Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovų E. K., G. K., trečiųjų asmenų V. K. ir D. S. atstovui advokatui Evaldui Valčiukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams E. K. ir G. K., tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų byloje, Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarei Vykintai Jokantaitei – Birbilienei, V. K. ir D. S. dėl sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia ir restitucijos taikymo bei pagal atsakovo E. K. priešieškinį ieškovei A. K. bei trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. K. ir D. S. ieškinį atsakovei A. K. dėl dovanojimo sutarties sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų byloje, Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarei Vykintai Jokantaitei – Birbilienei ir G. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys, priešieškinis ir trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai atmestini.

Atsakovas E. K. ir tretieji asmenys V. K. bei D. S. pateikė į bylą S. Ž. 2015-08-20 pasirašytą raštelį, kuriame nurodyta, kad S. Ž. tvirtina, jog už namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, Šiaulių raj., dalyvaujant jo mamai K. A. ir jam, gavo 25000,00 Lt (7250,00 Eur) nustatytą bendru susitarimu. Pinigus sumokėjo E. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose (1 t., 163 b. l.).

Teismas pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.

CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, 2 dalyje – kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.

Kasacinis teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog, pirma, buvo suklysta, antra, suklydimas buvo esminis ir, trečia, buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-213/2013).

Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas jis sandorio nebūtų sudaręs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. R. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-518/2012). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo. Be to, sprendžiant, ar asmuo suklydo, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Tik įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. R. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-518/2012).

Kaip jau minėta, ieškovė ginčija sandorį, nurodydama, kad iš esmės suklydo dėl sandorio kainos. Savo suklydimą grindžia senyvu amžiumi (sandorio sudarymo metu jai buvo 87 metai), nurodo, turinti tik 4 klasių išsilavinimą, yra silpnos sveikatos, neturi sandorių sudarymo patirties.

Teismas sutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad ieškovė yra senyvo amžiaus. Byloje gauta medžiaga apie ieškovės darbinę veiklą iki senatvės pensijos gavimo patvirtina, kad ieškovė dirbo vaikų aukle, lauko darbininke kolūkyje, valytoja, kiemsarge (1 t., 105-112 b. l.), t. y. dirbo darbus, nereikalaujančius aukštos kvalifikacijos ir konkretaus išsilavinimo. Byloje gauti duomenys apie ieškovės A. K. sveikatą patvirtina, kad ji 2013 metais prasirgo sunkia liga, dėl kurios pablogėjo jos atmintis, orientacija, nustatyta galvos smegenų atropija, sulėtėjęs mąstymas, šie požymiai buvo ir iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio, ir išliko vėliau (1 t., 118-119, 172 b. l.), ieškovė iš esmės neturi nekilnojamojo turto sandorių sudarymo patirties (1 t., 120-132 b. l.). Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, sprendžia, kad ieškovės senyvas amžius, jos sveikatos būklė galėjo iš dalies apsunkinti ieškovės galimybes detaliai įvertinti visas sudaromo sandorio aplinkybes. Tačiau byloje pateikta medžiaga taip pat patvirtina, kad sandorio sudaryme ieškovė dalyvavo ne viena, su ja kartu buvo jos sūnus S. Ž., kuris pagal byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus yra miręs. Aplinkybė, jog sandorio sudaryme kartu su ieškove dalyvavo jos sūnus vertintina kaip patvirtinanti, jog sandorio sudaryme dalyvavo asmuo, kuriuo ieškovė pasitikėjo ir kuris padėjo ieškovei tinkamai įvertinti sandorio sudarymo sąlygas ir apsispręsti dėl sandorio sudarymo.

Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartys tvirtinamos notariškai, taigi sutarties šalis, turinti abejonių dėl tam tikrų sutarties sąlygų, gali pasitarti su notaru ir, manydama, jog tam tikros sutarties sąlygos neatitinka jos interesų, turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį tokiomis sąlygomis. Trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujanti notarė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prieš tvirtinant sandorį, visos sutarties šalys nurodė tą pačią sutarties kainą, patvirtino, kad ji gerai apgalvota, šalių sutarta ir atitinkanti jų valią. Notarė taip pat pažymėjo, kad pati ieškovė dalyvavo sandorio sudaryme, atsakė į visus jai pateiktus klausimus, nurodė ką parduoda ir už kokią kainą. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė sandorio sudarymo metu aiškiai suvokė kokį sandorį ir kokiomis konkrečiomis jame įtvirtintomis sąlygomis sudarė.

Teismo posėdžio metu apklausta ieškovė, nors ir negalėjo detaliai nurodyti visų su sandorio sudarymu susijusių aplinkybių, tačiau patvirtino, kad perleido nekilnojamąjį turtą, nurodė, kad perleistą turtą buvo paveldėjusi, teigė , kad už parduotą turtą iš viso gavo 7000 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė sandorio sudarymo metu suvokė kokį sandorį sudaro ir kokia buvo sandorio vertė. Taigi ieškovės nurodytas aplinkybes - ieškovės amžių, jos sveikatos būklę, išsilavinimą ir gyvenimišką patirtį, nėra pagrindo vertinti kaip turinčias įtakos pripažinti sandorį negaliojančiu suklydimo įtakoje.

Suklydimas laikytinas esminiu, kai sudarant sandorį buvo aptarti kaip esantys tam tikri faktai ir aplinkybės, kurių iš tikrųjų nebuvo. Būtent šios aplinkybės ir turėjo įtakoti klaidingą ieškovės suvokimą dėl sandorio esmės - kainos. Byloje šių aplinkybių nenustatyta. Nelaikytinas esminiu ir negali būti pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu suklydimas dėl sandorio motyvų ir jo padarinių, jeigu kita šalis buvo sąžininga.

Be to, įvertinus aplinkybes, jog sandoris buvo sudarytas tarp ieškovės ir jos mirusio sutuoktinio anūko, t.y. šalys buvo pažįstamos iki sandorio sudarymo, taigi turėjo realias galimybes detaliai aptarti ir įvertinti visas sandorio sudarymui reikšmingas aplinkybes, taip pat siekis, kad turtas atitektų ne visiškai pašaliniams asmenims, o sandorio sudarymo metu buvusių ir esamų turto savininkų paveldėtojams, ir šios aplinkybės galėjo turėti įtakos parduodamo turto kainos nustatymui ir susitarimui dėl kitų sutarties elementų, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė, sudarydama sandorį, buvo apgauta.

Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jau po ginčijamo pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo buvo atvykę tiksliai neįvardinti asmenys, kurie pageidavo įsigyti ginčo turtą už gerokai didesnę sumą nesudaro teisinio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo, nes, kaip jau minėta, pagal teismų praktiką, suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Todėl galimas siūlymas įsigyti turtą didesne kaina po sandorio sudarymo yra teisiškai nereikšmingas, atsižvelgiant ne tik į pirkimo - pardavimo sandorio pobūdį, bet ir į tai, jog ši aplinkybė paaiškėjo vėliau. Vėlesnis ieškovės valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo.

Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog suklydusi ji suprato po to, kai sužinojo, jog turto pardavimo kaina per žema, negali turėti įtakos ieškovės valios, sudarant sandorį, susiformavimui, šio sandorio sudarymo laisvanoriškumo principui, įtvirtintam CK 6.156 straipsnio 1 dalyje. Sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu dėl sandorio šalies suklydimo, jei suklydimas yra esminis. Esminiu yra pripažįstamas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokiant sandoris nebūtų sudarytas. Gali būti suklysta dėl sandorio vertės, bet klydimas turi būti toks, kad protingas asmuo esant analogiškai padėčiai būtų sandorį sudaręs kitokiomis sąlygomis ar jo iš viso nesudaręs. Lingvistiškai aiškinant CK 6.397 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, jog įstatyme nenustatyta draudimo parduoti nekilnojamąjį daiktą už žemesnę negu rinkos, taip pat nėra nuostatų, kurios įpareigotų šalis laikytis tam tikrų kainos nustatymo kriterijų. Pažymėtina ir tai, kad aptariama CK 6.397 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti sistemiškai aiškinama su CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarčių laivės principu. Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, kurį sudarantys asmenys nustato kainą savo nuožiūra (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.313 straipsnio 1 dalis, 6.397 straipsnio 1 dalis). (3K-3-432/2008).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vidutinė parduodamo turto rinkos vertė buvo nurodyta notarės patvirtintoje sutartyje, todėl akivaizdu, kad duomenys apie parduodamo turto vidutinę rinkos vertę galėjo ir turėjo būti žinomi ieškovei jau sandorio sudarymo metu. Ši aplinkybė patvirtina, kad jau sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo realią galimybę suvokti, kad parduodamo turto kaina, numatyta sutartyje, yra mažesnė už jo vidutinę rinkos vertę. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovės apsisprendimą kreiptis į teismą su ieškiniu lėmė ne suvokimas, kad turtas buvo perleistas už mažesnę nei vidutinė rinkos vertė kainą, o kitos aplinkybės, paaiškėjusios jau po sandorio sudarymo.

Nagrinėjamu atveju byloje buvo atlikta retrospektyvinė turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią atlikęs ekspertas R. G. pateikė išvadas, kad turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, kaip visumos – namų valdos, rinkos vertė sandorio sudarymo metu (2015-08-20) buvo 12000,00 Eur (2 t., b. l. 31). Byloje dalyvaujantys asmenys eksperto nustatytos turto vertės neginčijo, su eksperto išvadomis sutiko. Ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino pateiktą išvadą, atsakė į pateiktus klausimus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadų pagrįstumu ir jomis remiasi (CPK 218 straipsnis). Taigi eksperto nustatyta turto rinkos vertė yra mažesnė už bendrą VĮ Registrų centro pateikiamą vidutinę visų ginčo sandoriu perleistų objektų bendrą vertę – 18070,00 Eur pagal byloje pateiktus registro išrašo duomenis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovų ir trečiųjų asmenų nurodyta bendra 11584,80 Eur (40000,00 Lt ) turto vertė, kurią jie nurodė nustatę iki ginčijamo sandorio sudarymo, yra labai artima eksperto nustatytai 12000 Eur šio turto rinkos vertei.

Teismo įsitikinimu, ieškovės elgesys teismo posėdžio metu ir jos paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė jaučia nuoskaudą dėl to, jog nebeturi galimybės gyventi perleistame turte, ji blogai jaučiasi dėl to, kad neteko savo ir mirusio sutuoktinio namų, savo sutuoktinio palikimo, be to, ji pati šiuo metu nedisponuoja už parduotą turtą gautais pinigais. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad sudarius sandorį gautas pinigines lėšas tarpusavyje pasidalijo ieškovės vaikai S. Ž. ir L. K.. Nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė buvo įgaliojusi S. Ž. paimti už sandorį gautus pinigus, tačiau byloje taip pat nėra ir jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų tam prieštaravusi. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad pardavusi turtą gautus pinigus norėjo padalinti vaikams po lygiai. Liudytojos L. K. parodymai, kad apie parduotą turtą ji sužinojo iš brolio S. Ž., kai S. Ž. jai paskambino ir pasakė, kad pardavė mamos sodybą, liepė atvažiuoti pasiimti pinigus už parduotą sodybą, nuvažiavusi pas mamą, pinigus (3500 Eur) rado ir juos pasiėmė, mamos vardu padėjo banke, patvirtina pačios ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji už parduotą turtą faktiškai gavo apie 7000 Eur ir gautus pinigus pasidalijo jos vaikai. Pažymėtina tai, kad nei atsakovai E. K. su G. K., nei tretieji asmenys V. K. bei D. S. negalėjo įtakoti ieškovės disponavimo už parduotą turtą gautais pinigais būdo, nėra atsakingi už tai, kaip buvo naudojami pinigai po sandorio sudarymo. Jiems negali būti taikoma atsakomybė už tai, kad ieškovė po sandorio sudarymo galėjo netekti galimybės disponuoti sudarius sandorį gautais pinigais.

Šie aptarti duomenys patvirtina, kad ne ieškovės suklydimas iki sandorio sudarymo, o vėliau paaiškėjusios aplinkybės lėmė ieškovės apsisprendimą kreiptis į teismą. Pažymėtina ir tai, kad teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, jog pareikštas ieškinys visiškai atitinka ieškovės valią. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad ieškovės pateiktame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė iš atsakovų yra gavusi tik notarės patvirtintoje sutartyje nurodytą pinigų sumą, tokios pozicijos laikėsi ir ieškovės atstovė tiek bylos nagrinėjimo iš esmės, tiek baigiamosios kalbos metu, tačiau pati ieškovė, duodama paaiškinimus teisme, pripažino, kad už turtą gavo 7000 Eur. Teismas pažymi, kad tokia suma ginčijamoje pirkimo - pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta. Ši suma, nors ir neatitinka tiksliai byloje pateiktame S. Ž. pasirašytame raštelyje (1 t., 163 b. l.), nurodytos 7250,00 Eur sumos, tačiau yra labai artima ieškovės įvardintai 7000 Eur gautai sumai ir visiškai neatitinka ieškovei pagal patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį priklausančios sumos (3620,25 Eur). Be to, kaip jau minėta, liudytoja apklausta L. K. parodė, kad brolis S. Ž. jai perdavė 3500 Eur už parduotą mamos sodybą. Pats S. Ž. yra miręs, todėl dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės jo įtraukti į procesą ir sužinoti jo nuomonę dėl pateikto raštelio surašymo aplinkybių. Pagal byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo manyti, kad pateiktas raštelis galėjo būti suklastotas ir kad ieškovei su S. Ž. raštelyje nurodyti pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti (CPK 184 straipsnis). Taigi sugretinus visus šiuos duomenis tarpusavyje, teismas sprendžia, kad pagal byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą labiau tikėtina, jog ieškovei už jos perleistą turto dalį pagal pirkimo - pardavimo sutartį buvo iš viso faktiškai sumokėta 7250,00 Eur, o ne notarės patvirtintoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta suma (CPK 185 straipsnis). Faktiškai sumokėta suma sudaro 5/8 dalis atsakovų ir trečiųjų asmenų įvardintos bendros 40000 Lt (11584,80 Eur) šalių sutartos viso turto vertės. Be to, iš esmės atitinka atsakovų ir trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes, kad tretieji asmenys V. K. ir D. S. iš E. K. ir G. K. jiems pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos sumos už jiems priklausančią turto dalį neėmė ir sutiko, kad ši suma būtų perduota ieškovei.

Teismas pažymi, kad byloje V. K. pateikė garso įrašą, kurio teismas, priimdamas sprendimą nevertina, nes jis padarytas jau prasidėjus bylos nagrinėjimui teisme, o ieškovė A. K. teigė, kad V. K. apie tai, kad daro jų tarpusavio pokalbio garso įrašą neinformavo, šią aplinkybę patvirtino ir trečiasis asmuo V. K.. Dėl nurodytų priežasčių byloje pateiktas garso įrašas, nors byloje dalyvaujantys asmenys juo rėmėsi, vertintinas kaip neleistinas įrodymas (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad nustatyti turto pirkimo-pardavimo kainą yra sandorio šalių teisė ir ieškovė, laisva valia sudarydama sutartį, savo veiksmais patvirtino, kad sutarties kaina sutarties sudarymo momentu, jai buvo palanki, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog sudarydama sandorį ieškovė iš esmės suklydo. Pagal nustatytą ginčo turto rinkos vertę sandorio sudarymo metu nėra teisinio pagrindo teigti, kad protingas asmuo esant analogiškai padėčiai būtų sandorį sudaręs kitokiomis sąlygomis ar jo iš viso nesudaręs. Dėl to ieškovės nurodytos aplinkybės nepripažintinos suklydimu, juolab esminiu, dėl kurio ginčo sutarties dalis galėtų būti pripažinta negaliojančia kaip sudaryta dėl suklydimo. Ieškovės A. K. ieškinio reikalavimas dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Teismui konstatavus, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti dalį ginčo sandorio negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, nėra teisinio pagrindo spręsti ir dėl restitucijos taikymo pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį. Ieškovės A. K. reikalavimas dėl restitucijos taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl priešieškinio ir trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų. Kaip jau minėta, atsakovas E. K. pateikė priešieškinį ieškovei A. K. bei tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais V. K. ir D. S. pateikė ieškinį atsakovei A. K., tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų byloje, notarei Vykintai Jokantaitei – Birbilienei ir G. K., kuriuo prašoma pripažinti E. K. ir A. K. 2015-08-20 dovanojimo sandorį 1457,59 Eur sumai apsimestiniu ir negaliojančiu; pripažinti V. K. ir A. K. 2015-08-20 dovanojimo sandorį 1086,08 Eur sumai apsimestiniu ir negaliojančiu; pripažinti D. S. ir A. K. 2015-08-20 dovanojimo sandorį 1086,08 Eur sumai apsimestiniu ir negaliojančiu. Nustatyti, kad 2015-08-20 nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi, registro Nr. 227, A. K. gavo 7250 Eur sumą už parduotą nekilnojamųjų daiktų dalį. Nurodė, kad minėtais apsimestiniais sandoriais buvo siekiama pridengti pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp pirkėjų E. K. ir G. K. bei pardavėjų A. K., V. K. ir D. S..

Ieškovė A. K. su pareikštais reikalavimais nesutiko, nurodydama, kad jokių nurodytų dovanojimo sutarčių nėra sudariusi, su nurodytais asmenimis sudarė tik pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje išreikšta tikroji jos valia.

Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą (sutartyje lingvistiškai pateiktą) jį sudariusių asmenų valią.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. L. v. D. B. L., V. L., bylos Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo šalys.

Nagrinėjamu atveju teismas, pasisakydamas dėl ieškinio pagrįstumo, byloje nustatė, kad tarp pardavėjų A. K., V. K. ir D. S. bei pirkėjo E. K. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjai siekė perleisti, o pirkėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su G. K. siekė įgyti nekilnojamąjį turtą. Pagal aukščiau aptartas byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių teismas nekartoja, turtas pagal ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį buvo iš tikrųjų perleistas atsakovams E. K. ir G. K., kurie už įsigyjamą turtą faktiškai sumokėjo ieškovei A. K. 7250,00 Eur. Taigi A. K. pinigai buvo perduoti pagal turto pirkimo – pardavimo, o ne pagal dovanojimo sutartis. Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. būtų dalyvavusi dovanojimo sandorių su E. K., V. K. ir D. S. sudaryme. Priešingai, pagal byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nors E. K., V. K. ir D. S. pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią V. K. su D. S. turėjo gauti dalį notarės patvirtintoje sutartyje nurodytos kainos, tačiau faktiškai jokių sumų iš E. K. ir G. K. negavo. Tokiu būdu jiems priklausančias turto dalis V. K. su D. S. ne pardavė, o padovanojo E. K. ir G. K.. Taigi šiuo atveju ne dovanojimo sutartys, o byloje ginčijama pirkimo – pardavimo sutartis turi apsimestinumo požymių toje dalyje, kurioje nurodyta, kad V. K. ir D. S. gavo pinigus už jų parduotą turto dalį. Dėl to atsakovui E. K. ir tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais, V. K. ir D. S., neįrodžius dovanojimo sutarčių su A. K. sudarymo fakto (CPK 178 straipsnis), priešieškinis ir trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašė priteisti jai sumokėtą žyminį mokestį - 50,00 Eur bei 930,00 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų: 500,00 Eur už advokatės paslaugas bei 430,00 Eur išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu ir eksperto dalyvavimu teismo posėdyje. Atsakovas E. K. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 484,00 Eur ir 1304,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (1 t., 100-101, 195-198 b. l.). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys prašymų atlyginti jų bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio bei priešieškinio ir trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir tiek ieškinys, tiek priešieškinis bei trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai atmestini, kiekviena iš šalių paliekama prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Byloje susidarė 22,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis, tiek savarankiški trečiųjų asmenų reikalavimai atmesti, iš ieškovės A. K., atsakovų E. K. ir G. S. bei trečiųjų asmenų, su savarankiškais reikalavimais, V. K. ir D. S. valstybei priteistina po 4,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį, priešieškinį ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,46 Eur (keturis eurus keturiasdešimt šešis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,46 Eur (keturis eurus keturiasdešimt šešis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš atsakovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,46 Eur (keturis eurus keturiasdešimt šešis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš trečiojo asmens, su savarankiškais reikalavimais, V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,46 Eur (keturis eurus keturiasdešimt šešis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš trečiojo asmens, su savarankiškais reikalavimais, D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,46 Eur (keturis eurus keturiasdešimt šešis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.