- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- 2S-985-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16094-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- G. T., S. T.
- Ieškovas
- J. Ž., E. Ž.
- Kategorijos
- 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. T. ir S. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. Ž. ir E. Ž. ieškinį atsakovams G. T. ir S. T. dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ir iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Atsakovai pateikė teismui pareiškimą dėl teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsakovams nustatė 7 dienų terminas pašalinti pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus, tai yra sumokėti 100 Lt žyminį mokestį, pateikti teismui šį sumokėjimą patvirtinančius dokumentus bei pateikti visus turimus įrodymus, susijusius su byla ir pareiškime nurodomomis aplinkybėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi atsakovų G. T. ir S. T. pareiškimą dėl teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.
Teismas nustatė, kad 2013 m. gruodžio 30 d. teismo nutartis buvo siunčiama pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais atsakovų gyvenamosios vietos adresais, taip pat deklaruotais atsakovų gyvenamosios vietos adresais, tačiau įteikta nebuvo. Teismui grįžusioje procesinių dokumentų įteikimo pažymoje nurodyta, jog atsakovai siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos reglamentuoja, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus (CPK 7 str. 2 d.). Todėl teismas atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laiko nepaduotu ir grąžina jį padavusiems asmenims (CPK 115 str. 3 d., 287 str. 5 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai G. T. ir S. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodo, jog apie teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį jie sužinojo tik 2014 m. vasario 19 d. Šioje nutartyje tebuvo nurodytas tik vienas trūkumas – nesumokėtas žyminis mokestis, apie kurio būtinumą atsakovai nežinojo. Sprendimu už akių ketinama iškeldinti atsakovę, kuri yra (duomenys neskelbtini) metų, neduodant jai atsikirsti dėl priimto teismo sprendimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis nebuvo įteikta nei vienam iš atsakovų. Atsakovai taip pat nurodo, jog ieškovai pateikė AB „Lesto“ prašymą nutraukti elektros tiekimą butui, kuriame gyvena atsakovai, todėl prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti AB „Lesto“ tiekti elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai J. Ž. ir E. Ž. nesutiko su skundu, prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovui G. T. skirti 20000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, jog atsakovai nagrinėjamoje byloje nepriėmė nei vieno jiems registruotu paštu siųsto procesinio dokumento. Atsakovai sąmoningai vilkino procesą ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Vienas iš atsakovų turi aukštąjį išsilavinimą ir atstovą, advokatą, byloje. Todėl atsakovas G. T. galėjo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Atsakovas 2013 m. gruodžio 2 d. prašė teismo neatnaujinti bylos nagrinėjimo, nes yra pateiktas skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Taigi, atsakovas sekė teismo procesą ir žinojo apie numatytų posėdžių laiką, tačiau siekė vilkinti teismo procesą. Prašo netenkinti atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes elektros tiekimo klausimas buvo išspręstas kitoje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovų prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas atsakovams, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, susijusias su procesinių dokumentų trūkumų šalinimo ir tinkamo teismo dokumentų įteikimo institutais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu už akių ieškovų ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priverstinai iškeldinti atsakovus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (t. I, b.l. 129-131). Sprendimas buvo priimtas už akių, kadangi atsakovai, jiems pranešus apie parengiamojo posėdžio vietą ir laiką viešo paskelbimo būdu, neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, neprašė bylos nagrinėti jiems nedalyvaujant, o ieškovai prašė priimti sprendimą už akių.
Atsakovai pareiškime dėl teismo sprendimą už akių peržiūrėjimo nurodė, jog apie teismo posėdį atsakovams nebuvo pranešta ir jie nežinojo ne tik apie įvyksiantį teismo posėdį, bet ir apie sustabdytos bylos atnaujinimą. Prašyme taip pat buvo nurodyta, jog atsakovė nežino apie tokio pobūdžio pranešimų įteikimą, kaip viešo paskelbimo būdu, o atsakovas apie teismo posėdžio datą sužinojo tik iš pažįstamų, paskutinę minutę ir byloje negalėjo dalyvauti dėl paūmėjusios sveikatos būklės. Taip pat nurodė, kad teisėja pagal CPK 66 straipsnį privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo (t. I, b.l. 139-140).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, įpareigojo atsakovus sumokėti 100 Lt žyminį mokestį (t. I, b.l. 143) ir išsiuntė nutartį atsakovų deklaruotų gyvenamųjų vietų ir jų pačių nurodytais adresais (t. I, b.l. 144-145; 152-154), tačiau dokumentai grįžo neįteikti, su žymom „persikraustė“ ir „neatsiėmė“ (t. I, b.l. 151; 153-160). Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pripažino nepaduotu ir grąžino jį atsakovams.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovų deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 33; 36), tačiau nurodytu adresu teismui nepavyko įteikti procesinių dokumentų, nes buto nuomininkė paaiškino, kad atsakovai čia negyvena (t. I, b.l. 32; 35). Teismas taip pat siuntė procesinius dokumentus atsakovo G. T. darbo vietos adresu, bet dokumentai taip pat buvo neįteikti (t. I, b.l. 37-39). Proceso metu atsakovas G. T. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 53). Teismas įpareigojo ieškovus procesinius dokumentus atsakovams įteikti per antstolį, tačiau antstoliui R. K. nepavyko įteikti dokumentų nei atsakovų deklaruotose gyvenamosiose vietose, nei jiems priklausančio kito nekilnojamojo turto vietose (t. I, b.l. 53). Todėl teismas nutarė procesinius dokumentus atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu (t. I, b.l. 54-56). Po ieškinio įteikimo atsakovams viešo paskelbimo būdu, jie pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. I, b.l. 59), taigi, apie teismo procesą jiems buvo žinoma. Minėtame atsiliepime atsakovai taip nurodė savo gyvenamųjų vietų adresus: G. T. – (duomenys neskelbtini), S. T. – (duomenys neskelbtini). Tačiau vėliau proceso metu teismo siųsti atsakovų nurodytais adresais dokumentai grįždavo neįteikti, su nuoroda „neatsiėmė“ (t. I, b.l. 79-82; 90-91; 117-118; 121-122). Tačiau paskelbus apie teismo posėdį viešo paskelbimo būdu, atsakovas 2013 m. gruodžio 2 d. pateikė prašymą teismui neatnaujinti bylos nagrinėjimo (t. I, b.l. 123). Šiame prašyme atsakovas taip pat nurodė, jog 2013 m. gruodžio 3 d., 13:30 val. yra paskirtas teismo parengiamasis posėdis. Taigi, apie paskirtą teismo posėdį atsakovai žinojo.
CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal CPK 121 straipsnio 1 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdymą teismas dalyvaujantiems byloje asmenims turi teisę skirti iki vieno tūkstančio litų baudą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teismo bandymus įteikti procesinius dokumentus atsakovams visais CPK numatytais būdais, į tai, kad atsakovams nei karto nebuvo įmanoma įteikti siuntos jų pačių teismui nurodytais gyvenamųjų vietų adresais, tačiau apie paskirtus teismo posėdžius bei priimtus teismo sprendimus jiems būdavo žinoma, pripažįsta, jog atsakovai nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, nevykdė CPK nustatytos pareigos informuoti teismą apie procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Todėl konstatuotina, kad pirmos instancijos pagrįstai pripažino atsakovų pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nepaduotu.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, jog nagrinėjamos bylos metu atsakovai dalyvavo ir kituose susijusiuose teismo procesuose, kuriuose turėjo atstovą – profesionalų advokatą (t. I, b.l. 60-63; 124-128), taigi buvo konsultuojami teisiniais klausimais. Todėl atsakovų argumentas, jog jiems nebuvo žinomą apie pareigą mokėti žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pripažintinas nepagrįstu.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenagrinėja atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi AB „Lesto“ nėra nagrinėjamos bylos šalimi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-6331-790/2013 pagal ieškovų G. T. ir S. T. ieškinį atsakovams AB „Lesto“, J. Ž. ir E. Ž. dėl neteisėto elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir atmetė ieškovų ieškinį. Taigi, klausimas dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo ginčo butui jau buvo išspręstas, ieškovai yra padavę skundą Vilniaus apygardos teismui dėl minėto sprendimo panaikinimo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi prašyti jų apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo.
Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas gali byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, skirti iki 20000,00 Lt dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškė iš esmės vengimu priimti teismo procesinius dokumentus, taip nepagrįstai vilkinant bylos nagrinėjimą. Nurodytiems pažeidimams CPK numato sprendimo už akių priėmimo institutą bei CPK 121 apibrėžtą dokumentų įteikimo pripažinimo tinkamu būdą. Šiomis CPK numatytomis galimybėmis pirmos instancijos teismas pasinaudojo, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovų prašymą dėl 20000,00 Lt baudos skyrimo atsakovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.