- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- e2YT-740-620/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01615-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Registrų centras“, VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino sutarties teisinei registracijai atlikti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: VĮ „Registrų centras“, VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktame pareiškime prašo, atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymų nustatytą terminą 1996-09-05 pirkimo – pardavimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), teisinei registracijai VĮ „Registrų centras“ atlikti. Nurodo, pareiškėjas, A. J., 1996-09-05 sudarė su V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas pardavė, o V. I. nupirko butą Nr. (duomenys neskelbtini) , turintį 22,64 kv. m. bendro naudingo ploto, esantį (duomenys neskelbtini) Pagal sutarties 2 p. butas parduodamas už 2000 litų. Atsiskaitymas už butą vyko du kartus. Už butą V. I. su pareiškėju pilnai atsiskaitė, pirkimo – pardavimo sutarties dieną pareiškėjas jai perdavė buto raktus ir nuo sutarties sudarymo V. I. gyveno šiame bute. Pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinta Rokiškio rajono I-o notarų biuro notarės V. V.. Šioje pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad sutartis turi būti įregistruota per 3 mėnesius VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Utenos filiale. Tačiau sutartis nustatytu terminu įregistruota nebuvo. Pareiškėjas, nežinojo, kad pirkimo – pardavimo sutartį būtina įregistruoti pardavėjui (pareiškėjui), pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo jauno amžiaus, 22 metų, neturėjo teisinio išsilavinimo, galvojo, kad tai turi padaryti pirkėja V. I.. Apie tai, jog butas nebuvo įregistruotas jis sužinojo tik 2019 metais, kai į jį kreipėsi AB „Rokiškio butų ūkis“ ir informavo, kad jis yra skolingas už butą.2019-12-04 VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Panevėžio skyriaus sprendimu, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą išregistruoti nuosavybės teises į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., nuspręsta pareiškėjo prašymą atmesti, nes 1996-09-05 pirkimo – pardavimo sutartis yra netekusi juridinės galios. V. I. mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis 2019-12-16 Testamentų registro išrašu Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo/testatoriaus, asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų; palikimo priėmimo faktų; palikimo atsisakymo faktų. Tokiu atveju V. I. turtas paveldėjimo teise pereitų valstybei (CK 5.2 str. 3 d.), kurią paveldėjimo santykiuose atstovauja VĮ Turto bankas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ teisės aktais nėra suteikta kompetencija spręsti dėl pareiškėjo 2019-12-18 pareiškimu reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, todėl teismo prašo dėl pareiškėjo A. J. 2019-12-18 pareiškimu reiškiamo reikalavimo spręsti teismo nuožiūra, VĮ „Registrų centras“ atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ patikslintame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad atsižvelgdami į aplinkybę, kad 2020-01-03 gavo pranešimą iš AB „Rokiškio butų ūkis“ dėl gretimo buto adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo, A. J. 2019-12-18 pareiškimui neprieštarauja ir prašo jį tenkinti, atnaujinant A. J. praleistą terminą 1996-09-05 pirkimo – pardavimo sutarčiai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) VĮ „Registrų centras“ įregistruoti.
Motyvuojamoji dalis
Pateiktas prašymas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. J. ir V. I. sudarė 1996-09-05 buto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau pirkimo – pardavimo sutartis), pagal kurią V. I. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 22,64 kv. m. bendro naudingo ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinta Rokiškio rajono I-o notarų biuro notarės V. V.. Šioje pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad sutartis turi būti įregistruota per 3 mėnesius VĮ „Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Utenos filiale. Pirkėja V. I. už perkamą butą visiškai atsiskaitė su pareiškėju. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną pareiškėjas jai perdavė buto raktus ir nuo sutarties sudarymo V. I. gyveno šiame bute. Tačiau pirkimo – pardavimo sutartis nustatytu terminu nebuvo įregistruota ir šiuo metu VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje turtas liko įregistruotas A. J. vardu. Nustatyta, kad 2019-12-04 VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Panevėžio skyriaus sprendimu (pagal A. J. prašymą) buvo atsisakyta išregistruoti nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nes 1996-09-05 pirkimo – pardavimo sutartis yra netekusi juridinės galios. Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. I.. Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų V. I. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.
1996-09-05 buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 149 straipsnio 2 dalis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis nustatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, tačiau 1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010; 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog praleisto termino atnaujinimas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus, taip pat byloje nėra ginčo, priešpriešinių reikalavimų, suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui ir sutinka, jog teismas atnaujintų praleistą įstatymo nustatytą terminą pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus dėl sutarties įregistravimo praleidimo priežasčių (pareiškėjo sąžiningas klydimas dėl pirkimo – pardavimo sutarties įregistravimo pareigos ir neįregistravimo pasekmių, pareiškėjo jaunas amžius, teisinis neišprusimas), daro išvadą, kad terminas pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti yra praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių ir, neatnaujinus šio termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo principai, taip pat remdamasis sutarties stabilumo, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pirmenybė turi būti suteikta ne formaliam sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo pagrindui, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo (jo įpėdinių) praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais, juo labiau, kad naujas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nereglamentuoja būtinumo per nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas terminas sutarčiai įregistruoti atnaujintinas (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis, 576-578 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 straipsniais , teismas
nutaria:
pareiškėjo A. J. prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą 1996-09-05 pirkimo – pardavimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), teisinei registracijai valstybės įmonėje „Registrų centras“ atlikti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.