Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelinkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 21-IL-64-00745-e „Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“; 2) įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jo atstovas paaiškino, kad atsakovas ginčijamu 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 21-IL-64-00745-e „Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) nusprendė neišduoti pareiškėjui D. K. leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimą atsakovas argumentavo tuo, kad pareiškėjas 2003 m. kovo 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 118 straipsnio 4 dalyje. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. sausio 8 d. nutartimi D. K. nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 149 straipsnio 4 dalį – išžaginimas (mažamečio asmens), paskiriant laisvės atėmimą penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Atsakovo įgalioti asmenys pareiškėjo 2020 m. spalio 26 d. prašymą Nr. 20-G-64-002404-E išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus išnagrinėjo pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija nuo 2021 m. gegužės 5 d.) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo).

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės apskrities VPK) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad, atliekant pareiškėjo 2020 m. spalio 26 d. prašymo Nr. 20-G-64-002404-E išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus vertinimą, buvo nustatyta, jog pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs labai sunkų nusikaltimą, susijusį su smurto panaudojimu, už kurį BK numatyta bausmė iki penkiolikos metų, t. y. viršija tris metus laisvės atėmimo. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) normose nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (18 str. 2 d. 1 p.), o nesantis nepriekaištingos reputacijos asmuo negali įsigyti ir turėti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų ir jų šaudmenų (17 str. 1 d. 2 p.). Tuo pagrindu atsakovas 2020 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 20-IL-64-00764-e „Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu panaikino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 20-IL-64-00764-e ,,Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigojo Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo D. K. 2020 m. spalio 26 d. prašymą Nr. 20-G-64-02404-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

Vykdant Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsniu buvo pakartotinai išnagrinėtas D. K. 2020 m. spalio 26 d. prašymas Nr. 20-G-64-02404-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Buvo priimtas sprendimas neišduoti pareiškėjui prašomo leidimo, nes jo padarytas nusikaltimas, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė iki 15 metų laisvės atėmimo yra labai sunkus nusikaltimas. Pareiškėjo negalima vertinti kaip nepriekaištingos reputacijos asmens ir atsisakymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 21-IL-64-00745-e „Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“, pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginčijamo Marijampolės apskrities VPK 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimo teisinis pagrindas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija nuo 2021 m. gegužės 5 d.) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas (šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos) bei 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas priėjo prie išvados, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6– 10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, šio įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo (buvo oficialiai paskelbtas) 2020 m. gruodžio 31 d., o įstatymų leidėjas teisinį reguliavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, pakeitė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 25, 30, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymu, kuris įsigaliojo nuo 2021 m. gegužės 5 d. 18 straipsnio 2 dalies redakcija buvo išdėstyta taip:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė naudodamas sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;

5) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;

6) turintis teistumą dėl Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymius;

7) dėl šios dalies 1–5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai;

8) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;

9) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–5 punktuose;

10) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai;

11) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;

12) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;

Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, o kuriuo – nelaikytinas.

Taigi įtvirtintas naujos redakcijos teisinis reguliavimas yra reikšmingas ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų aiškinimo aspektu. Teismas atmeta skunde nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjo 2020 m. spalio 26 d. prašymas Nr. 20-G-64-002404-E išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus turėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis tuo metu galiojančiu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, o ne nuo 2021 m. gegužės 5 d. įsigaliojusia nauja redakcija, kuri griežtina atsakomybę, nes Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalį, teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 118 straipsnio 4 dalį (galiojo iki 2020-05-01) – išžaginimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. sausio 8 d. nutartimi nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 149 straipsnio 4 dalį – išžaginimas (mažamečio asmens), paskiriant laisvės atėmimą penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs labai sunkų nusikaltimą, susijusį su smurto panaudojimu, už kurį BK numatyta bausmė iki penkiolikos metų, t. y. viršija 6 metus laisvės atėmimo. Taigi, pareiškėjas, sutinkamai su aukščiau paminėtomis teisės normomis (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija nuo 2021 m. gegužės 5 d.) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo) nėra nepriekaištingos reputacijos, o taip pat neturi teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų ir jų šaudmenų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis, 56 straipsnio 4 dalis), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl Ginčijamo sprendimo neproporcingumo ir pareiškėjo teisių ribojimo, pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde teismui, nei jo atstovas teismo posėdžio metu nedetalizavo, kaip leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimas riboja pareiškėjo teises. Byloje nėra duomenų, jog ginklų bei šaudmenų laikymas būtų susijęs su pareiškėjo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, t. y. tokios teisės iš pareiškėjo atėmimas nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta kitų svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Ginčijamas sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija nuo 2021 m. gegužės 5 d.) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, yra nurodyti pareiškėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo teisiniai pagrindai, taip pat ir faktinės aplinkybės, kuriomis buvo remiamasi. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis suprato, dėl ko jam buvo neišduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą, nes pareiškėjas ginčijo motyvus, nurodytus Ginčijamame sprendime.

Teisėjų kolegija vertina, kad Ginčijamas sprendimas neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus yra pagrįstas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl atmestinas ir skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.