Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-247-786/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-23Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-07Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-23
Bylos Nr.
1-247-786/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10430-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė
Nukentėjusysis
D. V.
Kaltinamasis
A. V.
Advokatai
Stanislovas Butkevičius, Juozas Talalas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1- 247-786/2018Proceso Nr 1-01-1-10430-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1;1.2.5.4.1; 2.3.2.2.8; 2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2;(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 23 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei, Aleksandrai Gromadskai,dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei,nukentėjusiai D. V., jos atstovui advokato padėjėjui Juozui Talalui,gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V. , gim. (duomenys neskelbtini) Anykščių r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas ,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. V. 2018m. kovo 5 d., apie 00.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, kelis kartus smogė kumščiu lovoje gulinčiai sutuoktinei D. V. į galvą, suėmęs ją už abiejų rankų, neleisdamas atsikelti, jas spaudė, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų, pridėjęs peilį ir juo braukdamas jai per kaklą, sakydamas, kad papjaus, grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad žmona išvažiavo iš namų šeštadienį ir grįžo sekmadienį. Jis skambino telefonu, tačiau ji neatsiliepė. Kada sugrįžo į namus, jie išsiaiškino, kodėl ji neatsiliepė telefonu. Ji nurodė, jog buvo pas tėvus. Jis buvo truputi išgėręs. Jis ėjo įsipilti arbatos ir pamatė, kad kambaryje šviesa. Manydamas, kad pamiršo išjungti, įėjo į kambarį. Žmona gulėjo. Įėjus jam į kambarį, žmona pradėjo šaukti, puolė jį. Jis ją pastūmė ir ji nukrito ant kilimo. Kai ji puolė, jis pastūmė ją už pečių. Jokio peilio jis paėmęs nebuvo ir negrasino nužudyti, negrasino suėmęs už plaukų. Žmona sugriebė telefoną ir išbėgo iš kambario. Siena tualete buvo ištrupėjusi. Nežino, kodėl nurodė būtent tą peilį. Ji visą laiką gąsdino policija. Namuose išgėrė 50 gramų degtinės ir išėjo iš namų. Policijos pareigūnų buvo sulaikytas ne namuose. Konfliktas kilo dėl to, kad jis pasakė, jog daugiau neduos pinigų.

Nusikaltimai įrodyti tokiais įrodymais.

Nukentėjusioji D. V. paaiškino, jog kada ji grįžo į namus, duris rado užrakintas. Į namus įėjo pro garažą. Vyras ją užsipuolė ir kaltino neištikimybe. Jis buvo neblaivus. Naktį atsikėlęs puolė ją. Įėjęs į kambarį įjungė šviesą. Kumščiu kelis kartus smogė į galvą. Iš virtuvės buvo atsinešė peilį. Suėmęs už plaukų, sakė nupjaus plaukus ir vedžiojo su peiliu, badė. Neleido atsikelti, spaudė. Ant rankos buvo mėlynė. Ji sakiu, kad leistų eiti, kad jai negera. Jai įėjus į tualetą, neleido uždaryti durų. Metė peilį, ištrupėjo sienos tinkas. Po to sudavė peiliu į staktą, nuskėlė staktos dalį. Pateikė nuotrauką. Išbėgusi iš tualeto, skambino į policiją. Po to pablogėjo jos sveikata, turi vartoti raminančius vaistus.

Liudytoja V. V. paaiškino, kad apie kilusį konfliktą ji nieko paaiškinti negali. Gyvena sublokuotame name. Žino, kad tarp jų dažnai būna konfliktai, nes D. V. yra konfliktiška. Su nukentėjusiąja nebendrauja. Žino, kad A. V. vartoja alkoholį.

Liudytoja E. V. paaiškino, kad A. V. yra jos brolis. Apie įvykį nieko paaiškinti negali, nes negirdėjo. Žino, kad tarp jų būna konfliktai, mano, jog D. V. yra konfliktiškas asmuo.

Liudytojas Arūnas Zakarka paaiškino, kad buvo nuvykęs į įvykio vietą pagal gautą pranešimą. Nukentėjusioji paaiškino, kad ją miegančią užpuolė kaltinamasis. Sudavė smūgį delnu ir grasino papjauti. Po to grasino tualete ir metė į peilį. Sienoje matėsi įdubimas. Nukentėjusioji parodė peilį, kuriuo jai grasino. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi ir išsigandusi. Kaltinamojo namuose nebuvo, jį surado kaime.

Liudytoja M. S. paaiškino, kad nukentėjusioji jai pasakė, kad ją užpuolė kaltinamasis, puolė ją su peiliu.

Liudytoja V. M. paaiškino, kad nukentėjusioji yra jos sesuo. 2018 m. kovo 5d. paskambinusi seseriai, sužinojo, kad ją užpuolė vyras, grasino peiliu, sudavė į galvą, tampė už plaukų. Ji skambinusi į policiją. Kaltinamasis jai pagrasino, jog kai išvažiuos policija, jis ją užmuš. . Atvažiavus policijai, jis pabėgo. Kaltinamasis nenori pripažinti, kad jis serga alkoholizmu.

Liudytoja Z. K. paaiškino, kad iš sesers sužinojusi, kad 2018 m. kovo 5 d. kaltinamasis grasino seseriai peiliu, grasino dėl išgalvotų dalykų. Mano, kad dėl viso to kaltas yra alkoholis.

2018 03 05 specialisto išvadoje Nr.G307/2018(05) nurodyta, kad D. V. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje. Dėl nustatytų sužalojimų D. V. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l.23)

Iš 2018 03 05 iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamo namo vidus, esančio (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu , tualete sienoje rasta ištrupėjusi plytelė nuo mesto peilio smaigalio, rastas ir išimtas peilis, kuris apžiūrėtas, kaip turintys reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti (b.l.9-15,31-32).

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. V. kaltė, jog jis 2018 m. kovo 5 d. apie 00.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, namuose, iš asmeninių paskatų kilusio konflikto metu, keletą kartų kumščiu smogė nukentėjusiajai D. V. į galvą, suėmęs už abiejų rankų, neleisdamas atsikelti, jas spaudė, padarydamas kraujosruvą dešiniame dilbyje, nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajai sveikatą, sugriebęs už plaukų, pridėjęs peilį ir juo braukdamas per kaklą jai, sakydamas, kad papjaus, grasino nužudyti, visiškai įrodyta. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybos būdą, jais netiki, nes jo parodymą prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios D. V. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir detalūs. Jos parodymus patvirtina liudytojo- policijos pareigūno- Arūno Zakarkos parodymai. Pareigūnas atvyko į įvykio vietą iš karto po iškvietimo ir rado nukentėjusiąją D. V. susijaudinusią, išsigandusią ir sužalotą. Nukentėjusioji aiškiai ir detaliai nurodė kas ir kaip ją sužalojo. Nukentėjusios parodymus patvirtina ir liudytojų M. S., V. M. ir Z. K. parodymai, kurios nurodė, jog nukentėjusioji skundėsi, kad ją sužalojo vyras – kaltinamasis A. V. ir grasino peiliu. Įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusioji parodė, vietą sienoje, kuri ištrupėjo kaltinamajam metant peilį, parodė peilį, kuriuo jai grasino, ir peilis buvo išimtas (b.l.9). Nurodytas aplinkybes patvirtina ir pokalbio garso įrašas (b.l.118-119). Nukentėjusioji skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iš pateiktam įrašę girdimų garsų, suprantama, kad nukentėjusioji yra išsigandusi ir prašo skubios pagalbos.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Kaltinamojo pasakyti grasinantys žodžiai, jog papjaus, sugrėbimas už plaukų ir peiliu braukimas per kaklą, sakant, kad papjaus, peiliu baksnojimas į ranką, krūtinę, esant nukentėjusiajai tualete peilio metimas vertintinas kaip realus grasinimas nužudyti nukentėjusiąją D. V.. Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamasis išsakęs grasinimą nužudyti ir braukdamas peiliu nukentėjusiajai per kaklą, baksnodamas į ranką, krūtinę, mesdama peilį siekė, kad nukentėjusioji jaustų baimę, ir suprato, jog nukentėjusioji turėjo pagrindą galvoti, jog grasinimas bus įvykdytas.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. V. smurtavo prieš savo žmoną ir grasino ją nužudyti.

Teismas, už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas kaltinamajam A. V. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

Kaltinamasis A. V. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Darydamas nusikaltimus suvokė pavojingą veikų pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimai padaryti žmogaus sveikatai ir gyvybei, padaryti tyčia, nusikaltimai yra baigti.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Vertindamas kaltinamojo A. V. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas, dirba.

Įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis LR BK 55 straipsnio nuostatomis, teismas mano, kad kaltinamajam A. V. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas ir taip bus įgyvendinti bausmės tikslai, paskiriant įpareigojimus (LR BK 41, 46 str.). Bausmės dydis nustatytinas artimas bausmės vidurkiui, numatytam sankcijose. Paskirtos bausmės šiuo nuosprendžiu subendrintinos apėmimo būdu. (LR BK 63 str.). Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme (b.l.37,61).

LR BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikomos, kadangi kaltinamasis A. V. savo kaltės nepripažino.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti 3000 eurų sumai ir 5,20 eurų turtinei žalai atlyginti (b.l.104-108). Teisiamojo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusiąją, sutuoktinę D. V., dėl ko ji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, patyrė pažeminimą ir baimę, dėl fizinio smurto ant jos kūno liko matomų žymių. Turėjo kelionės išlaidų.

Nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąją ir ji dėl to patyrė turtinės žalos – 5,20 eurus. Pateikė kvitu. Turtinė žala įrodyta pateiktais įrodymais, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir padaryta turtinė žala priteistina iš kaltinamojo.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą, praradimus. Neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl LR CK 6.250 str. 2 d. pagrindu kaltinamajam, padariusiam nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą iš kaltinamojo, neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nukentėjusioji prašė priteisti 3000 eurus neturtinės žalos atlyginimo.

Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Neturtinės žalos atlyginimu siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Taigi, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusios ir kaltinamojo – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose. Įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, spręstina, kad nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis atitiktų 1000 eurų sumą, kuri yra pagrįstas LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ir iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajai 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Valstybės teisinės garantuojamos pagalbos tarnybos sprendimu (2018 04 12 Nr.2.4-(NTP-2)-18-T-844-6869 nukentėjusiajai D. V. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (b.l.90). Teisinės pagalbos išlaidos nukentėjusiajai sudarė 299,20 euro (2018 05 10 Nr.NTP-7-2936) (b.l.124). Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnis).

Daiktinis įrodymas – peilis, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 304, 305, 307 straipsniais,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti:

- pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį - dešimt mėnesių laisvės apribojimo;

- pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį – vienerius metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. V. subendrintą galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką A. V. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018-03-05 iki 2018-03-06 dienos.

Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 3dalies 1punktu, 6 dalies 1, 2 ir 3 punktais, įpareigoti A. V. šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jai tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis privalo įvykdyti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės D. V. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti D. V. iš kaltinamojo A. V. 5,20 eurus(penkis eurus 20 ct) turtinei žalai atlyginti ir 1000( vieną tūkstantį ) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 299,20Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 20 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Priteistą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank”, LT78 7290 0000 0013 0151 AB Citadelė, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Daiktinį įrodymą – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.

Teisėja Vitalija Ragauskienė