Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai M.K., pareiškėjos M.K. bei trečiojo suinteresuoto asmens S.K. atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei, atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos bei trečiojo suinteresuotojo asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Minera“ atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui, 2012 m. kovo 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M.K. skundą atsakovams – Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės merui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „Minera“, R.J., K.P., A.P., G.P., Z.M., R.P., K.K., K.L.B., P.A., B.B., L.N., E.K., Z.B., F.B., P.B., P.B., A.B., M.V., J.V., D.D., L.R., D.M., A.V., D.G., A.V., O.B., A.B., A.B., N.S., S.S., E.M., A.V., S.K. dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-09-30 sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja skundu (t.1, b.l. 8-12) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. T2-290 „Dėl pritarimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui“; 2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės merą per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti visus dokumentus (brėžinius) dėl naujų viešbučių ir kitų objektų, pavadintų sanatorinių gydyklų kompleksu, teritorijoje (duomenys neskelbtini) statybos, 3) priteisti pareiškėjai iš Palangos miesto savivaldybės mero 1 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovų Palangos miesto savivaldybės tarybos ir Palangos miesto savivaldybės mero bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama aukščiau nurodytiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje kilęs ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 6-ojo šaukimo 50-ojo posėdžio metu 2010 m. rugsėjo 30 d. priimto sprendimo Nr. T2-290 „Dėl pritarimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui“ teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėja reiškia reikalavimą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės merą pateikti visus dokumentus (brėžinius) dėl naujų viešbučių ir kitų objektų, pavadintų sanatorinių gydyklų kompleksu, teritorijoje (duomenys neskelbtini) statybos ir priteisti pareiškėjai iš Palangos miesto savivaldybės mero 1 Lt neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja M.K. yra pretendentė į senelio J.P. nuosavybės teisėmis valdytą 0,6742 ha žemės sklypą Palangos mieste (posesija 4). 1992 m. sausio 4 d. pareiškėja su kitais pretendentais pateikė prašymą natūra grąžinti žemę Palangos miesto teritorijoje (t. 3, b.l. 151). 1992 m. balandžio 16 d. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 77 (t. 4, b.l. 13) nuspręsta atkurti nuosavybės teises buvusiems turto savininkams, tarp kurių ir M.K.. 2008 m. spalio 27 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 2369 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės grąžinant nuosavybėn natūra turėtoje vietoje laisvą (neužstatytą) 0,0039 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0467 ha), esančią Klaipėdos apskrities Palangos mieste, (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, jog pareiškėjai nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį – 0,2393 ha – bus atkurtos vėliau, pasirinkus atlyginimo būdą (t.1, b.l. 15). Pareiškėjos paaiškinimu, byloje pateikta ortofotonuotrauka (t. 2, b.l. 121) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus duomenimis (t. 1, b.l. 64-66) nustatyta, kad pareiškėjai likusi dalis neatkurtos nuosavybės teisės į 0,2393 ha žemės sklypą patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio detaliojo plano rengimui skundžiamu sprendimu pritarė Palangos miesto savivaldybės taryba.

Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėja įrodinėja, jog ginčijamu sprendimu nusprendus pritarti detaliojo plano rengimui, numatant sveikatingumo komplekso statybą, yra užkertamas tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimo procesas ne tik jai, bet ir byloje esantiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims (posesijos Nr. 4-9). Taigi akivaizdu, jog pareiškėja siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra į ginčo žemės sklypą.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad minėtos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau aptariamos įstatymo nuostatos reiškia ir tai, kad administracines bylas nagrinėjantis teismas privalo nustatyti kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos pareiškėjo nurodytu būdu. Tik nustatęs šias aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

Ginčijamu sprendimu nuspręsta pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui. Iš teikimo dėl ginčijamo sprendimo projekto (t.1, b.l. 24-25) matyti, kad buvo gautas žemės sklypo valdytojų prašymas dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo, keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Nurodyta, kad minėtam keitimui būtinas savivaldybės tarybos pritarimas. Sprendimo projektas savivaldybės tarybos nariams balsavimui buvo pateiktas 2010 m. rugsėjo 30 d. ir už sprendimą balsavo 14 savivaldybės tarybos narių (t.1, b.l. 41). Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu sprendimu tik pritarta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui, aptarti naujo detaliojo plano rengimo tikslai, tačiau nenuspręsta pradėti rengti detalųjį planą.

Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Analogiškos nuostatos dėl detaliojo planavimo proceso etapų yra įtvirtintos ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (2010 m. rugsėjo 20 d. redakcija Nr. D1-771) (toliau – ir Taisyklės), 27 punkte. Vadovaujantis Taisyklių 27.1 punktu, planavimo tikslų nustatymas, koncepcijos rengimas yra detaliojo planavimo proceso parengiamasis etapas. Pažymėtina, kad pareiškėjos ginčijamu 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-290 išreikštas savivaldybės tarybos pritarimas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui, tačiau toks pritarimas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsniu, nėra priskiriamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas sprendimas yra pirminis dokumentas teritorijų planavimo procese, jame neužfiksuotos preliminarios planuojamos teritorijos ribos, nepatvirtintas detalusis planas. Ginčijamas sprendimas parengiamojoje teritorijos planavimo proceso stadijoje vertintinas kaip prielaida galutiniam dokumentui – teritorijų planavimo proceso metu parengtam detaliajam planui, kuriuo galėtų būti įtakojamos pareiškėjos teisės. Ginčijamas sprendimas pareiškėjai nesukelia materialinių teisinių pasekmių, jis yra tik prielaida pradėti teritorijų planavimo procedūrą. Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnyje bei Taisyklių IV dalyje yra pateikiamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašas – vieni jų – tai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai, kurie yra detaliojo planavimo proceso galutinis rezultatas, todėl pareiškėjai materialinio pobūdžio teisines pasekmes sukels dokumentas – teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas.

Akivaizdu, jog pareiškėjos ginčijamas sprendimas tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, tik vienas iš administracinės procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų. Todėl šio sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A492-12/2011, kurioje inter alia buvo vertinti teritorijų planavimo proceso etape (parengiamajame) priimtų aktų (sprendimų, kuriais buvo leista užsakyti detalųjį planą, nustatyti planavimo tikslai, nustatyta atlikti viešą svarstymą su visuomene ir apie rengiamą planavimą skelbti rajoninėje spaudoje, taip pat pateikti paruoštą planą tvirtinti savivaldybės tarybai) teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, jog nesant patvirtintam detaliajam planui, negalima nustatyti, ar būtent tokios teritorijos žemės sklypo detalusis planas užkirs kelią pareiškėjai atkurti nuosavybės teises. Ginčijamu sprendimu nėra sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas, todėl reikalavimas panaikinti 2010 m. rugsėjo 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-290 atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjos reikalavimą dėl motyvų Palangos miesto savivaldybės merui priimant sprendimą supainiojus viešuosius ir privačiuosius interesus, taip pat dėl Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo nebuvimo, nepasisakoma. Taip pat nevertintini pareiškėjos argumentai dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl įpareigojimo pateikti dokumentus

Laikraščio „Vakarinė Palanga“ 2010 m. rugpjūčio 14-18 d. Nr. 59 ištraukos kopijoje (t.1, b.l. 28-29) išspausdintas straipsnis „Šiaulių banko receptas kurortui atgaivinti – gydyklų kompleksas“. Remdamasi šiame straipsnyje nurodytais duomenimis pareiškėja ir grindžia reikalavimą pateikti informaciją. Straipsnyje nurodyta, jog „ <...> Šiaulių banko akcininkų pasiūlytoje galimoje studijoje numatyta, kad gydykla aprėptų iki 50 tūkst. kv. m. ploto patalpas. Pastatą sudarytų trys korpusai – trijų, penkių ir septynių aukštų, visi sujungti tuneliais, kad iš kiekvieno galima būtų laisvai patekti į kitą, - „Vakarinei Palangai“ rodydamas brėžinius aiškino meras.“. Straipsnyje pateikta savivaldybės mero fotonuotrauka su prierašu „Ketvirtadienį grįžęs iš Druskininkų Palangos meras V.Stalmokas parsivežė preliminarius galimo sanatorinio gydyklų komplekso (duomenys neskelbtini) brėžinius.“. Teisėjų kolegija, įvertinusi laikraštyje „Vakarinė Palanga“ pateiktus duomenis daro išdavą, jog Palangos miesto savivaldybės meras V.Stalmokas turėjo preliminarius sanatorinio gydyklos komplekso brėžinius, kurių pareiškėjai nepateikė.

Įvertinusi aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, pažeisdama nustatytus terminus, atsakė į pareiškėjos prašymą pateikti informaciją, nurodydama apie priimtą sprendimą pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui ir pateikdama skundžiamą aktą, tačiau nepateikė pareiškėjos prašomų dokumentų ir nenurodė, kad atsisakoma teikti tokią informaciją Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuojama, kad pareiškėja turi teisę gauti informaciją apie sanatorinį gydyklų kompleksą, t.y. preliminarius brėžinius, kuriais disponavo Palangos miesto savivaldybės meras. Turima informacija laikytina susijusia su Palangos miesto savivaldybės vykdomomis viešojo administravimo funkcijomis, todėl Palangos miesto savivaldybės meras turi pareigą pateikti preliminarius brėžinius. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja raštu kreipėsi dėl informacijos pateikimo, prašydama pateikti dokumentų kopijas, atsakovas turėjo pareigą pateikti prašomų dokumentų kopijas. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino norinti gauti informaciją, susijusią su sanatorinio gydyklų komplekso vizualizacija. Atsižvelgiant į tai, jog statinių vizualizacija yra nustatoma tik detaliuoju planu (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 39.4 punktas), darytina išvada, kad Palangos miesto savivaldybės meras, tarybos nariai ar savivaldybės administracijos direktorius nedisponavo informacija, susijusią su sanatorinio gydyklų komplekso vizualizacija., todėl pareiškėjos prašymas dėl įpareigojimo pateikti sanatorinio gydyklų komplekso vizualizaciją netenkintinas.

Aptartų motyvų pagrindu Palangos miesto savivaldybės meras įpareigojamas pateikti dokumentus (brėžinius) dėl naujų viešbučių ir kitų objektų, pavadintų sanatorinių gydyklų kompleksu, teritorijoje (duomenys neskelbtini), statybos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėja inter alia reiškia reikalavimą priteisti simbolinę sumą – 1 Lt neturtinę žalą iš Palangos miesto savivaldybės mero. Skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytą žalą pareiškėja kildina iš atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų – prašomos informacijos nepateikimo ir trukdymo atkurti nuosavybės teises. Byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos nurodyti Civiliniame kodekse. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (CK 6.271 straipsnis). Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sąvoka, kuri apibrėžta kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Deliktinės atsakomybės (CK 6.271 straipsnis) pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.

Kaip jau minėta, pareiškėja neturtinę žalą kildina iš Palangos miesto savivaldybės mero veiksmų – informacijos nepateikimo ir trukdymo atkurti nuosavybės teises. Byloje nustatyta, jog atsakovas Palangos miesto savivaldybės meras turėjo pareigą pareiškėjai pateikti informaciją, todėl byloje turi būti tiriama, ar dėl šių veiksmų pareiškėja patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku nėra nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjai, todėl neturtinės žalos klausimas sprendžiamas tik dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų – informacijos nepateikimo.

Taigi, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Neturtinę žalą pareiškėja kildina iš savivaldybės funkcijų neatlikimo. CK 6.271 straipsnis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Atsižvelgiant į šias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Pareiškėja neturtinę žalą įvertina 1 Lt suma ir nurodo, jog neturtinė žala pasireiškė nepatogumais.

Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialinio teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010). Teismas nagrinėjamoje byloje priėjo išvados, jog Palangos miesto savivaldybės meras turėjo pareigą pareiškėjai pateikti prašomą informaciją, tačiau pareiškėja neįrodė patyrusi neturtinę žalą. Byloje nenustatyta, jog vien dėl informacijos nepateikimo yra vilkinamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.

Nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjai

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti inter alia sumokėtą žyminį mokestį, skundo (prašymo) surašymo ir padavimo išlaidas, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį prašymai dėl išlaidų atlyginimo gali būti paduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vadinasi, prašomos priteisti teismo išlaidos turi būti detalizuotos, konkrečiai nurodant, kiek už kokių procesinių veiksmų atlikimą jam turėtų būti atlyginta. Pareiškėja teismui nedetalizavo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos. Iš pridėtų dokumentų matyti, jog 2010 m. gruodžio 2 d. vietinio mokėjimo nurodymu pareiškėjos atstovas advokatas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (t.1, b.l. 13). Duomenų apie sumokėtas išlaidas advokatui ar pan. pareiškėja teismui nepateikė.

Pareiškėja skundu reiškė tris reikalavimus, iš kurių patenkintas vienas. Proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) pareiškėjai M.K. iš atsakovų priteistina 33,33 Lt (100 : 3) sumokėto žyminio mokesčio patirtų išlaidų.

Pareiškėjai išaiškintina teisė ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui pašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas su pateiktais konkrečiais paskaičiavimais ir patirtų išlaidų pagrindimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam suinteresuotam asmeniui

ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ir apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, t.y. turi teisę reikalauti atlyginti inter alia procesinių dokumentų parengimo, transporto ir kitas įvardintas išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis).

CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. 2007 m. gruodžio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1368, nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga 800 litų, todėl išlaidų atlyginimas skaičiuojamas pagal minimalios algos dydį, jį dauginant iš koeficiento.

Pažymėtina, jog teismas gali priteisti tik pagrįstas ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Pareiškėja, vadovaudamasi ABTĮ 48 straipsnio 2 dalimi, į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu įtraukė UAB „Minera“. UAB „Minera“ interesus liečia tik pirmasis pareiškėjos reikalavimas – panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. T2-290 „Dėl pritarimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui“, kuris atmestas kaip nepagrįstas. Vadinasi, ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies prasme, apgintos trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Minera“ teisės ir jis įgyja teisę reikalauti iš kitos šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Minera“ atsiliepimu į skundą prašo iš pareiškėjos priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir teikia ataskaitas bei PVM sąskaitas – faktūras (t. 3, b.l. 3-8), kuriomis grindžia patirtas išlaidas. Pagal ataskaitas matyti, kad UAB „Minera“ advokatui D.Z. 2011 m. vasario 23 d. sumokėjo 2 683,82 Lt ir 2011 m. kovo 30 d. sumokėjo 2 987,57 Lt. (viso 5 671,39 Lt). Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Minera“ 2011 m. sausio 24 d. sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią pavedė advokatams D.Z. ir/arba I.D. (advokatų kontora Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai) atstovauti įmonę (t. 2, b.l. 52). Pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras nustatyta, kad UAB „Minera“ advokatų kontorai su PVM sumokėjo 3 247,42 Lt už teisines paslaugas (2011 m. balandžio 5 d. vietinio mokėjimo nurodymu, t. 3, b.l. 6), iš kurių 301,40 Lt (be PVM) sumokėta už papildomas išlaidas. 2011 m. balandžio 29 d. UAB „Minera“ advokatų kontorai sumokėjo 3 614,96 Lt, iš kurių 2 831,30 Lt už teisines paslaugas, o 156,27 Lt už papildomas paslaugas (viso sumokėta 6 862,38 Lt su PVM). Iš ataskaitų nustatyta, jog advokatas D.Z. užtruko 5 val. pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nuvykimui į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, atstovavimui kliento interesams administracinėje byloje, byloje esančios medžiagos peržiūrėjimui ir suorganizavimui ją kopijuoti. Advokatas D.Z. užtruko 5,25 val. pasirengdamas bylos nagrinėjimui, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme atstovavimui kliento interesams, ataskaitos parengimui apie posėdį ir jos nusiuntimui el.paštu (viso užtruko 10,25 val.)

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad advokatas D.Z. atstovavo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Minera“ interesus 2011 m. vasario 23 d. teismo posėdyje (t. 2, b.l. 54-58) ir 2011 m. kovo 30 d. teismo posėdyje (t. 2, b.l. 128-137). 2011 m. vasario 23 d. teismo posėdis pradėtas 13.35 val. ir baigtas 14.10 val. (trukmė – 35 min.), o 2011 m. kovo 30 d. teismo posėdis prasidėjo 13.25 val. ir baigėsi 15.30 val. (trukmė 2 val. ir 5 min.). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių – laikoma kaip valanda. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punkte nurodytomis taisyklėmis laikytina, kad advokatas Donatas Zdanavičius trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Minera“ interesus teismo posėdyje atstovavo 3 val. Rekomendacijų 8.18 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 0.15 MMA (minimalios mėnesinės algos – 800 Lt), t.y. 120 litų už vieną valandą. Todėl už 3 val. atstovavimo teisme maksimaliai gali būti priteista 360 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašymas dalyje dėl 360 Lt išlaidų atlyginimo priteisimo aukščiau nurodytais argumentais yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal Rekomendacijų 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008 ).

Pasirengimas bylos nagrinėjimui, apimantis tokius veiksmus kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė ir teisinės pozicijos formavimas, kliento dokumentų analizė Rekomendacijose nėra numatyti ir atskirai minėtiems veiksmams atlikti turėtų išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-527/2008). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog asmenims negali būti priteisiamos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su klientu, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 punktas), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011). Todėl prašymas dalyje dėl teismo išlaidų už pasirengimą administracinės bylos Nr. I-139-163/2011 nagrinėjimui priteisimo bei už susipažinimą su administracine bylą, netenkintinas.

Byloje nepateikti duomenys apie ataskaitos apie posėdį parengimą ir jos nusiuntimą elektroniniu paštu, todėl šios išlaidos laikytinos nepagrįstomis.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstas trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Minera“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl 360 Lt (atstovavimo byloje išlaidos), o kitoje dalyje prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog iš pareiškėjos M.K. trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina 360 Lt teismo išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

pareiškėjos M.K. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės merą pateikti pareiškėjai dokumentus (brėžinius) dėl naujų viešbučių ir kitų objektų, pavadintų sanatorinių gydyklų kompleksu, teritorijoje (duomenys neskelbtini), statybos.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai M.K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų Palangos miesto savivaldybės tarybos ir Palangos miesto savivaldybės mero priteisti 33, 33 Lt (trisdešimt trys litai ir trisdešimt trys centai) teismo išlaidų atlyginimo.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Minera“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos M.K. (a/k (duomenys neskelbtini)) priteisti 360 Lt (tris šimtus šešiasdešimt) teismo išlaidų atlyginimo.Kitoje dalyje trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Minera“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.