Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 2007 m. lapkričio 29 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnį, 236 straipsnį galutinė bausmė 780 litų bauda;

2) 2015 m. liepos 29 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirta galutinė bausmė 6 mėnesiai viešųjų darbų. 2015 m. lapkričio 24 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista 2015 m. liepos 29 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, t. y. viešieji darbai 6 mėnesiams pakeisti į 1 254,00 Eur baudą. Iš Antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad 2019 m. kovo 22 d. bauda išieškota.

3) 2016 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirta galutinė bausmė 1 metai laisvės apribojimo;

4) 2016 m. gegužės 31 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirta galutinė subendrinta su 2016 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu bausmė 16 mėnesių laisvės apribojimo;

5) 2019 m. spalio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė 30 parų arešto, bausmę atliko 2019 m. gruodžio 23 d.;

6) 2021 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal 281 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 1 m 6 mėn., įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu uždrausta Š. M. vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 metams, 2022 m. lapkričio 14 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro;

7) 2023 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Š. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, sutuoktinei, t. y. 2024 m. balandžio 13 d., apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio žodiniam konfliktui bute, o vėliau išėjus į daugiabučio namo kiemą ir nukentėjusiajai I. M. sėdint savo automobilyje, tyčia sudavė jai kumščiu į smakrą, tuo padarydamas muštinę apatinės lūpos žaizdą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais Š. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis Š. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viską pasakė tyrėjai, neturėjo būti tokio įvykio, gailisi. Prokurorė teisingai nurodė aplinkybes. Įvykis galėjo būti šių metų balandžio 13 d., konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini). Atsiprašo nukentėjusiosios dėl savo elgesio. Dėl bausmės pozicijos neturi, tačiau norėtų priežiūros be apykojės. Pagal teismui pateiktą grafiką dirba pirmadieniais – penktadieniais, savaitgaliais nebent papildomai. Kai žmonai sudavė, žmona buvo automobilyje.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorei sutikus, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju Š. M. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiame name. Su I. M. yra susituokę apie 19 metų, turi du nepilnamečius vaikus – B. M. ((duomenys neskelbtini)) ir L. M. ((duomenys neskelbtini). Su I. kartu nebegyvena nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio, bet dar nėra oficialiai išsiskyrę. 2024 m. balandžio 13 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste sutiko sūnų B., su kuriuo nuėjo į parduotuvę, jis nupirko jam atsigerti, pavalgyti, o po jis parvežė jį į namus (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena su jo žmona I. ir kitu sūnumi L.. Kai jis parvežė sūnų B. namo, namuose buvo jo žmona I. ir sūnus L., tada jie su I. konfliktavo žodžiu, ji jį vijo lauk iš buto. Tada jis iš buto išėjo ir ėjo link savo automobilio, o ji nuėjo prie savo automobilio ir į jį įlipo, jis nuėjo jai iš paskos. Kai priėjo prie jai priklausančio automobilio, jie ir vėl sukonfliktavo. Konfliktas įvyko dėl to, kad ji neišsilaikė teisių, o jam buvo pažadėjusi, jog išsilaikys, jie buvo susitarę, kad jei ji neišsilaikys teisių, grąžins jam dalį pinigų, kuriuos jis buvo davęs automobiliui įsigyti. Tada ji iš rankos kumščio trenkė jam 1 kartą į nosį, ko pasekoje jis pajuto fizinį skausmą. Skausmą įvertintų 5 balais iš 10, yra įbrėžimas ties nosimi. Kai ji jam trenkė, jis buvo pasilenkęs, tada jis mostelėjo ranka, nematė kur jai pataikė, bet tikrai pripažįsta, kad jis jai galėjo pataikyti į veido sritį (į barzdą), dėl ko dabar labai gailisi. Tada jis įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo į namus (duomenys neskelbtini), kur už kelių valandų atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Įvykio metu buvo blaivus, žmona taip pat buvo blaivi. Ar kieme, kuomet jie abu su žmona buvo prie automobilio ir sukonfliktavo, buvo pašalinių žmonių, kurie galėjo visa tai matyti, jis nežino. Kai jie su žmona sukonfliktavo jos namuose (duomenys neskelbtini), namuose buvo sūnūs B. ir L., jie galėjo girdėti kažkurią konflikto dalį, į lauką jie nebuvo išėję. Jis gyvens adresu (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad jis jai galėjo pataikyti į veido sritį (į barzdą), dėl ko dabar labai gailisi, nematė, jog jai būtų bėgęs kraujas. Po įvykio į medikus niekur nesikreipė ir jam jokie sužalojimai nėra nustatyti. Jis pareiškimo dėl jam sukelto fizinio skausmo nerašys ir nežada rašyti, tiesiog papasakojo kaip buvo. Jis pripažįsta, kad savo žmonai I. M. kumščiu vieną kartą pataikė į barzdą. Pačio smurto jo vaikai nematė, tik galėjo girdėti kada jie sukonfliktavo buto viduje. Dėl kokios priežasties sukonfliktavo bute, negali atsakyti. Jis dėl šio įvykio nėra nukentėjęs, tačiau žmona pirma jam trenkė, todėl jis jai atgal sudavė. Dėl šio poelgio labai gailisi. Kaip ir sakė, pripažįsta padaręs nusikaltimą, sukėlęs fizinį skausmą žmonai. Nurodė, kad gynėsi, nes jam taip atrodė, kad žmona pirma trenkė, todėl jis jai atgal sudavė, taip apklausoje ir nurodė. Įvykio metu neatkreipė dėmesio, kad daugiabučio namo kiemas filmuojamas. Šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas ir jie dar nėra išsiskyrę. Jis nuvyko pas žmoną prieš tai jai nepranešęs. Palydėjo sūnų ir iš to su žmona gavosi konfliktas. Kai galės žmonos atsiprašys. Prie automobilio konfliktas buvo ne dėl kažkokio daikto, o dėl žmonos teisių, jam taip atrodo. Pripažįsta padaręs nusikaltimą, sukėlęs fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs žmonos sveikatą, dėl ko gailisi. Sulaikymo metu policijos pareigūnams neišsakė, kad turi pretenzijų žmonai, kad ji jam į nosį išdrėskė. Įdrėskimas buvo nežymus ir matomas nelabai. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskiriant laisvės apribojimo bausmę (b. l. 121-124).

6. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2024 m. balandžio 13 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur nuomojasi butą ir gyvena su savo vaikais B. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini), nes šiuo metu vyksta skyrybų procesas Š. M.. Dienos metu, tiksliai nežino kiek buvo valandų, jos vyras buvo atvažiavęs pas ją, skambino į duris, bet ji jo neįsileido į namus, nes jis nuolat konfliktuoja. Vėliau apie 18 val. 55 min. jos sūnus B. M. grįžo namo iš futbolo treniruotės ir paskambino į duris, ji atidarė duris ir kartu su sūnumi pamatė už durų pasislėpusį savo vyrą. Kaip vėliau sūnus jai papasakojo, tėtis mieste prie jo einančio sustojo su automobiliu, pasakė, kad parveš namo, sūnus pasakė, kad nenori, todėl jį prisikalbino prižadėdamas nupirkti kebabą, nusivežė sūnų, nupirko jam kebabą ir šokoladų ir vėliau su sūnumi atvyko į namus, kuriuose gyvena. Pasakė jam, kad išeitų ir sūnui L. liepė kviesti policiją, nes suprato, kad vyras vėl konfliktuos. Vyras įėjęs į buto koridorių liepė sūnui atiduoti telefoną ir įkroviklį, kurį prieš du metus pats padovanojo Kalėdų proga, sūnus jam padavė telefoną ir įkroviklį. Iš jos pareikalavo atiduoti moduliatorių, kuris buvo jai priklausančiame automobilyje S. T., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su vyru nuėjo į daugiabučio namo kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur stovėjo jos automobilis. Įsėdo į automobilį, kad paduotų vyrui moduliatorių, padavė jį ir vyras tuo metu puolė į automobilį, ranka mėgino nutraukti ant veidrodėlio kabančius karolius, ji jį nustūmė, pasakė, kad atidavė moduliatorių ir tegu jis išeina. Tačiau vyras pradėjo reikalauti automobilio raktų, pasakė, kad jų tikrai neduos ir jai vis dar būnant automobilyje vyras trenkė jai kumščiu į veidą, praskėlė barzdą po apatine lūpa. Kai pamatė, kad jai bėga kraujas, sėdo į savo automobilį „C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Tada ji parėjo į butą ir išsikvietė pagalbą. Atvykę GMP medikai ją apžiūrėjo ir nusivežė į VŠĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ Skubiosios pagalbos skyrių, kur susiuvo žaizdą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Jos vyras Š. M. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, anksčiau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Ji bijo savo vyro, nes jis nuolat konfliktuoja, jau ne kartą yra prieš ją smurtavęs, todėl prašo jį įpareigoti prie jos nesiartinti. Prašo ikiteisminio tyrimo byloje ją pripažinti nukentėjusiąja dėl jai padarytų sužalojimų. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja (b. l. 12-19).?

7. 2024 m. balandžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje apžiūrėtas daugiabučio namo kiemas, automobilis ir butas. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 12-19, 20-26).

8. 2024 m. balandžio 13 d. pareiškėjos I. M. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 13 d. apie 18 val. 55 min., jos vyras Š. M., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko į jos namus, kur šiuo metu nuomojasi būstą, adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui išėjo į daugiabučio namo kiemą, kur jai sėdint savo automobilyje jis trenkė jai kumščių į barzdą ir ją prakirto. Prašo įstatymo numatyta tvarka nubausti jos vyrą Š. M., kuris ją sužalojo ir sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 12-19).?

9. 2024 m. balandžio 13 d. asmens apžiūros protokole, foto lentelėje nurodyta, kad atlikus I. M. asmens apžiūrą ant jos veido po apatine lūpa matome baltos spalvos medžiaginį pleistrą. Daugiau jokių išorinių matomų sužalojimų nestebima (b. l. 32-34, 35-37).

10. 2024 m. gegužės 17 d. gautoje specialisto išvadoje Nr. G 866/ 2024 (02) nurodyta, kad I. M. muštinės apatinės lūpos žaizdos išsivystė nuo vieno smūgio kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir būdu. Turimais duomenimis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 68-69).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

11. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas – tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas – tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

12. Byloje ištirti įrodymai – kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, ikiteisminio tyrimo metu jų parodytos aplinkybės ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.

13. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo parodymus, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog Š. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, sutuoktinei, t. y. 2024 m. balandžio 13 d., apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio žodiniam konfliktui bute, o vėliau išėjus į daugiabučio namo kiemą ir nukentėjusiajai I. M. sėdint savo automobilyje, tyčia sudavė jai kumščiu į smakrą, tuo padarydamas muštinę apatinės lūpos žaizdą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

14. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies sankciją, šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

15. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

16. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio žmonos atžvilgiu (tarp jų kilus konfliktui). Š. M. nusikaltimą padarė būdamas teistas, be to, jis keturis kartus teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 129-137), baustas administracine tvarka (b. l. 151-153), dirbantis (b. l. 148-150), nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido ir pretenzijų neturi.

18. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, įpareigojant Š. M. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 72² straipsnis). Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti šia bausmės rūšimi ir teismo paskirtais įpareigojimais, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, teisingumo įgyvendinimas bus užtikrintas. Bausmės terminą teismas parenka būtent tokį, kokio prašė prokurorė, ypač atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės, į kaltės formą, kaltinamojo asmenybę.

19. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

20. Nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrinama su 2023 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1974-476/2023 paskirta laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą.

21. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 13 d. 23 val. 30 min. iki 2024 m. balandžio 15 d. 11 val. 05 min. (b. l. 93-94, 97) – dvi paros, dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

22. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 127-128) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Š. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (baudžiamojo kodekso 72² straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę su 2023 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1974-476/2023 paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi, jas iš dalies sudedant, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą, ir paskirti galutinę subendrintą – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, jog šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 13 d. 23 val. 30 min. iki 2024 m. balandžio 15 d. 11 val. 05 min.– dvi paras, dvi laikinajame sulaikyme išbūtas paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.