- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-251-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00483-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- E. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Igla“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“ ieškinį atsakovui E. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Igla“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. L., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 9934,84 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2014 m. birželio 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo, BUAB „Igla“ vadovo pareigas ėjo atsakovas E. L.. Atsakovui teko pareiga perduoti bankroto administratoriaus žinion įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus ieškovo dokumentus, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė. Paskutinis ieškovės VĮ Registrų centrui pateiktas balansas yra tik už 2012 m., o vėlesni balansai nepateikti. Atsakovui neįvykdžius įstatyminės bei teismo nustatytos pareigos perduoti ieškovės turtą, iš atsakovo priteistina paskutinėje ieškovės finansinėje atskaitomybėje nurodoma turto vertė – 34303 Lt (9934,84 Eur). Ieškovės nuomone, šioje byloje yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė remiasi 2012 m. duomenimis apie įmonės turtą, tačiau vadovu atsakovas paskirtas buvo tik 2014 m. liepos 8 d., ir jam nebuvo perduoti jokie buvusio vadovo įmonės dokumentai ar turtas. Atsakovas negali atsakyti už 2012 m. apskaitytą turtą, kai jis net nebuvo vadovu, negali atsakyti už per šį laikotarpį galimai realizuotą turtą, kai jis nebuvo vadovu. Dėl įmonės vardu buvusio turto (transporto priemonės) suradimo kreipėsi į policiją, tačiau joks tyrimas inicijuotas nebuvo. Per 2012-2019 m. laikotarpį įmonė galėjo realizuoti turtą, jis galėjo nusidėvėti ir būti nurašytas, dėl ko visiškai nepagrįsta ir neprotinga reikalauti iš vadovo žalos atlyginimo, remiantis 7 metų senumo apskaitos duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-16314-960/2020, patenkino ieškovės BUAB „Igla“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Tavix“ ieškinį atsakovui E. L. ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 9934,84 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat iš atsakovo E. L. priteisė 225,79 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
4. 2020 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovo E. L. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas nurodė, kad apie vykusį 2020 m. rugsėjo 14 d. parengiamąjį posėdį nebuvo tinkamai informuotas. Be to, teismas nevertino atsiliepime pateiktų argumentų, nors atsiliepimą ir priėmė, dėl ko nebuvo jokio pagrindo priimti sprendimo už akių. Taip pat nurodė, kad nemokumo administratorė MB „Tavix“ nereikalavo jokių dokumentų iš atsakovo E. L., o, kaip buvo nurodyta atsiliepime, tokių dokumentų atsakovas net nebuvo gavęs iš ankstesnio vadovo ir įmonė veiklos iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio nevykdė. Be to, atsakovas E. L. nebuvo niekaip informuotas apie pareigą perduoti bankroto administratoriaus žinion įmonės turtą ar balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus ieškovės dokumentus, juo labiau kad ir joks balansas pačios ieškovės sudarytas nebuvo. BUAB „Igla“ VĮ „Registrų centras“ pateiktas balansas yra tik už 2012 m. 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenimis ieškovės turtas sudarė 34303 Lt (9934,84 Eur), tačiau tokio turto atsakovui E. L. niekas neperdavė. Dėl įmonės vardu buvusio automobilio paiešką vadovas skelbė dar 2018 m., tačiau tokio turto policijos įstaiga niekaip nesurado. VĮ „Registrų centras“ ir faktiniais duomenimis 2018 – 2019 m. įmonė jokio turto ir neturėjo, dėl ko negalėjo būti priimtas teismo sprendimas, remiantis 2012 m. duomenimis, kai atsakovas net nebuvo vadovas.
Atsiliepimas
5. 2020 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovė pateiktu atsiliepimu su atsakovo pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo šaukimas įteiktas 2020 m. birželio 11 d. Todėl priešingai nei nurodo atsakovas, apie teismo posėdį jis buvo informuotas tinkamai. Šiuo atveju atsakovas savo teisėmis nesirūpino, į teismo posėdį neatvyko. Ieškovės manymu, šiuo atveju nėra nei vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės sprendimo už akių panaikinimui bei bylos nagrinėjimo atnaujinimui. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalį, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla). Atsakovas būdamas įmonės direktoriumi turėjo rūpintis įmone bei vykdyti jam priskirtas pareigas. Pridedamas 2019 m. birželio 28 d. nemokumo administratorės raštas ir pašto dokumentai patvirtina, kad apie pareigą perduoti įmonės dokumentus bei turtą atsakovas buvo tinkamai informuotas ir nemokumo administratorės. Todėl atsakovo argumentai, kad jis neva tai nežinojo apie pareigą perduoti įmonės dokumentus ir turtą nemokumo administratorei, yra nepagrįsti. Pažymėjo, jog atsakovas būdamas ieškovės direktoriumi turėjo pareigą rūpintis bendrove, t. y. tiek perimti bendrovės turtą ir dokumentus, tiek vesti įmonės buhalteriją, tiek teisės aktų nustatytais terminais sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentus, pasirūpinti tinkama juridinio asmens turto apsauga ir apskaita. Įmonės vadovas yra įpareigotas imtis visų įmanomų priemonių, jog įmonei priklausantis turtas būtų įtrauktas į apskaitą, realiai išsaugotas ir perduotas nemokumo administratorei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsakovo E. L. pareiškimo dėl 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
7. Teismas atsakovo argumentus, jog apie vykusį 2020 m. rugsėjo 14 d. parengiamąjį posėdį nebuvo tinkamai informuotas, todėl nebuvo jokio pagrindo priimti sprendimo už akių, atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, kad 2020 m. birželio 9 d. nutartis, kuria teismas civilinę bylą skyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje ir teismo šaukimas atsakovui buvo išsiųsti 2020 m. birželio 10 d., per Lietuvos elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) aktyvią vartotojo paskyrą, kurie remiantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikomi įteiktais 2020 m. birželio 11 d. Pažymėjo, kad atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pageidauja procesinius dokumentus gauti per EPP. Kadangi atsakovas buvo tinkamai informuotas apie paskirtą parengiamąjį posėdį, tačiau elgėsi pasyviai ir neatvyko į teismo paskirtą posėdį, teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalimi).
8. Teismas nesutiko su atsakovo nurodytais argumentus bei įrodymais, susijusiais su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, o būtent, kad nemokumo administratorė MB „Tavix“ nereikalavo jokių dokumentų iš atsakovo E. L., o tokių dokumentų atsakovas net nebuvo gavęs iš ankstesnio vadovo ir įmonė veiklos iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio nevykdė. Teismas sprendė, kad atsakovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tame tarpe ir už tinkamą bendrovės turto apskaitos vedimą, jo įtraukimą į apskaitą bei jo išsaugojimą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje ieškovės bankroto byloje, konstatavo, kad 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenimis ieškovės turtas sudarė 34303 Lt (9934,84 Eur). Net jei ieškovė BUAB „Igla“ neturėjo jokio turto ir atsakovui nebuvo perduoti jokie dokumentai ir turtas, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų, siekiant gauti minėtus dokumentus, tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti įmonės turtą, kad kreipėsi į atitinkamas teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, galimo turto iššvaistymo ar pan. (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendė, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, veikė nerūpestingai ir nesąžiningai, nes netinkamai vykdė bendrovės vadovo pareigą tinkamai tvarkyti bendrovės dokumentus ir juos bei įmonės turtą perduoti nemokumo administratorei ir tokiais neteisėtais veiksmais padarė įmonei žalą, kurią ieškovė prašė priteisti. Iš ieškovės pateiktų papildomų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovui buvo siųstas nemokumo administratorės raštas bei 2019 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria atsakovas buvo įpareigotas perduoti nemokumo administratorei visus įmonės dokumentus. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimas už akių yra pagrįstas ir teisėtas ir nėra pagrindo jį peržiūrėti (CPK 178 straipsnis, 288 straipsnio 3, 4 dalys).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovas E. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-16314-960/2020. Atskirajame skunde nurodė:
9.1. teismas negali priimti sprendimo prieštaraujančio teisingumo ir protingumo principams. Negali būti priteista iš vadovo, tai, kas jam nebuvo perduota. Tuo metu, kai buvo sudarytas balansas, atsakovas įmonei nevadovavo, o tapus įmonės vadovu, jam nebuvo perduotas joks įmonės turtas. Negali būti vadovas pripažintas atsakingu už įmonės vertę ir balansinius likučius, kuri sudaryta prieš aštuonis metus ir jam perduota nebuvo;
Atsiliepimas
9.2. priimtas sprendimas nepagrįstas, nemotyvuotas ir turi būti panaikintas. Visų atsiliepime atsakovo išdėstytų argumentų teismas nepagrindė ir jų atmetimo tinkamai nemotyvavo. Dėl Covid - 19 ir susijusių aplinkybių, dėl ligos atsakovui buvo sudėtinga dalyvauti teismo posėdžiuose ar gauti laiku informaciją.
10. Ieškovė BUAB „Igla“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti ir 2019 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą bei ieškovės naudai iš atsakovo E. L. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3317-603/2019 iškėlė bankroto bylą BUAB „Igla“ ir administratoriumi paskyrė MB „Tavix“. Minėta nutartimi buvo nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį Bendrovės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Todėl atsakovas būdamas įmonės direktoriumi turėjo rūpintis įmone bei vykdyti jam priskirtas pareigas. Be to, apie pareigą perduoti įmonės dokumentus bei turtą atsakovas buvo informuotas ir bankroto administratoriaus. Tai patvirtina 2019 m. birželio 28 d. bankroto administratoriaus raštas ir pašto dokumentai. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių negali perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto, taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jam pradėjus eiti Bendrovės direktoriaus pareigas jam nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas ar, kad įmonė jokios veiklos nuo 2012 metų nevykdė. Todėl visi atsakovo argumentai, kad jis neva tai įmonės dokumentų nebuvo gavęs iš ankstesnio įmonės direktoriaus, joks įmonės turtas atsakovui nebuvo perduotas, yra nepagrįsti;
10.2. ieškovės nuomone, šioje byloje yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai - įstatyminės pareigos išsaugoti ieškovo turtą bei įstatyminės ir teismo nustatytos pareigos perduoti turtą bankroto administratoriui nevykdymas (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis); žala - ieškovas prarado ar atsakovas sąmoningai neperdavė turto, kurio vertė paskutinės ieškovo finansinės atskaitomybės duomenimis yra 9934,84 Eur; priežastinis ryšys - atsakovo įstatyminių pareigų nevykdymas, t. y. ieškovo turto neišsaugojimas bei jo neperdavimas bankroto administratoriui sąlygojo žalą ieškovui bei jo kreditoriams, nes minėtas turtas negali būti realizuojamas, o gautos lėšos negali būti panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais ir kaltė – nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis);
Atsiliepimas
10.3. nepagrįsti atsakovo argumentai, kad visų atsiliepime atsakovo išdėstytų argumentų teismas nepagrindė ir jų atmetimo tinkamai nemotyvavo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Todėl pirmos instancijos teismas neprivalėjo detaliai atsakyti į kiekvieną atsakovo argumentą, o išnagrinėjęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstai apibendrintai nurodė, kad kiti atsakovo nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovo E. L. pareiškimą dėl 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.
13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
14. CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
15. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodyta: aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendžia dėl bent vienos iš šių dviejų sąlygų buvimo – ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; ar byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
16. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė BUAB „Igla“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Tavix“ pareiškė ieškinį atsakovui E. L. dėl 9934,84 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. išsiuntė atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijas bei nustatė 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui, atitinkančiam CPK 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pateikti, nurodė atsiliepimo nepareiškimo pasekmes, numatytas CPK 142 straipsnio 3 ir 4 dalyse, atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. 2020 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo E. L. atsiliepimas į ieškinį, kuriame jis nurodo, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka. Taip pat pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog pageidauja procesinius dokumentus gauti per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). 2020 m. birželio 9 d. nutartimi teismas civilinę bylą skyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2020 m. rugsėjo 14 d. 15³⁰ val. Minėta nutartis ir teismo šaukimas atsakovui buvo išsiųsti 2020 m. birželio 10 d. per EPP aktyvią vartotojo paskyrą, kurie remiantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikomi įteiktais 2020 m. birželio 11 d. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovas, jam buvo tinkamai įteikti teismo siųsti procesiniai dokumentai ir atsakovas buvo tinkamai informuotas apie paskirtą parengiamąjį posėdį, tačiau į posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, turėjo pagrindą tokį sprendimą priimti.
17. Antra aplinkybė, kurią turi nustatyti teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tai šalies pareiškime nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
18. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3317-603/2019 iškėlė ieškovei bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė MB „Tavix“. Teismas nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį ieškovo valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2014 m. birželio 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo, ieškovo vadovo pareigas ėjo atsakovas E. L., todėl būtent jis turi pareigą perduoti bankroto administratoriaus žinion įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus ieškovo dokumentus. Iš ieškovės pateiktų papildomų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui buvo siųstas nemokumo administratorės raštas bei 2019 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria atsakovas buvo įpareigotas perduoti nemokumo administratorei visus įmonės dokumentus.
19. Nagrinėjamu atveju teikdamas atskirąjį skundą, atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių tiek ieškinio, tiek priimto sprendimo už akių, tiek skundžiamos nutarties pagrįstumo, kad teismo priteista žala yra nepagrįsta ar, kad jis nėra atsakingas už atsiradusią žalą. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia tais pačiais argumentais, dėl kurių teismas išsamiai pasisakė priimdamas sprendimą už akių, todėl, įvertinęs nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo peržiūrėti 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą už akių (CPK 178 straipsnis, 288 straipsnio 3, 4 dalys).
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
21. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
22. Ieškovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 575 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos 2021 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymu. Kadangi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Atsakovo atskirojo skundo netenkinus, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 575 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Igla“, kodas 302555167, 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.