laiptinę, ji tik išgirdo stiklo dūžius. Laiptinėje pamatė gulintį E. ir matė, kaip T. nubėgo į apačią.
Laiptinėje I. nematė, nematė, kad kažkas turėtų pistoletą, negirdėjo šūvių ir šauksmų „pistoletas“, nežino, ar kas nors iš įvykio dalyvių turėtų ginklus.
Po įvykio su kaltinamaisiais susitikusi nebuvo, nebuvo atvažiavusi iki T. D. namų.
Liudytoja V. Š. teisme buvo apklausta papildomai. Papildomai apklausta ji nurodė, kad vis dėlto važiavo susitikti su T. D., nes, grįžusi į namus, nerado raktų, parašė T., kad atiduotų juos, tačiau vėliau raktus rado. T. parašė ir su T. norėjo susitikti, kad pakalbėti dėl įvykio, pasiaiškinti, kodėl šis taip padarė.
Dėl kaltinamojo T. D. pateiktų jos susirašinėjimo žinučių paaiškino, kad ji rašė T. apie raktus, nes galvojo, kad raktai pas T. Su ginklu šios žinutės nesusiję, nes ji ginklo tikrai nematė. Aplinkybės dėl raktų nenurodė anksčiau, nes manė, kad tai nėra labai svarbu.
Ji buvo „Bolt“ taksi nuvykusi susitikti su T. D. prie kažkokios parduotuvės, vietą, kur susitikti, nustatė T. Važiavo susitikti su tikslu pasikalbėti dėl įvykio. Nieko nepavyko pasikalbėti, nes T. atsivežė peilį. Peilį ji matė, nes T. pasilenkė ir iškrito peilis. Jie tik pašnekėjo ir išsiskirstė.
Liudytojas I. A., nukentėjusysis E. A. brolis, teisme parodė, kad gruodžio 10 d. apie 20 val. su broliu E., draugais G. R., V. Š., V. B. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas V. į jos nuomojamą butą pabūti, pabendrauti. Ten gėrė alkoholinius gėrimus. V. pasikvietė kaltinamuosius, iš pradžių atvažiavo T., jis buvo blaivus. Už pusvalandžio atvažiavo M., atsivežė degtinės, jis nebuvo blaivus. Tuomet visi viename kambaryje gėrė degtinę. Tada brolis, V., V. ir kaltinamieji liko tame pačiame kambaryje, liudytojas su V. ir G. išėjo į kitą kambarį. Po kurio laiko, kitame kambaryje išgirdęs riksmus ir stumdymus, liudytojas sugrįžo į tą kambarį, kuriame buvo brolis ir pamatė, kad brolis ir T. stumdosi. Liudytojas juos bandė skirti. T. liudytojo broliui ranka sudavė vieną smūgį į veidą. Kai broliui sudavė, liudytojas juos bandė skirti, pastumti, patraukti, tačiau T. nustūmė liudytoją ant krėslo, ant krėslo jis nukrito nugara ir T. sudavė kokius 5-6 smūgius ranka į galvą, kūną. T., suduodamas smūgius, nieko nesakė. M. visą laiką buvo kambaryje, jis smurtavo prieš nukentėjusiojo brolį, brolis grūmėsi su M.
Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir liudytojas su V. išbėgo prie laiptinės durų pasitikti GMP. Jiems būnant pirmame aukšte, išgirdo dūžio garsą. Užbėgęs laiptais į viršų pamatė, kad brolis guli šonu ant žemės, T. išbėgo iš buto su šaunamuoju ginklu, suprato, kad tai ne žaislinis ginklas. T. liudytoją užpuolė, ginklu daužė per galvą – buvo 3-4 smūgiai ir tada T. išbėgo į lauką. T. ginklu negrasino, tik sudavinėjo juo smūgius. T. ginklą išsinešė į lauką.
Įvykio metu laiptinėje buvo triukšmo, jį pašaliniai galėjo išgirsti.
Nurodo, kad po įvykio liudytojui buvo guzai ant galvos, stipriai prakirsta lūpa, didelės kraujosruvos. Šioje byloje yra liudytojas, o ne nukentėjusysis todėl, kad jis taip nusprendė.
Liudytojo broliui po įvykio iš galvos bėgo kraujas, jis skundėsi, kad labai skauda galvą, šonas buvo perpjautas šukėmis. Brolis pasakojo, jog jautė smūgį, o paskui jau nieko nebeatsimena. Brolis apie savaitę laiko gulėjo ligoninėje. Broliui smūgį buteliu sudavė T.
Nurodo, kad jam nežinoma apie brolio bendravimą po įvykio su kaltinamaisiais, jis pats su kaltinamaisiais nebuvo susitikęs.
Liudytoja R. M. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Gruodžio 10 d. naktį girdėjo triukšmą iš ketvirto aukšto laiptinės ir ketvirtame aukšte esančio (duomenys neskelbtini) buto, matė, kaip atvažiavo greitoji pagalba ir matė, kad mergina bėgo į kelią kviesti pagalbos. (duomenys neskelbtini) bute gyveno trys merginos, jos nuomojosi tą butą. Tuomet liudytoja jau miegojo, buvo naktis. Ji pabudo nuo triukšmo. Trenksmas buvo lyg žmogus nukristų, atsitrenktų pačioje laiptinėje. Laiptinėje girdėjo kažkokį chaosą, triukšmą, riksmus.
Kitą rytą po įvykio ji laiptinėje ant laiptinės sienos matė kraujo žymes, ji pati nuvalė tuos kraujus. Šis įvykis jai sutrukdė ramybę.
Liudytoja V. M. parodė, kad jos butas yra priešais (duomenys neskelbtini) butą. Tame (duomenys neskelbtini) bute gyvena kažkokios merginos. Triukšmas tame bute būdavo nuolatos, girdėdavosi, kad jaunimas linksminasi. Tą naktį taip pat buvo triukšmas ir ji jį girdėjo. Apie 24 val. ji dar nemiegojo, tame bute vyko kažkoks barnis. Kadangi ji skaitė, tas triukšmas jai trukdė skaityti, buvo nemalonu. Vėliau ji išgirdo triukšmą laiptinėje, butelių daužymo garsą. Ryte laiptinėje buvo pridaužyta butelių, jautėsi alkoholio tvaikas ir buvo kraujo žymės. Ryte butelių šukes ji išsišlavė. Butelyje, kuris buvo sudaužytas, buvo skysčio, nes laiptinėje buvo drėgna, jautėsi alkoholio kvapas. Ant sienų buvo kraujo. Kaimynas, kuris gyvena virš to (duomenys neskelbtini) buto, buvo atėjęs ir skundėsi, kad jam trukdė to įvykio triukšmas, jis visą naktį negalėjo miegoti.
Liudytoja G. T. parodė, kad įvykio metu ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bute gyveno merginos. Girdėjo, kad įvykio dieną tame bute nuo vakaro vyko išgertuvės. Apie 1 val. nakties liudytoją prižadino merginos riksmas, ji šaukė: „T., baik, T., baik“. Liudytoja suprato, kad prasidėjo muštynės, kurios paskui persikėlė į laiptinę.
Laiptinėje girdėjo riksmus, keiksmažodžius, buvo muštynių garsai, kažkas trenkėsi į liudytojos duris, dužo butelis. Ryte buvo pilna šukių, alkoholio tvaikas. Laiptinėje buvo kraujo lašų. Buvo lipnios laiptinės grindys ir jautėsi alkoholio kvapas. Ryte kaimynė šlavė šukes. Liudytoja davė pastabą dėl šukių merginai iš (duomenys neskelbtini) buto ir ši sušlavė šukių likučius.
2021 m. gruodžio 11 d. Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 11 d. 3.01 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas, kad pranešėja teigia, jog trys pažįstami asmenys prieš kelias minutes sumušė jos draugus (vaikinas (duomenys neskelbtini) m., kraujuoja lūpa, kitas draugas - (duomenys neskelbtini) m. kraujuoja iš nosies ir galvos). Pažįstami asmenys pasišalino. Nurodė asmenų požymius. 2021 m. gruodžio 11 d. 03.50 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas Alytaus Viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties telefoninis pranešimas, kad 3.10 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), rastas E. A., kuris paaiškino, kad buvo sumuštas pažįstamų asmenų, nustatytas galvos paviršinis sužalojimas, pristatytas į Alytaus apskrities ligoninės priėmimo skyrių. Patruliams nuvykus nurodytu adresu, bute rado pranešėją V. Š., V. B., I. A. bei nukentėjusį E. A., jam alkoholio matuokliu „Drager 7510 ARKB 0237“ 3.30 val. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. E. A. GMP medikai išgabeno į ligoninę. Konfliktas kilo išgertuvių metu, kai V. Š. pasikvietė į butą savo pažįstamus M. M., A., ir T. D. Šie asmenys iš buto buvo pasišalinę. Apie 6.25 val. gautas Alytaus apskrities ligoninės priėmimo skyriaus pranešimas, kad E. A. nustatytas kaukolės tilto lūžis, kaukolės pamato lūžis, nugaros apatinės dalies ir dubens žaizda, vežamas į Kauno klinikas (bylos T. (toliau – t.) 1, bylos lapai (toliau – b. l.) 1-4).
2021 m. gruodžio 12 d. E. A. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 11 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), jį sumušė nepažįstami vaikinai, suduodami tris smūgius kumščiais į nosį, vaikinas, vardu T., šampano buteliu vieną kartą sudavė smūgį į galvos sritį, praskeldamas jam galvą, taip sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 5-7).
2021 m. gruodžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti bute ir prie buto adresu (duomenys neskelbtini). Prie buto įėjimo rasta stiklo šukių, kurios paimamos. Šalia įėjimo durų ant laiptų matyti pora raudonos spalvos skysčio lašų, panašių į kraują. Bute apžiūrėjus koridorių, šalia įėjimo durų matyti ant grindų raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Ant virtuvės spintelių guli juodos spalvos plastikinis maišas, jame yra trys stikliniai ir du plastikiniai buteliai nuo alkoholinių ir gaivinančių gėrimų, tarp šių butelių yra tamsaus stiklo šukių, baltos spalvos popierinė servetėlė, sutepta raudonos spalvos skysčiu (t. 1, b. l. 15-25).
2022 m. kovo 9 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2022 m. vasario 17 d. bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gautas garso įrašas. Telefonu paskambinusi mergina praneša, kad adresu (duomenys neskelbtini) įvyko muštynės, trys asmenys sumušė kitą ir pasišalino, nukentėjęs asmuo sąmoningas, jam kraujuoja iš galvos ir nosies, yra dar vienas nukentėjęs, kuriam prakirto lūpą. Pranešėja prisistato V. Š. (t. 1, b. l. 39-42).
2022 m. kovo 1 d. specialisto išvadoje Nr. G 731/2021 nurodyta, kad E. A. nustatyti galvos smegenų trauminė liga, ūmaus periodo, lengvos formos, kaukolės skliauto ir nosies kaulų lūžimai, nugaros apatinės dalies ir dubens žaizdos, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, E. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaukolės skliauto ir nosies kaulų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Nugaros apatinės dalies ir dubens žaizda bei poodinės kraujosruvos abiejuose vokuose kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 72-75).
Asmens parodymo atpažinti pagal po nuotrauką metu V. Š. atpažino M. M., kuris 2021 m. gruodžio 11 d. apie 3-4 val. naktį adresu (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu vieną smūgį E. A. į nosį ir tai fiksuota šio proceso veiksmo protokole (t. 1, b. l. 154-161).
2022 m. gegužės 10 d. Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį pradėjimo nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-42898-21, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, apklausus liudytojais namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojus R. M., V. M. ir G. T. nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 11 d. apie 2 val. įvykis prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), sukėlė joms nepatogumus, prikėlė iš miego, gyventojai jautėsi nesaugiai, tuo sutrikdyta viešoji tvarka (t. 1, b. l. 8-10).
Ikiteisminio bylos tyrimo metu T. D. ir M. M. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o T. D. – dar ir pagal BK 284 straipsnį. Teisme ištyrus ir patikrinus bylos įrodymus, šios jų veikų kvalifikacijos pilnai pasitvirtino.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo aiškinamasi aplinkybė, jog konflikto metu nukentėjusiojo brolis I. A. atsinešė šautuvą, kuriuo, kaip nurodė kaltinamasis T. M., du kartus šovė į jį. Ginklą nurodo matęs ir kaltinamųjų draugas A. Ž., kuris parodė, kad matė, kaip I. atsinešė iš laiptinės pistoletą ir šovė juo į M. M., paskui, kaip nurodo šis liudytojas, tą ginklą kažkuris iš kalinamųjų paėmė, liudytojas tą ginklą matė pas kažkurį iš kaltinamųjų. Liudytoja G. R. teigė girdėjusi, kaip kažkuris vaikinas laiptinėje sakė „pistoletas“. Kaltinamasis T. D. nurodė paėmęs laiptinėje ant laiptų iškritusį ginklą ir jį parsinešęs namo, vėliau nukentėjusiojo E. A. mergina V. jam parašė žinutę, kad šis grąžintų ginklą ir viskas bus gerai. T. D. nurodo susitikęs su V. prie parduotuvės, jie atėję iki jo namų ir jis jai grąžino ginklą. Ši liudytoja iš pradžių teigė, kad tuoj pat po įvykio nebuvo susitikusi su T. D., vėliau apklausta teisme jau nurodė, kad buvo susitikusi, o jos žinutė T. D. dėl reikalavimo grąžinti daiktą reiškė, kad ji liepė T. D. grąžinti dingusius jos raktus. Aiškinantis teisme, kodėl raktų grąžinimo versija atsirado tik antros apklausos teisme metu, V. nurodė, kad šios aplinkybės ji nenurodė, nes jai atrodė, kad ši aplinkybė nėra labai svarbi. Kaip matyti, dėl šios aplinkybės yra daug prieštaravimų, šie prieštaravimai nepanaikinti. Kyla klausimas, kad galbūt kaltinamieji T. D. ir M. M., įvykio vietoje esant ginklui, gindami save, panaudojo būtinąją gintį ir sužalojo nukentėjusįjį bei sutrikdė viešą tvarką. Į tai teismas pasisako, kad M. M. sudavė smūgį į nosį nukentėjusiajam dar iki tikėtino šaunamojo ginklo atsiradimo įvykyje, T. D. sudavė buteliu į galvą nukentėjusiajam laiptinėje, kai nukentėjusysis kambaryje jau buvo sužalotas M. M.. Nėra jokių duomenų, kad pats nukentėjusysis E. A. turėjo ginklą ir dėl jo veiksmų kaltinamiesiems realiai būtų iškilęs pavojus. Taigi jokių priežasčių būtinajai ginčiai nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusysis E. A. nurodė pilnai nematęs, kuris iš kaltinamųjų jam sudavė buteliu per galvą laiptinėje, tačiau tai, kad šį smūgį sudavė būtent T. D., patvirtina ištirti įrodymai. Pats kaltinamasis T. D. pripažino, kad jis sudavė namo laiptinėje šampano buteliu į galvą nukentėjusiajam E. A. T. D. smūgį buteliu nukentėjusiajam matė liudytojomis apklaustos V. B., V. Š. Liudytoja G. R. taip pat patvirtino mačiusi smūgį buteliu nukentėjusiajam per galvą, ši liudytoja patvirtino, kad butelis po smūgio sudužo. Tai, kad po smūgio dužo butelis, patvirtino ir V. Š., kuri patvirtino rinkusi laiptinėje dužusio butelio šukes. Tai, kad T. D. sudavė nukentėjusiajam buteliu, patvirtino ir V. Š., mačiusi, kaip T. D. paėmė nuo stalo kambaryje šampano butelį ir pagrasino, girdėjo laiptinėje stiklo dūžį, matė laiptinėje po smūgio buteliu gulintį nukentėjusįjį ir laiptais nubėgantį T. D. Nukentėjusiojo brolis I. A. patvirtino, kad nukentėjusiajam smūgį buteliu sudavė būtent T. D. T. D. pavartoto smurto – sudavimo šampano buteliu per galvą prieš nukentėjusįjį faktą įrodo ir specialisto išvadoje fiksuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai – kaukolės skliauto lūžimas, galvos smegenų trauminė liga. Nugaros apatinės dalies ir dubens žaizdas, aprašytas specialisto išvadoje, paaiškina byloje nustatytos aplinkybės, kad po smūgio butelis dužo, nukentėjusysis po jam suduoto smūgio buteliu nugriuvo laiptinėje ant šio butelio šūkių ir jam buvo padaryti specialisto išvadoje aprašyti sužalojimai.
T. D. veikoje nėra jo veiką kvalifikuojančių požymių ir įrodyta, kad T. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Pasitvirtino kaltinimas T. D. ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis T. D. smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu viešoje vietoje – gyvenamojo namo laiptinėje. T. D. fizinio smurto panaudojimą matė V. B., V. Š.. G. R., V. Š., I. A.. Svarbu paminėti tai, kad namo gyventojų rimtis taip pat buvo sutrikdyta. Liudytoja apklausta R. M. parodė, kad šis įvykis jai sutrukdė ramybę – ji jau miegojo ir pabudo nuo laiptinėje buvusio triukšmo, chaoso ir riksmų. Ji kitą dieną matė ant laiptinės sienų kraują, pati tą kraują valė ir jai buvo nemalonu. Triukšmą laiptinėje, butelių daužymo garsą girdėjo ir liudytoja V. M., triukšmas jai trukdė skaityti, liudytoja taip pat kitą dieną šlavė laiptinėje buvusias butelio šukes, jai buvo nemalonu. V. M. patvirtino, kad netgi kitame aukšte gyvenantis kaimynas jai skundėsi triukšmu. Liudytoja G. T. laiptinėje girdėjo riksmus, dūžtančio butelio garsą.
Taigi įrodyta, kad kaltinamasis T. D., be aiškios priežasties ir dingsties kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto prieš asmenį panaudojimu, šokiravo aplinkinius, pažeidė jų teisę į normalią aplinką, sutrikdė nukentėjusiojo E. A. sveikatą, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Įrodyta, kad kaltinamasis T. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
M. M. kaltinimas buvo pareikštas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. M. M. neneigė, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam E. A. į veidą, tačiau nurodė, kad jis siekė išskirti susikibusius T. D. ir nukentėjusįjį, juos nuraminti, tačiau nukentėjusysis jam sudavė į poakį. Po to M. M. nurodo nustūmęs nukentėjusįjį ir nukentėjusysis su savo broliu I. šoko prie jo. Kaltinamasis nurodo sudavęs smūgį į veidą nukentėjusiajam gindamasis ir siekdamas nuraminti netinkamai besielgiantį nukentėjusįjį. Teismas pažymi, kad kaltinamojo M. M. nurodytų aplinkybių, kad jis smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu gynybiniais tikslais, nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Iš liudytojų V. Š., G. R. parodymų matyti, kad M. M. niekas nepuolė ir jam gintis nebuvo nuo ko. Po M. M. smūgio nukentėjusiajam į nosį iš nosies pradėjo bėgti kraujas, šį faktą patvirtino ne tik kraują matę įvykio liudytojai, bet ir pats M. M. Dėl M. M. veikos nukentėjusiajam, kaip aprašyta specialisto išvadoje, buvo sulaužyta nosis ir sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, o tai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Įrodyta, kad M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Bausmių skyrimo klausimai.
Spręsdamas bausmių skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam T. D., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. D. teisiamas už du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Jis net 18 kartų baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos. T. D. veikose yra nusikaltimų recidyvas, nes tyčines veikas, dėl kurių dabar byla nagrinėjama, jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kaltinamasis T. D. yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. T. D. veikoje yra dar viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Praeityje T. D. buvo teistas 8 kartus, jam teismai skyrė įvairių bausmės rūšių, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė. Anksčiau net tris kartus T. D. buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis teismų pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto. Kaip minėta, veikas, dėl kurių dabar teisiamas T. D., jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, T. D. skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, nes praeityje paskirtos švelnesnės bausmės ir paskirtų bausmių vykdymo atidėjimas T. D. įtakos nedaro.
Parenkant bausmių dydžius, atsižvelgiama į tai, kad T. D. yra dar jauno amžiaus, jis gyvena šeimoje ir turi du mažamečius vaikus. Dėl šių priežasčių jam skiriamos bausmės, mažesnės nei atsakomybę už jo padarytas nusikalstamas veikas numatančių straipsnių vidurkis. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės T. D. bendrinamos su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartimi subendrintomis anksčiau teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.
M. M. anksčiau teistas tris kartus (nagrinėjamos bylos veikos padarymo metu jis buvo teistas vieną kartą), jis administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šiuo metu M. M. atlieka realią laisvės atėmimo bausmę pagal 2022 m. gegužės 5d. teismo nuosprendį. M. M. ankstesniu nuosprendžiu jam skirto laisvės apribojimo bausmės tikslai pasiekti nebuvo, todėl jam už nusikalstamas veikas nagrinėjamoje byloje skiriamas laisvės atėmimas, šios bausmės trukmė nustatoma mažesnė, nei atsakomybę už nusikalstamą veiką numatančio straipsnio bausmių vidurkis, kadangi M. M. atveju nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas ne keliais, bet vienu nusikalstamu veiksmu.
Civilinių ieškinių, proceso išlaidų, daiktinių įrodymų klausimai.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą.
Byloje yra pateiktas nukentėjusiojo E. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo – 15 000 Eur sumai, dėl turtinės žalos atlyginimo – 531,28 Eur sumai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti civilinį ieškinį, bet šio kodekso 113 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Taigi nukentėjusysis asmuo turi įrodyti, kuo grindžia savo reikalavimus ir kodėl būtent tokia pinigų suma jie vertina savo patirtą neturtinę žalą.
E. A. nurodė, kad jo ieškinį dėl turtinės žalos – 531,28 Eur sudaro jo negautos pajamos nedarbingumo metu nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. sausio 7 d., nes ligos išmoka buvo mažesnė, nei jam apskaitytas ir išmokamas darbo užmokestis. Šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas, ieškinio sumą išieškant solidariai iš abiejų kaltinamųjų.
Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Neturtinę žalą nukentėjusysis E. A. įvertino 15 000 Eur. Nukentėjusysis turi teisę padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, tačiau, apsprendžiant žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, bendrą teismų praktiką.
Nukentėjusysis E. A. nurodė, kad jis po įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, išgąstį, nerimą dėl to, ar ateityje nebus pasekmių, po suduoto smūgio buteliu jam skaudėjo, jis gulėjo ligoninėje, atsirado aukščio baimė ir galvos svaigimas, kas jam, dirbant elektriku, yra ypač svarbu.
Teismas pažymi, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo labai sunkios, nes nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai jam nesukėlė ilgalaikių pasekmių ir neturėjo didelės įtakos nukentėjusiojo gyvenimo kokybei. Būtina pabrėžti ir tai, kad kaltinamieji turės atlyginti ir nukentėjusiojo atstovės advokatės atstovavimo išlaidas, kaltinamųjų turtinė padėtis yra bloga (M. M. neturi jokio turto, o T. D. turi kambarį bendrabutyje, tačiau čia gyvena du jo mažamečiai vaikai). Be to, neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus.
Vadovaujantis išdėstytu, nukentėjusiajam E. A. iš kaltinamųjų T. D. ir M. M. priteistinos neturtinės žalos dydis mažinamas iki 4 000 Eur, šią sumą išieškant iš kaltinamųjų solidariai.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo1 008,66 Eur sumai (t. 1, b. l. 93-95). Ieškinio sumą sudaro nukentėjusiajam E. A. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kaina. E. A. sveikatos sutrukdymas buvo padarytas kaltais T. D. ir M. M. veiksmais, todėl E. A. skirto gydymo suma turi būti išieškoma iš kaltinamųjų. Iš pažymos (t. 1., b. l. 95) matyti, kad dėl nosies kaulų lūžio teiktų paslaugų kaina sudaro 40,02 Eur, dėl galvos pažeidimų ir nugaros žaizdų – 904,18 Eur, kompiuterinė tomografija – 64,45 Eur. Ieškinys įrodytas ir tenkinamas, dėl E. A. padarytų sveikatos sutrikdymų diagnozavimo ir gydymo teiktų paslaugų suma išieškoma tiesiogiai iš šiuos sutrikdymus padariusių asmenų: dėl nosies kaulų lūžio 40,02 Eur – iš M. M., dėl galvos pažeidimų ir nugaros žaizdų 886,19 Eur – iš T. D., dėl kompiuterinės tomografijos (padarytų sužalojimų diagnostikos) 64,45 Eur išlaidų – iš abiejų kaltinamųjų solidariai.
Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį 449,01 Eur sumai (t. 1, b. l. 123-134). Šią sumą sudaro E. A. už nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. sausio 7 d. trukusį nedarbingumą iš socialinio draudimo fondo išmokėta ligos pašalpa. Šis ieškinys įrodytas ir tenkinamas pilnai, ieškinio sumą – 449,01 Eur išieškant iš abiejų kaltinamųjų solidariai .
Byloje pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 3 550 Eur sumai. Pagal BPK 55 straipsnio 1 dalies nuostatas nukentėjusysis turi teisę turėti atstovą, dėl atstovo dalyvavimo baudžiamajame procese sprendžia pats nukentėjusysis, ši teisė jam yra garantuota įstatymo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, jas apmoka pats iš savo lėšų ir šis proceso dalyvis gali prašyti teismo , kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis E. A. prašo priteisti iš kaltinamųjų T. D. ir M. M. 3 550 Eur advokatės išlaidoms apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš kaltinamųjų T. D. ir M. M. solidariai.
Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. M., išlaidas sudaro 161,67 Eur. Ši teisinė pagalba kaltinamajam buvo teikta, nes kaltinamasis M. M., nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, buvo nukreiptas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę pagal kitą teismo nuosprendį į kalėjimą, todėl teismas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalį privalėjo užtikrinti kaltinamajam gynėjo dalyvavimą. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išieškomos atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėja buvo paskirta teismo nutartimi, esant būtinam BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindui, kaltinamasis M. M. pajamų ir turto neturi, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.
Po nuosprendžio įsiteisėjimo daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklo šukės, raudonos spalvos skysčio ėminys, buteliai nuo alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų ir popierinė servetėlė, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje ir nubausti skiriant:
-pagal BK 284 straipsnį – terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, T. D. paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir skirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, T. D. paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. liepos 17 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis ir galutinę bausmę T. D. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 2 metams, bausmę paskiriant atlikti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų įstaigoje.
Bausmės pradžią T. D. skaičiuoti nuo faktinio jo nukreipimo vykdyti bausmę pagal šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti T. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į T. D. skirtos bausmės laiką įskaičiuoti laiką, jo išbūtą sulaikyme, t. y. 2021 m. gruodžio 13 d.
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, M. M. paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. liepos 17 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bausmes iš dalies sudedant ir galutinę bausmę M. M. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 10 mėnesių, bausmę paskiriant atlikti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų įstaigoje.
Į bausmės laiką M. M. įskaičiuoti jo pagal 2022 m. liepos 17 d. teismo nuosprendį atliktą bausmės laiką.
Po nuosprendžio paskelbimo panaikinti M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiojo E. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 4 000 Eur sumai, likusioje dalyje šį ieškinį atmesti; civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai 531,28 Eur sumai; tenkintų ieškinių sumas išieškoti solidariai iš nuteistųjų T. D. ir M. M.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 1 008,66 Eur sumai tenkinti pilnai, ieškinio sumą išieškant: 40,02 Eur – iš M. M., 886, 19 Eur – iš T. D., 64,45 Eur – iš T. D. ir M. M. solidariai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį 449,01 Eur sumai tenkinti pilnai, šią sumą išiešiant iš T. D. ir M. M. solidariai.
Nukentėjusiojo E. A. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti pilnai ir priteisti iš T. D. ir M. M. solidariai E. A. 3 550 Eur advokatės pagalbai apmokėti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklo šukes, raudonos spalvos skysčio ėminį, butelius nuo alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų ir popierinę servetėlę, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo (M. M. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos) gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.