Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2023 m. lapkričio 29 d., apie 06.20 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, žodinio konflikto metu, tyčia suspaudė ir tampė kairę ranką savo šeimos nariui – žmonai I. M., savo kakta atsirėmęs į jos kaktą spaudė I. M. prie sienos, taip nukentėjusiajai I. M. sukeldamas fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu Š. M. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Su žmona I. M. jie yra susituokę 19 metų, augina du nepilnamečius sūnus B. ir L.. Gyveno (duomenys neskelbtini), bendrai nuosavybės teise priklausančiuose namuose. Kaip ir kiekvienoje šeimoje pasitaikydavo nesutarimų, tačiau jiems su I. pavykdavo juos išspręsti. Paskutiniuoju metu santykiai šeimoje atšalo, jiems nepavykdavo susikalbėti, tačiau jis negali nurodyti priežasčių kodėl taip atsitiko, jų nežino. 2023 m. rugsėjo mėnesį žmona kartu su vaikais išsikraustė iš namų į (duomenys neskelbtini), išsinuomojo butą. Jis bandė susigrąžinti šeimą, norėjo susitaikyti, tačiau jam nepavyko. 2023 m. lapkričio 29d., jis norėjo pasikalbėti su I., tad žinodamas, kad ji anksti išeina į darbą, pas ją atėjo būdamas blaivus, iš karto po darbo, o naktinė pamaina jam baigiasi 6 val. ryto. Taip sutapo, kad tik jam atėjus prie žmonos nuomojamo buto durų, žmona duris atidarė ketindama išeiti. Tik jį pamačiusi I. sugrįžo į butą, o jis įėjo jai iš paskos. I. nesirinkdama žodžių pradėjo jį varyti iš namų, ji apimta pykčio pradėjo jį stumti, o jis nenorėjo išeiti, norėjo pabandyti susitaikyti, tad I. jį pastūmus, jis sugriebė jai už rankos, gali būti, kad ir už kairės, kaip jie buvo pilni emocijų. Jis galėjo jai žodinio konflikto metu daug ką pasakyti, buvo pradėjęs manyti, kad jų santykių atšalimo priežastimi gali būti kitas vyras, gal tą ir paminėjo žmonai. I. buvo pikta, tad jis norėdamas ją nuraminti, apsikabino, priglaudė savo kaktą prie jos kaktos, prašė nesipykti, bet ji jo nesiklausė, norėjo iš jo glėbio ištrūkti, tad gali būti, kad savo prisilietimu sukėlė jai skausmą. Sutinka su visomis įvykio aplinkybėmis, kurios yra papasakotos jo žmonos. Iš koridoriaus jis ją nusinešė į svetainę, kur prašė su juo pasikalbėti, tačiau I. su juo kalbėtis nenorėjo, tad supykęs sugriebė jos vilkėtą megztinį ir jis suplyšo. Abu jų sūnūs buvo namuose, tad I. juos pasikvietė į svetainę, jie jų prašė baigti pyktis, kadangi girdėjo triukšmą koridoriuje, nors patys koridoriuje nebuvo ir nieko nematė. Jis suprato, kad savo buvimu žmonos pykčio nesumažins, juo labiau nenorėjo, kad vaikai stebėtų jų pykčius, tad iš I. buto išėjo. Viskas vyko iki pusvalandžio laiko, pats laiko nesekė, tad sunku tiksliai pasakyti kiek. Išėjęs jis atsisėdo į automobilį ir neilgai trukus pas jį atėjo vyresnysis sūnus L., tad jie sėdėjo automobilyje ir kalbėjosi. Matė kaip į daugiabučio namo kiemą atvyko policijos pareigūnai, suprato, kad I. juos išsikvietė. Jis išvažiavo namo, laukė kol bus iškviestas apklausai. Po šio įvykio jis kalbėjo su I., jos atsiprašė už tą konfliktą, norėjo tik gero, bet nepavyko, nupirko gėlių, mano, kad už šį konfliktą ji jam atleido, pats save labai kaltina, kad taip įvyko. Jie gyvena atskirai, tad pasižada, kad tokios situacijos nebepasikartos. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, esant galimybei prašo laisvės apribojimo bausmės, sutinka su bet kokia baudžiamojo poveikio priemone.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. R. 2023 m. gruodžio 10d. tarnybiniame pranešime „Dėl paskirtos užduoties ikiteisminiame tyrime“ nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 10 d., 08.00 val. pradėjus tarnybą buvo gauta užduotis nuvykus pas I. M. išreikalauti iš nukentėjusiosios įvykio metu suplėšytą megztinį, jį apžiūrėti ir po apžiūros pagal pakvitavimą grąžinti. 2023 m. gruodžio 10d. apie 11.50 val. buvo bandyta telefonu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) susisiekti su nukentėjusiąją I. M., gim. (duomenys neskelbtini), bet telefonas buvo išjungtas, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė I. M. sūnus, kuris paaiškino, jog mama dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) iki 17:00 val. Tuomet 17:13 val. pakartotinai telefonu susisiekus su I. M. ši nurodė jog ikiteisminiame tyrime pareiškimo metu minėtą suplėšytą megztinį yra jau seniausiai išmetusi ir jo neturi. Dėl šios minėtos priežasties įvykio metu suplėšyto megztinio nebuvo galimybės apžiūrėti.

Iš 2023 m. lapkričio 29 d. asmens apžiūros protokolo, jo priedo nustatyta, kad apžiūrint nukentėjusiosios I. M., gim. (duomenys neskelbtini)N, kairės pusės ranką, kur buvo sugriebta ir spausta, matyti paraudimas. Apžiūrint veidą, kaktą, kur buvo kakta į kaktą, spausta prie sienos, jokių akivaizdžių sužalojimų nematyti.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad sumušė vyras, jaučia nedidelį skausmą kairio žasto srityje, stebimas paraudimas. Preliminari diagnozė: peties ir žasto sumušimas.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis Š. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje žodinio konflikto metu, tyčia suspaudė ir tampė kairę ranką savo šeimos nariui – žmonai I. M., savo kakta atsirėmęs į jos kaktą spaudė I. M. prie sienos, taip nukentėjusiajai I. M. sukeldamas fizinį skausmą.

Prokurorė siūlo Š. M. už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 48 str. 4 d. 1 p., įpareigoti Š. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje, vadovaujantis BK 72-2 str. įpareigoti Š. M. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 mėnesius.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas įvertinęs, kad kaltinamojo Š. M. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, jo teistumas išnykęs, jis baustas administracinių nusižengimų teisena, baudas sumokėjęs, dirba, jo atsakomybę už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, bei atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis Š. M. neprieštaravo prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, skiria jam prokurorės siūlytą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis Š. M. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jos atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis padarė smurtinę veiką prieš savo šeimos narį, todėl vadovaujantis, BK 72² straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

Š. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti Š. M. galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, Š. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Š. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.