- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2-121-407/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00273-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bildingas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bildingas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bildingas“. Ieškovė nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. spalio 3 d. duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka sudarė 57 519,96 Eur. Ši mokestinė nepriemoka susidarė nustatytu terminu nesumokėjus deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio. Tai, kad atsakovė yra nemoki, patvirtina aplinkybės, jog atsakovės vardu įregistruotam nekilnojamajam turtui pritaikytas areštas, atsakovė nuo 2023 m. rugpjūčio 26 d. neatsiskaito su ieškove, be to, išieškojimas iš atsakovės turto vykdomas septyniose vykdomosiose bylose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Bildingas“.
3. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovės nuosavybės teise turimiems nekilnojamojo turto objektams taikomas areštas.
4. Teismas, įvertinęs atsakovės 2024 m. rugsėjo 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, be to, nėra pateikti duomenys apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovei UAB „Bildingas“ iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė UAB „Bildingas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovės turimą turtą sudaro 528 035 Eur atsargos, nepagrįstai nevertino šio turto įtakos bendrai turto vertei ir nepaneigė atsargų, kaip turto, realumo. Atsakovės teigimu, teismo nutarties priėmimo metu mokestinės nepriemokos dydis valstybės biudžetui buvo sumažėjęs iki 30 610,10 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovės skola sudaro 57 519,96 Eur.
Atsiliepimas
6. Ieškovė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Ieškovė nurodo, kad iš esmės visą atsakovės turtą sudaro trumpalaikis turtas, todėl atsakovei nepateikus įrodymų, jog šis turtas realiai egzistuoja, trumpalaikis turtas nelaikytinas realiai egzistuojantis ir galintis būti panaudotas turtinėms prievolėms vykdyti. Ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė duomenų, kurie įrodytų, kad bendrovė vykdo veiklą ir jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos. Be to, paaiškino, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui metu (2024 m. spalio 3 d.) atsakovės mokestinė nepriemoka sudarė 57 519,96 Eur, tačiau atsakovė 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė tikslią pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją ir dėl to jos mokestinė nepriemoka sumažėjo iki 30 110,93 Eur. Ieškovė nurodė, kad mokestinės nepriemokos dydžio pakitimas nepaneigia to, jog atsakovė yra nemoki, jos finansiniai sunkumai yra tęstinio pobūdžio, ji ilgą laiką negali vykdyti finansinių įsipareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
9. Ieškovė VMI kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė naują įrodymą, t. y. duomenų iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos apie atsakovės mokestinės nepriemokos pokytį kopiją. 2025 m. sausio 23 d. atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su 2024 m. gruodžio 31 d. balanso, Nekilnojamojo turto registro išrašo, 2024 m. spalio 10 d. rangos sutarties ir 2025 m. sausio 14 d. pažymos apie galimą turto vertę kopijomis.
10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad ieškovės pateiktas naujas įrodymas ir atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai kartu su naujais įrodymais gali būti aktualūs vertinant aplinkybes dėl bendrovės (ne)mokumo, taip pat į tai, kad rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus bei vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų
11. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė yra nemoki. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso) duomenis, padarė išvadą, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 996 092 Eur, o įmonės turto vertė yra 856 621 Eur (iš jo 734 312 Eur trumpalaikis turtas). Taip pat teismas vertino aktualų 2024 m. rugsėjo 30 d. balansą ir nustatė, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 799 043 Eur, o įmonės turto vertė yra 607 902 Eur (iš jo 593 007 Eur trumpalaikis turtas). Be to, iš atsakovės pateikto 2024 m. gruodžio 31 d. balanso nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 563 478 Eur, o įmonės turto vertė yra 409 871 Eur, t. y. bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Teismas nustatė, kad atsakovė laiku nevykdo prievolių valstybės biudžetui, mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. rugpjūčio 26 d. Pasisakydamas dėl apeliantės argumento, kad mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2024 m. gruodžio 10 d. sumažėjo iki 30 110,93 Eur, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodytas įsiskolinimo pokytis nepaneigia bendrovės nemokumo, t. y. net ir atitinkama dalimi sumažėję finansiniai įsiskolinimai viršija atsakovės balanse nurodyto turto vertę. Be to, ieškovė paaiškino, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui metu (2024 m. spalio 3 d.) atsakovės mokestinė nepriemoka sudarė 57 519,96 Eur, tačiau atsakovė 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė tikslią pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją ir dėl to jos mokestinė nepriemoka sumažėjo iki 30 110,93 Eur. Šią ieškovės poziciją pagrindžia pateikti duomenys iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos apie atsakovės mokestinės nepriemokos pokytį. Taigi, matyti, kad atsakovės mokestinė nepriemoka pakito (sumažėjo) ne dėl to, jog atsakovė sumokėjo dalį įsiskolinimo, bet dėl pateiktų patikslintų duomenų mokesčių administratoriui, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pokytis nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovė turi finansines galimybes vykdyti turtines prievoles kreditoriams. Pažymėtina, kad pagal kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktą 2024 m. gruodžio 31 d. balansą matyti, jog pastatų vertė sudaro 368 864 Eur, tačiau atsakovės nekilnojamajam turtai taikomas areštas. Taigi, kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas iš ilgalaikio atsakovės turto yra apsunkintas, be to, turto vertė nėra pakankama įvykdyti turimas turtines prievoles (563 478 Eur). Konstatuotina, kad atsakovė nepaneigė fakto, jog ji yra nemoki, jos finansiniai sunkumai yra tęstinio pobūdžio, ji ilgą laiką negali vykdyti finansinių įsipareigojimų.
14. Bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, susijusius su įrodymu rinkimu, tačiau sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą, t. y. paneigti nemokumą. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).
16. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės nemokumo, nepagrįstai nevertino atsakovės turimo turto, kurį sudaro 528 035 Eur atsargos, įtakos bendrai turto vertei, taip pat teismo nutartyje nepaneigtas atsargų, kaip turto, realumas.
17. Vertinant atsakovės finansinę būklę ir veiklos pajėgumus, būtina duomenis vertinti ne tik formaliu, tačiau ir praktiniu aspektu, t. y. ar finansinėje atskaitomybėje nurodyti duomenys gali atsispindėti realiuose bendrovės sprendimuose ir veiksmuose, pvz., ar nurodomas turtas gali būti panaudotas vykdant kreditorių finansinius įsipareigojimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis bei remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
18. Siekiant išsiaiškinti realią juridinio asmens turtinę padėtį, vertinami tiek finansinės atskaitomybės dokumentai, tiek kiti byloje esantys duomenys, pagrindžiantys realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę ir įsipareigojimų kreditoriams dydį. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-467/2023).
19. Priešingai nei teigia apeliantė, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju apeliantė, teigdama, kad jos turimas trumpalaikis turtas – atsargos – yra likvidus ir gali būti skirtas įsipareigojimų vykdymui, jokių įrodymų apie turimo trumpalaikio turto realumą ir tikrąją vertę nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad į balansą įrašytas trumpalaikis turtas (atsargos) realiai egzistuoja bei galėtų būti panaudotas atsakovės turtinių prievolių vykdymui, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės mokumo, taip pat jo nevertina kaip likvidaus, kuris gali būti skirtas vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad įmonė vykdo veiklą ir jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad apeliantė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia įsiskolinimus kreditoriams. Vien tik pateikta 2024 m. spalio 10 d. rangos sutartis, kurioje nurodyta sutarties objekto 187 218,87 Eur kaina, nepagrindžia atsakovės realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kadangi atsakovės 563 478 Eur įsipareigojimai viršija nurodytas gautinas pajamas iš rangos sutarties. Nurodytina ir tai, kad įmonė jau pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio, nevykdo prievolių ir turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, o tai leidžia daryti išvadą, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini. Kadangi apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos mokumą, konstatuotina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus duomenis, iš kurių buvo galima spręsti, kad apeliantė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą ir iškėlė apeliantei bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.