Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, profesinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 1999-10-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 1 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;

2) 2000-05-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnio 6 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 2 m.;

3) 2002-01-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 272 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 4 m.;

4) 2004-03-29 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;

5) 2004-10-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį - areštas 25 paroms;

6) 2009-06-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2013-08-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį - 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

8) 2016-04-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį- 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslais, taip pat per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Skirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslais, taip pat per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2016-10-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalimi, 49 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu P. P. paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 89 parų arešto bausmę.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui- sugyventinei, o būtent: 2017-11-14 apie 06:40 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, be aiškios priežasties, būdamas vonios kambaryje, tyčia, abiem rankomis 2-3 kartus pastūmė nukentėjusiąją S. M. į pečių sritį, dėl ko ji ne mažiau dviejų kartų atsitrenkė galva ir dešiniu pečiu į gyvatuką, po ko abiem rankomis sugriebęs jai už kaklo ją smaugė, taip suplėšydamas ant kaklo buvusią grandinėlę, 30 eurų vertės, bei sukeldamas šeimos nariui- sugyventinei S. M. fizinį skausmą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2017-11-14 06.57 val. gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos S. M. buvęs sugyventinis P. P. smurtavo prieš ją- smaugė ir grasino. (b.l. 9-11)

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p., jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas P. P. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, anksčiau 8 kartus teistas, teistumas neišnykęs, teistas tiek už panašaus pobūdžio, tiek už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taip pat į tai, kad P. P. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 5 kartus, paskutinį kartą nuo 2016-08-05 iki 2016-08-12. Diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. (b.l. 82). VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. (b.l. 83). Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale gydytas 2016-08-16. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas. (b.l. 84) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2017-12-28 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-675/2017 nurodyta, kad P. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). (b.l. 87). Pažymėtina, kad P. P. buvo teistas už smurtinių nusikaltimų artimoje aplinkoje padarymą, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 94-101, 103-107), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pastaraisiais dviem nuosprendžiais jam buvo paskirtos nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės, tačiau jos poveikio nepadarė, nes P. P. vėl padarė naują nusikalstamą veiką. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Ikiteisminio tyrimo metu P. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-11-14 07.40 val. iki 2017-11-14 16.14 val. (b.l. 55, 79), todėl šis laikotarpis (1 para), vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitytinas į skirtinos bausmės laiką.

Teismas spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

Šioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, žymi turtinė ar fizinė žala nepadaryta, kaltinamasis P. P. gailisi dėl nusikaltimo padarymo, sutinka atlyginti turtinę ir dalį neturtinės žalos, ketina įsidarbinti.

Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad kaltinamasis P. P. suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga P. P., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Bausmės atidėjimo metu P. P. įpareigotinas per vieną mėnesį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, P. P. skirtina BK 72(2) straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam P. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji S. M. pareiškė 530 eurų civilinį ieškinį: 500 eurų neturtinei ir 30 eurų turtinei žalai atlyginti. (b.l. 26, 27).

Turtinė žala dėl 30 eurų pagrįsta grandinėlės sugadinimu, šią žalą pripažino ir kaltinamasis, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Neturtinė žala ieškinyje nėra motyvuojama, tačiau apklausos metu S. M. paaiškino, kad dėl įvykio ji patyrė didelį stresą, gyvena baimėje, teko kreiptis pagalbos į medikus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Šiuo konkrečiu atveju nėra duomenų, kad dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata, nustatyta kad sukeltas fizinis skausmas. Nėra abejonės, jog dėl kaltinamojo veiksmų S. M. patyrė psichologinį diskomfortą, tačiau civiliniame ieškinyje nenurodyta kiek laiko truko fiziniai skausmai ar diskomfortas, kur ir kiek laiko ji gydėsi, kiek laiko vartojo vaistus, nepateikti šias aplinkybes įrodantys dokumentai. Objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo S. M. ilgam laikui sutriko psichinė ar fizinė sveikata ar kilo kokie nors kiti ilgalaikiai padariniai, byloje nėra. Padarytas tik nežymus turto sugadinimas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai padaryta mažesnė nei nurodoma jos civiliniame ieškinyje neturtinė žala, t. y. nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala vertinama 300 eurų.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės šiais nusikalstamai veikai nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

2018-04-18 nutarimu Nr. IBPS-IL-3697, vokas, kuriame įdėta sidabrinė grandinėlė (dalys), priduota saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (Kvitas 2018-04-23 serija BBB Nr. 006039). (b.l. 44, 45).

Nukentėjusioji nurodė, kad jai grandinėlės dalys nereikalingos, todėl vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, šis daiktas nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. P. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant P. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

per vieną mėnesį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir dirbti visą bausmės vykdymo laikotarpį; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose

programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti P. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-11-14 07.40 val. iki 2017-11-14 16.14 val. (1 parą).

S. M. civilinį ieškinį dėl 30 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti nukentėjusiajai S. M. iš P. P. 30 eurų turtinei žalai atlyginti.

S. M. civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai S. M. iš P. P. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam paskirtas kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, o sidabrinę grandinėlę (dalys), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje (Kvitas 2018-04-23 serija BBB Nr. 006039), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.