Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-10-12 · Civilinė byla Nr. e2-27114-285/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-12
Bylos Nr.
e2-27114-285/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20035-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Narkevičiūtė
Suinteresuotas asmuo
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-27114-285/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20035-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2; 3.2.7.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „DIUNA-TUR“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, suinteresuotas asmuo A. R. (A. R.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. spalio 9 d. teisme gautas pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „DIUNA-TUR“ prašymas iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre apribojant disponavimą, įskaitant nuosavybės perleidimą bet kokia forma, perdavimą naudotis bet kokia forma, įkeitimą hipoteka, šiuo turtu: moteliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Prašyme nurodo, kad Rusijos Federacijoje įregistruotai ribotos atsakomybės bendrovei „DIUNA-TUR“ nuosavybės teise priklausė motelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 2013 m. sausio 2 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria bendrovė perleido turtą A. R. (A. R.). Bendrovė buvo atstovaujama direktorės O. P.. Sandorio tikslas – parduoti turtą už 125 000 Eur. Buvo tartasi, kad turto kaina turi būti apmokėta per 10 metų, t. y. iki 2023 m. sausio 2 d. (Sutarties 3.2 p.). Nepaisant to, Sutartyje kaina buvo nurodyta dvejopai – 3.1–3.2 p. turto kaina nurodyta 50 000 Lt, Sutarties 6.4 p. – 125 000 Lt, kas visiškai neatitiko pareiškėjo valios. Sutartis buvo sudaryta šiomis sąlygomis dėl to, kad tuometinė bendrovės vadovė nesuprato lietuvių kalbos ir notarė bendrovę atstovavusiai O. P. neišaiškino sutarties sąlygų jai suprantama kalba, todėl buvo suklysta parduodant turtą už tokią mažą kainą. Sutarties sudarymo dieną turto rinkos kaina NTR duomenimis siekė 104 742 Lt, nors faktiškai turto rinkos kaina buvo gerokai didesnė. Jeigu ne klaida, bendrovė, kaip pelno siekiantis asmuo, nebūtų perleidusi turto už tokią mažą kainą. Ieškovė kreipėsi į nepriklausomą turto vertinimo ekspertą, kad jis nustatytų kokia buvo turto vertė 2013 m. Pareiškėja ketina ginčyti sutartį, kaip sudarytą dėl suklydimo. Pareiškėja, pateikdama ieškinį teismui nori surinkti reikiamus įrodymus, kurie pagrįstų jos poziciją, tame tarpe, turto vertės nustatymo ekspertizę. Tai gali užtrukti iki dviejų savaičių, todėl, pareiškėjos nuomone, duoti ieškinį, nesurinkus visų įrodymų, nėra tikslinga. Pareiškėjai yra žinoma, kad A. R. (A. R.) yra gavęs pasiūlymų parduoti turtą, kuriuos dabar svarsto. Nors pagal sutartį Registrų centre buvo įregistruoti disponavimo turto apribojimai, draudžiantys perleisti turtą iki bus už jį pilnai atsiskaityta, tačiau dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių jie buvo panaikinti, nors už turtą nebuvo atlikta mokėjimų. Šios aplinkybės verčia baimintis, kad iki pareiškiant ieškinį turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, kurie taptų turto sąžiningais įgijėjais, todėl, pareiškėjai nuginčijus sutartį, nebūtų galima taikyti restitucijos natūra ir turtas būtų prarastas. Todėl pareiškėja prašo teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo – padaryti įrašą viešame registre draudžianti perleisti turtą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 144 straipsnio 3 dalis). Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės žyminio mokesčio dydžio užstatą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Asmuo, prašantis taikyti šias priemones, turi teismui ne tik nurodyti šio prašymo faktinį pagrindą, t. y. aplinkybes, patvirtinančias realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui, bet ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (pavyzdžiui, kad atsakovas faktiškai imasi veiksmų, kurie sunkina ar daro visai neįmanomą galimo teismo sprendimo vykdymą, elgiasi nesąžiningai ir kt.). Pareiga pagrįsti šių aplinkybių egzistavimą tenka prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškusiam pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, be kita ko prima facie įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

Iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, pareiškėja ketina ginčyti sutartį, kaip sudarytą dėl suklydimo. Pareiškėja nurodo, kad ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu, norint surinkti reikiamus įrodymus, kurie pagrįstų jos poziciją, tame tarpe, turto vertės nustatymo ekspertizę. Nurodo, kad jai yra žinoma, kad suinteresuotas asmuo yra gavęs pasiūlymų parduoti turtą, kuriuos dabar svarsto.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „DIUNA-TUR“ argumentus, mano, kad ji nenurodė aplinkybių, patvirtinančių realią grėsmę galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymui, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas kaip nepagrįstas, nes ji nenurodė aplinkybių, sudarančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą ir nepateikė šių aplinkybių buvimą patvirtinančių įrodymų, todėl konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo iki ieškinio pateikimo taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 148 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, jog ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 148 straipsnio 1 dalimi, 290 straipsnio 4 dalimi, 291 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „DIUNA-TUR“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Janina Narkevičiūtė