Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., (duomenys neskelbtini), Jurbarke, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis Jurbarkas, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vamzdžių klojėju, teistas: 2023 m. vasario 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 €) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu ir pritaikant BK 64(1) straipsnį, bausmę sumažinus 1/3, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 40 MGL (2000 €) dydžio bauda bei įpareigotas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždrausta 3 metams vairuoti transporto priemones, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto vertę – 4 610 €;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B. 2022 m. spalio 9 d. apie 15.00 val. ties (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,68 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia, sudavė A. R. kumščiu nemažiau vieno karto į galvos sritį, o nuo smūgių pastarajam nugriuvus ant žemės, kumščiais ir kojomis sudavė jam nemažiau trijų kartų į galvos sritį padarydamas galvos minkštųjų audinių sumušimą abiejose kaktos pusėse, tris muštines-kirstines odos žaizdas dešinėje kaktos pusėje, galvos smegenų sukrėtimą bei lokalų subdurinį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio ir taip fiziškai smurtaudamas sukėlė A. R. fizinį skausmą bei padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. B. teisme apklausiamas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, neginčijo kaltinamojo akto ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodo prokuroras. Buvo padauginęs alkoholio, todėl viskas ir nutiko. Patvirtina, kad yra lig šiol dar lygina žalą, nukentėjusiojo atsiprašė. Gailisi dėl šios nusikalstamos veikos įvykdymo. Pažada ateityje nenusikalsti. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė visas aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, 276 straipsniu, balsu perskaitė kaltinamojo L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis su įteiktu pranešimu apie įtarimą sutiko, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. spalio 9 d. apie 12.15 val. jis atvažiavo autobusu į Kauną susitikti su mergina G. P., ją matė pirmą kartą, jos gyvenamosios vietos ir anketinių duomenų nežino. Dar išvykdamas iš namų jis išgėrė degtinės. Susitikę su G. P. vaikščiojo po miestą, o apie 15.00 val. sėdėjo ant suoliuko prie (duomenys neskelbtini), Kaune. Tiksliai visų aplinkybių nepamena, nes jau buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jiems besėdint, priėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo A. R., kuris eidamas pro šalį juos užkalbino, jis pasiūlė jam išgerti. A. R. pasakė, kad turi nueiti iki parduotuvės, o kai grįš, galės išgerti. Grįždamas iš parduotuvės jis stovėjo šalia jo. Bendraujant išgėrė degtinės, kurią jis turėjo. Vėliau pašaukė kitą stovėjusį vyrą, kuris nuėjo iki parduotuvės, nusipirko kažkokio alkoholinio gėrimo ir prisėdo prie jo ant suoliuko. Begeriant, A. R. pasakė, kad eina į namus. Jis jo paklausė, ar jo šeima nepyksta, kad jis su juo geria, A. R. atsakė, kad nekreipia dėmesio. Po to A. R. nuėjo, tačiau grįžo su riešutų kibiru ir siūlė jam riešutus. Jis paklausė kainos, A. R. pasakė, kad 12 eurų, Jis pasakė, kad kaina per didelė, duos 7 eurus ir pasiims riešutus. Įvykio žodinis konfliktas, kurio metu jis susinervino, atsistojo nuo suoliuko, priėjo prie jo ir su kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį. Nuo smūgio A. R. nugriuvo ant gatvės, jis priėjo prie jo, padėjo jam atsikelti nuo gatvės. Po to A. R. pradėjo „siuntinėti“ jį necenzūriniais žodžiais, Tada jis paleido A. R. ir koja sudavė jam dar vieną smūgį į veido sritį. Tada atbėgo jo šeimos nariai. Jį nusivedė į kiemą, nes jie gyveno netoli tos vietos, kur jie sėdėjo. Po to atvyko policijos pareigūnai, greitoji pagalba, jis buvo sulaikytas. Supranta, kad elgėsi netinkamai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, pasiruošęs A. R. atsiprašyti, padarytą žalą atlyginti. Jokio motyvo ir tikslo sužaloti jo neturėjo, tačiau, mano, tai nutiko dėl per didelio alkoholio vartojimo (t.1, b. l.157-158, 166).

Kaltinamajam L. B. pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. B. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2022 m. spalio 9 d. apie 15-16 val., tikslios valandos neprisimena, grįžo namo iš miesto autobusu bei išlipo stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Mieste praleido visą dieną pardavinėdamas graikinius riešutus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Grįžęs iš miesto, nuo autobusų stotelės ėjo link savo namų adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas, kai šalia namų ant suoliuko pamatė sėdinčius vaikiną ir merginą. Šių asmenų nepažįsta, niekada ankščiau nėra matęs, bet pažinti galėtų. Beeinant namo, vaikinas jo paklausė, ką čia neši, jis atsakė, kad riešutus, bei pasiūlė juos nupirkti už 12 eurų vieną kilogramą, kurį paskutinį ir teturėjo. Vaikinas nieko neatsakė ir jis nuėjo namo. Po kiek laiko išėjo iš namų, nuėjo iki „Maximos“ adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune, nupirkti maisto produktų. Apsipirkęs grįžinėjo namo pėsčiomis bei vėl praeidinėjo pro jau minėtą vaikiną su merginą. Vaikinas einančiam jam pasakė, jog jis atneštų parodyti riešutus, kuriuos prieš tai jam buvo siūlęs. Nieko blogo neįtardamas parėjo namo, pasidėjo pirkinių maišelį bei paėmė graikinius riešutus ir su jais nuėjo prie asmenų, kuriems parodė riešutus bei pasakė, kad jų kaina yra 12 eurų už kibirą bei pasiūlė jiems supilti riešutus į krepšį, jeigu šie neturi, kur įsidėti. Vaikinas pakilnojęs riešutų kibirėlį pasakė, jog jis nori jų už dyką, tačiau jis nesutiko ir pasakė, jog taip negali būti. Supratęs, kad asmuo riešutų nepirks, pasilenkė paimti kibirėlį, atsistojo bei pajuto stiprų smūgį į galvos sritį. Po pirmo smūgio jis neparkrito, bandė pabėgti, tačiau vaikinas pasivijo ir sudavė jam dar kelis smūgius, ko pasėkoje jis pargriuvo ant žemės. Kiek smūgių jam buvo suduota, pasakyti tiksliai negali, kuria ranka ar koja sudavė, taip pat nežino. Prisimena, kaip būdamas parkritęs ant žemės, buvo spardomas kojomis, mušamas rankomis bei jautė kaip kojomis trypė jo galvą. Po kelių smūgių prarado sąmonę. Prisimena, kai žmona R. R. išbėgo į lauką kartu su jų vaikais bei žmona iškvietė policija, vaikai nutempė jį į kiemą. Įvykio metu jis jautė fizinį skausmą galvos srityje, pilve (t.1, b. l. 26-27).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. R. konstatuota galvos minkštųjų audinių sumušimas abiejose kaktos pusėse, trys muštinės-kirstinės odos žaizdos dešinėje kaktos pusėje, galvos smegenų sukrėtimas bei lokalus subdurinis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau dešimties parų, o realaus pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nebuvo ir po gydymo sveikatos būklė atitinka iki traumos buvusiąją (t. 1, b. l. 42-47).

Liudytojas R. R. parodė, kad ji gyvena kartu su savo sutuoktiniu A. R. ir dviem jų bendrais vaikais. 2022 m. spalio 9 d. apie 15.00 val. sutuoktinis A. R. išėjo iš namų į lauką, šalia jų namų, kitoje gatvės pusėje esančio suoliuko. Sutuoktinis pasiėmė kibiriuką su graikiškais riešutais ir nuėjo prie suoliuko, vyras parduoda graikiškus riešutus. Būdama namuose ji išgirdo, kad vyko konfliktas tarp vyro ir kažkokio nepažįstamo asmens. Konfliktas truko apie 2-5 minutes ir tuomet viskas nutilo. Sunerimusi ji išėjo į lauką pasižiūrėti, ar sutuoktiniui A. R. viskas gerai, tačiau pamatė, kad ant kelio, netoli suoliuko gulėjo jos vyras, jo veidas buvo visas kruvinas, o šalia jo stovėjo vaikinas, kuris buvo apie 1.82 cm. ūgio, lieso kūno sudėjimo, vilkėjo bordo spalvos liemenę, šviesios spalvos džinsus, pilkos spalvos megztuką ir smėlio spalvos batus. Ant vaikino batų priekio ji iš karto pastebėjo, kad buvo kraujo. Šalia vyriškio stovėjo nepažįstama mergina, o toliau ant suoliuko sėdėjo jų kaimynas A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. A. R. gulėjo ant nugaros, jo veidas buvo visas kruvinas, o aplink ant asfalto ji matė kraujo balą. Minėtas vaikinas nurodė, kad jis tik padeda sutuoktiniui atsikelti, tačiau juo nepatikėjo ir nuėjo pakviest vaikus, o pastarasis jau norėjo pasiimti savo juodos spalvos kuprinę ir šalintis, tačiau atbėgę sūnūs J. S., (duomenys neskelbtini), ir K. S., (duomenys neskelbtini), padėjo sulaikyti šį vyriškį iki kol atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Kadangi sutuoktinis pats atsikelti negalėjo, ji ir vaikai nunešė A. R. į jų namų kiemą ir paguldė ant žemės iki kol atvyko medikai. Atvykę medikai išsivežė sutuoktinį į Kauno klinikų priėmimą, Po to A. R. papasakojo, kad tarp jo ir šio asmens kilo konfliktas, po ko minėtas vaikinas sudavė jam į galvos sritį, nuo ko A. R. nukrito ant žemės, o minėtas vaikinas pradėjo jį spardyti į galvos sritį. Ji pati minėto įvykio nematė. (t.1, b.l. 82-84).

Liudytojas A. P. parodė, kad netoli jo namų yra (duomenys neskelbtini) gatvė. 2022 m. spalio 9 d. po pietų, tikslaus laiko nepamena, apie 15 val. jis ėjo apsipirkęs iš parduotuvės "Maxima" link namų. Tuomet prisėdo parūkyti ant suoliuko, esančio netoli degalinės "(duomenys neskelbtini)". Buvo blaivus. Ant to suoliuko jau sėdėjo nepažįstamas vaikinas, kuriam iš pažiūros buvo kiek daugiau nei dvidešimt metų. Jis buvo apie 175 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptais, šviesokais, rusvais plaukais. Jis buvo apsirengęs su striuke, spalvos tiksliai nepamena, tačiau atrodo, kad rudos spalvos. Daugiau aprangos neįsidėmėjo. Mano, kad jį atpažintų. Iš pažiūros vaikinas buvo neblaivus. Šalia jo sėdėjo jauna nepažįstama mergina, kuriai iš pažiūros buvo apie 16 metų. Netrukus prie jų priėjo geras pažįstamas A., kurio kitų duomenų nežino. Iš pažiūros A. atrodė kažkiek išgėręs, tačiau gali ir klysti dėl to. Jis su savimi turėjo plastikinį, maždaug 8 litrų talpos kibiriuką, kuris buvo pilnas graikinių riešutų. Jis suprato, kad A. buvo sutaręs su minėtu vaikinu, kad pastarasis pirks tuos riešutus, kadangi pasakė vaikinui, kad už riešutus turi duoti 12 eurų. Tas vaikinas pasakė, kad dabar duos 5 eurus, o likusius 7 eurus atiduos kitą dieną. A. su tuo nesutiko. Tuomet jie tarpusavyje pradėjo ginčytis, kilo konfliktas. Ta mergina į konfliktą nesikišo, laikėsi atokiau. Tas vaikinas pradėjo stumdyti A. ir kažkuria savo koja spyrė A. į jo kojas. Dėl šio veiksmo A. nukrito, atsitrenkė savo galva į grindinį. Pamatė, kad jam iš galvos bėgo kraujas. Tuomet tas vaikinas prišokęs prie gulinčio A. spyrė jam. Pataikyta buvo arba į galvą, arba kiek žemiau galvos. Matė vieną spyrį. Ar spyrių buvo daugiau, nematė. Jis toliau sėdėjo ant suoliuko, į konfliktą nesikišo, nenorėjo ir pats nukentėti. Tarp jo buvimo vietos ir jų buvo apie 5-6 metrų atstumas. Netrukus atskubėjo A. žmona, kurios vardo nežino. Kartu su ja buvo ir A. trys sūnūs. Jie nieko nedarė, to vaikino atžvilgiu smurto nenaudojo. Kaip suprato, visi laukė policijos ir greitosios medicinos pagalbos. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Medikai A. išsivežė. Jis trumpai pareigūnams papasakojo, kas nutiko ir nuėjau namo. Po kiek laiko pareigūnai buvo atvykę pas jį į namus. Jiems vėl papasakojo, ką matė. Tą dieną jo neapklausė, nes jis buvo išgėręs. Jis labai pasipiktino dėl šio įvykio. Jam, kaip doram piliečiui, nepriimtina, kad mušamas ir spardomas žmogus viešoje vietoje. Kitų asmenų, išskyrus tuos, kuriuos nurodė, įvykio metu įvykio vietoje nematė. (t.1, b. l. 88-89).

Atlikta Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra nustatyta, kai į BPC 2022-10-09 15.10 val. skambino R. R. ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini), Kaune , prie suoliuko sumušė jos vyrą, jo veidas visas kraujuotas (t.1, b. l. 97-98).

Įvykio vietos apžiūros metu konstatuota, kad ant kelio dangos, esančios prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune, matomos raudonos dėmės, kurios paimtos tamponu ir supakuotos į voką Nr. 1. (t. 1, b. l. 15-21).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas įtariamojo L. B. batas, ant kurio priekinės dalies yra raudonos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 105-110).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. spalio 9 d. 15.35 val. L. B. nustatytas 1,68% promilių neblaivumas (t.1, b. l. 92-93).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto (sunkaus, nesunkaus ar nežymaus) sveikatos sutrikdymui ) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. (LAT 2014-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai L. B. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad L. B. kaltinamajame akte nurodytu metu ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,68 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia, sudavė A. R. kumščiu nemažiau vieno karto į galvos sritį, o nuo smūgių pastarajam nugriuvus ant žemės, kumščiais ir kojomis sudavė jam nemažiau trijų kartų į galvos sritį padarydamas galvos minkštųjų audinių sumušimą abiejose kaktos pusėse, tris muštines-kirstines odos žaizdas dešinėje kaktos pusėje, galvos smegenų sukrėtimą bei lokalų subdurinį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio ir taip fiziškai smurtaudamas sukėlė A. R. fizinį skausmą bei padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog suduodamas smūgius nukentėjusiajam daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš ištirtais įrodymais.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjęs A. R. teisme parodė, kad su L. B. yra susitarę draugiškai dėl 4000 Eur žalos atlyginimo, kaltinamasis jau yra sumokėjęs 2500 Eur, jie turi susitarimą, pagal kurį L. B. ir moka žalą, todėl byloje civilinio ieškinio nereikš.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu 4602,01 Eur sumai (1 t., b.l. 117-119) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 1181,80 € civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat yra pripažintas civiliniu ieškovu byloje (t.1, b. l. 126-127). Šių dviejų paminėtųjų civilinių ieškovų ikiteisminio tyrimo pareikšti civiliniai ieškiniai, jų dydis pagrindžiami byloje esančiais duomenimis, kurie susiję konkrečiai su nukentėjusiojo A. R. gydymo išlaidomis bei nedarbingumo išmokomis, todėl dėl paminėtųjų ieškinių dydžių ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. L. B. pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala ir teisme palaikyti abu civiliniai ieškiniai yra pagrįstas ir tenkintini pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateikti žodiniai paaiškinimai dėl susitarimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusios dėl žalos atlyginimo, šie proceso dalyviai žodžiu išsakė teigiamas savo pozicijas dėl susitaikymo ir baudžiamosios bylos nutraukimo (2 t., b.l. 33-35). Prašė baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Prokuroras dėl susitaikymo neprieštaravo.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį, asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 d. numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai tik subjektams, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. BK nėra kitų apribojimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį – nei pagal padarytas veikas, nei pagal padarinius.

Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius visų straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visumą. Tačiau, net ir nustačius BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, teismas gali jų netaikyti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas neprivalo nuosprendyje nurodyti motyvų, kodėl netaiko BK 38 straipsnio, tačiau privalo visais atvejais motyvuoti šios normos taikymą ir nurodyti argumentus, kodėl yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (LAT 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2006).

Spręsdamas L. B. baudžiamosios atsakomybės ribas, teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis atsiprašymą priėmė, šalys susitarė dėl civilinio ieškinio išmokėjimo, prašė bylą nutraukti susitaikius. Tokį nukentėjusiojo ir kaltinamojo prašymą palaikė ir prokuroras, kuris taip pat prašė teisme atleisti L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiu susitaikė. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 190-195), psichiatrinis gydymas, įskaita - neregistruotas, nesigydė (1t. b.l. 176), priklausomybės ligų gydymas, įskaita - neregistruotas, nesigydė (1t. b.l.179). L. B. yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusio atsiprašė, pažadėjo naujai nebenusikalsti. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką jis ir pats teismui prisižadėjo. Anksčiau L. B. nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – A. R., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) Vatos tamponas su galimai biologinės kilmės nuoplova, priduotas saugoti į Kauno VPK daiktų saugyklą (1 t. b.l.23), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas;

2) 1 vnt. CD su BPC garso įrašu, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje ( 1 t., b.l. 100).

Kaltinamajam L. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus yra panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 115 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, Baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

L. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu A. R., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti L. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu L. B. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

L. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir jos naudai iš L. B. priteisti 4602,01 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir jos naudai iš L. B. priteisti 1181,80 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) Vatos tamponas su galimai biologinės kilmės nuoplova, priduotas saugoti į Kauno VPK daiktų saugyklą (1 t. b.l.23), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

2) 1 vnt. CD su BPC garso įrašu, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje ( 1 t., b.l. 100).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).